Renginių organizatoriai, norėdami kam nors atsidėkoti ar siekdami, kad apie jų veiklą būtų kuo plačiau žinoma, tam tikrą žiūrovų salės vietų dalį skiria pakviestiems žmonėms. Kiti žiūrovai, kaip ir įprasta, perka bilietus (kartais – gana nepigius). Apmaudžiausia, kai tokie žiūrovai kasoje išgirsta, kad bilietų į renginį jau nėra, o vėliau iš savo bičiulių sužino, jog salėje buvo… tuščių vietų. „Mūsų savaitė“ darė savotišką eksperimentą ir įsitikino, kad neretai tos likusios tuščios žiūrovų kėdės – į koncertą ar spektaklį neatvykusių pakviestų asmenų, valdžios atstovų vietos. Ar tai normalu, moralu ir pateisinama?
Žilvinas BUKEVIČIUS, Kalvarijos kultūros centro darbuotojas:
– Nepastebėjau, kad kvietimų „dalybose“ būtų pataikaujama miesto valdžios atstovams. Pastarieji dažniausiai nusiperka bilietą. Kiekvienas žmogus, gavęs nemokamą galimybę apsilankyti renginyje, ja būtinai stengiasi pasinaudoti. Žinome, kokia dabar ekonominė situacija – tikrai ne visiems įkandamos bilietų kainos, ypač jei tai profesionalaus meno renginys. Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, kai kviestas asmuo neatvyksta, tačiau retai. Kvietimai į gerą renginį nedalijami šiaip sau, už nieką. Dažniausiai tai – tam tikra padėka už nuoširdžią pagalbą.
Vida TAMKEVIČIENĖ, Marijampolės savivaldybės darbuotoja:
– Esu gavusi kvietimų į renginius ir būtinai jais pasinaudoju. Jeigu sužinau, kad negalėsiu eiti, pradedu ieškoti žmogaus vietoj savęs, nors tai man ir laiko gali kainuoti (ne iš karto surandu), ir pinigų (skambučiai). Kitaip nė būti negali – kviesto žmogaus vieta renginyje neturi likti tuščia! Bet kartais būna atvirkščiai. Tai mažų mažiausiai negražu! Juk dauguma žmonių, kurie gauna kvietimus, manau, uždirba tiek, kad galėtų patys nusipirkti bilietą. Iš tiesų kvietimai galėtų būti skiriami tik toje srityje nusipelniusiems žmonėms – pavyzdžiui, buvusiems darbuotojams, dabar jau pensininkams. Dar – rėmėjams.
Stasys MAČIULIS, marijampolietis pensininkas:
– Kadangi mano žmona Onutė – buvusi kultūros darbuotoja, tai Marijampolės kultūros centro darbuotojos visada padovanoja mums kvietimą į renginius. O mes visada turime laisvo laiko, tai būtinai ir nueiname. „Griekas“ būtų nepasinaudoti nemokamu kvietimu maloniai, įdomiai praleisti laiką. Tas, kas negali eiti pagal kvietimą ar nenori, turėtų tai pranešti arba vietoj savęs pasiųsti kitą žmogų. Čia – suprantamas dalykas. Ir dar būtina atsidėkoti už kvietimą! Nors ir nuoširdžiu „ačiū“.
Birutė ČEŠŪNIENĖ, Kazlų Rūdos pradinės mokyklos mokytoja:
– Pati niekada nesu gavusi kvietimo į renginį, į kurį kiti perka bilietus. Bet net neabejoju, kad kvietimą gavęs žmogus turi juo pasinaudoti arba savo kvietimą kam nors padovanoti. O jeigu kviestų asmenų vietos liko tuščios, vadinasi, renginių organizatoriai ne tiems asmenims kvietimus skyrė. Manau, mielai kvietimais pasinaudotų, pavyzdžiui, neįgaliųjų draugijos nariai – jiems nusipirkti bilietus ne visada lengva. Net ir sunkiai vaikštantis žmogus stengtųsi visada ateiti.
Antanas ŽILINSKAS, Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius:
– Pats tokį kvietimą esu gavęs gal tik kartą, tada, kai kažkas nėjo – atidavė. Niekada, gavęs kvietimą, nepalikčiau tuščios savo vietos salėje. Žinau, kaip skaudu renginių organizatoriams, kai kviesti žmonės neateina. Todėl manau, kad tais kvietimais, kai šalia yra ir mokami bilietai, organizatoriams nereikėtų švaistytis. Gal tik kokias 2–3 vietas visada palikti. Ypač nusipelnę gauti kvietimus į kultūros renginius yra šioje srityje besidarbuojantys (ar jau dirbę) žmonės, aukojantys tam visą savo laisvalaikį.
Nijolė POPIERIENĖ, Marijampolės savivaldybės darbuotoja:
– Bilietų kainos nemažos, todėl tikrai labai negražu, neatsakinga ir net negarbinga, kai žmogus, gavęs kvietimą į renginį, jį paprasčiausiai užmiršta, numeta. Būtina padovanoti kitam! Juk tikrai būna taip, kad pilnoje žiūrovų salėje tuščios telieka tik kelios kviestų asmenų vietos. O į jas juk galėtų sėstis žmonės, kuriems nebeliko mokamo bilieto. Todėl aš, vos tik gaunu kokį kvietimą, būtinai einu į renginį. Tik apgailestauti galiu dėl kitų, kurie pasielgia priešingai.
Romualdas KUČIAUSKAS, Marijampolės dramos teatro direktorius:
– Niekada neregistruojame, ar vietos, skirtos pakviestiems žiūrovams, būna visos užimtos, bet tikrai tekę pastebėti, kad koks nors kviestas žmogus neatėjo. Tai liūdina. Ypač – kai trūksta vietų pagal nupirktus bilietus. Manau, negalintis atvykti kviestas žmogus turėtų pranešti tai iš anksto. Mes rastume, kas tą vietą užimtų. Bet jeigu buvo tyla, o vieta liko tuščia – tai tik tokio žmogaus kultūros reikalas. Štai kiti už kvietimus padėkoja – kartais ir elektroniniu paštu. Man keista, kad gali būti nevertinamas pakvietimas – galimybė pamatyti spektaklį veltui. O specialios eilės salėje kviestiems asmenimis mes nesame paskyrę, tad žiūrovai gali ir klysti matydami tuštesnę eilę ir manydami, jog tai buvo kvietimų eilė.
Ieva LAUKYTĖ
Asmeninių albumų ir redakcijos archyvo nuotraukos.
Nr. 16 (20), 2013 m. balandžio 20–26 d.