Pagrindinis > Regione > Ekonomika > Konferencijoje ekspertai diskutavo saugumo, ekonomikos ir Marijampolės plėtros temomis

Konferencijoje ekspertai diskutavo saugumo, ekonomikos ir Marijampolės plėtros temomis

Asociacija „Marijampoliečiai“, bendradarbiaudama su Užsienio reikalų ministerija, Marijampolėje, viešbutyje „Mercure Marijampolė“, surengė konferenciją „10 metų ES ir NATO“. Aktualiomis temomis su marijampoliečiais diskutavo politikai, akademinio pasaulio bei verslo atstovai.

Pirmoji diskusija prasidėjo Jono Urbanavičiaus, Europos instituto direktoriaus, KTU dėstytojo ir lektoriaus įžvalgomis apie matomas renovuotas viešąsias erdves ir iš pirmo žvilgsnio nepastebimas Europos Sąjungos investicijas į kasdienį gyvenimą – tai išsilavinimą, žmogiškųjų kompetencijų kėlimą, švietimo sistemą ir t.t. Kartu su juo diskusijoje dalyvavo ir Gediminas Česonis, Vidaus Reikalų Ministerijos Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas.

Verslo sėkmės formulė – bendradarbiavimas

Antrojoje diskusijoje „Lietuvos įmonių plėtra kitose Europos Sąjungos šalių rinkose“renginio organizatorius bei moderatorius Ramūnas Burokas, Marijampolės savivaldybės mero visuomeninis patarėjas teigė: „Europos ekonominė integracija tęsiasi jau daugiau nei 50 metų. Verta išskirti 2004-uosius, kai prie Europos Sąjungos prisijungė Baltijos ir kitos Rytų Europos šalys. Šioje konferencijoje atkreipėme dėmesį į ES politiką įvairiais pjūviais Lietuvos kontekste“.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas dr. Gediminas Rainys akcentavo, jog eksportuoti į tolimas šalis galimybių turi tik stambios įmonės, o nedidelės bei augančios turi apsijungti net su bendru prekės ženklu kartu keliauti ieškoti didesnių rinkų.

Tuo tarpu laukiama, kol Marijampolėje atsidarys laisvoji ekonominė zona (LEZ).Marijampolės LEZ valdymo bendrovės direktorius Simonas Petrulis vardino šios erdvės išskirtinumus – šalia yra magistralė „Via Baltica“, europinė vėžė „RailBaltica“, kol bus parengta būtina infrastruktūra.

S. Petrulis, akcentavo, kad turime būti pilietiški ir kiekvienas garsinti Marijampolę, kalbėti apie čia esančias galimybes: „Kiekvienas iš mūsų gali tapti Lietuvos ir Marijampolės ambasadoriumi. Pavyzdžiui, savo „Facebook“ draugus nukreipiant į atitinkamus tinklalapius apie Lietuvą, jos verslą“, – skatino p. Petrulis.

Šalies saugumas – mūsų pačių darbas

„Ar Lietuvos narystė transatlantinėse organizacijose yra šalies saugumo garantas?“ – atsakė Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Krašto apsaugos ministerijos Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktorius Saulius Gasiūnas bei žurnalistas Tomas Dapkus.

„Saugumas nėra duotybė. Tai yra kasdienis darbas ir investicijos“, – teigė S.Gasiūnas.

Jam pritarė G. Kirkilas, akcentavęs Lietuvių karių pasiruošimą, tarptautinę patirtį, kurią sukaupė nuo 1994-ųjų dalyvaudami įvairiose misijose.

„Lietuvoje kasmet įvyksta apie 100 oro erdvės pažeidimų. NATO turi didelį potencialą, kuris atgraso agresorius. Nepamirškime, jog NATO yra gynybinis aljansas. Akivaizdu, kad įvykiai Ukrainoje jį konsolidavo“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Tuo tarpu Artūras Palauskas įžvelgė trūkumų Lietuvos kariuomenės pasirengime: „Mes iš esmės turime atsinaujinti. Mūsų poligonai per maži manevrams, dalis jų plotų buvo privatizuoti“, – sakė jis.

Į šias mintis atsakė G. Kirkilas: „Per krizę susimažinome iki gėdingo 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuomet vadovavo konservatorė Rasa Juknevičienė, pareiškusi, jog Krašto apsaugos ministerija yra apaugusi riebalais. Beje, estai per tą pačią krizę išlaikė 2 proc.“.

T. Dapkus priminė, kad Rusija dėjo daug pastangų, kad Lietuva neprisijungtų prie NATO. O būdami aljanso nariais, turime ir patys dėti pastangas ginant savo sienas. T.Dapkus , jog karas jau vyksta: „Rusai eis tiek toli, kiek mes jiems leisime“.

Marijampolės laukia šviesi ateitis

Antrąją konferencijos dieną buvo gvildenama Marijampolės sėkmės istorija ir diskutuojama, kur link turėtų vystytis miestas.

Apie 2014–2020 metų Marijampolės regiono strateginį plėtros planą diskutavo Marijampolės savivaldybės mero visuomeninis patarėjas Ramūnas Burokas, Susisiekimo ministerijos viceministras, Marijampolės regioninės tarybos narys Algis Žvaliauskas, Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valdas Tumelis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo direktorius Andrius Jasinskis bei Jurgita Pačkauskaitė, Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Marijampolės apskrities skyriaus vyr. specialistė.

A. Žvaliauskas įvardino, kad Marijampolės regione BVP augimas yra didžiausias šalyje bei paaiškino, kad klaidinga manyti, jei Lietuvoje mažėja gyventojų, tai auga BVP. Taip nėra, nes mažėja vartotojų.

V.Tumelis, atsakydamas į klausimą, kaip pavyko laikytis ankstesnio strateginio plano, atsakė, jog šimtu procentu nepavyksta padaryti visų darbų, nes pritrūksta finansavimo. Įgyvendinama maždaug 30 proc. projektų.

„Atvykę užsienio svečiai grožisi kompleksiškai sutvarkytomis Marijampolės viešosiomis erdvėmis. Tačiau užsieniečius pribloškia mūsų atlyginimų dydžiai. Reikia galvoti, kokiomis priemonėmis galėtume mažinti atotrūkį tarp mūsų ir Europos atlyginimų“, – sakė A.Jasinskis.

J. Pačkauskaitė paaiškino, jog naujoje finansinėje perspektyvoje akcentuojamas tikslingas lėšų panaudojimas, kad kiekvienas euras sukurtų papildomą finansinę vertę, o lėšos nebūtų tik įsisavinamos vėliau nekuriant pridėtinės vertės.

Salėje dalyvavę jauni žmonės išreiškė nuomonę, kad Marijampolėje per daug dėmesio skiriama infrastruktūrai ir per mažai darbo vietų kūrimui, darbo jėgos trūkumo pakeitimui planingu studentų rengimu.

V.Tumelis į tai atsakė, kad savivaldos funkcija nėra kurti darbo vietas, o padaryti palankią aplinką gyventojams, verslui.

A.Žvaliauskas kaip svarbiausią naujų darbo vietų kūrimosi galimybę įvardino Marijampolės LEZ, kuria jau dabar domisi septyni investuotojai, nors konkrečių įmonių neatskleidė.

Diskusijoje buvo nubraižyta šviesi Marijampolės ateitis: Marijampolės LEZ veiks ne viena įmonė, sukursianti kelis šimtus darbo vietų, 2020 metais miete jau bus pastatyti visi tuneliai po „RailBaltica“, Aušros gatvėje bus naujas tiltas, į Kauną važinėsime plačia magistrale.

Asociacijos „Marijampoliečiai“ informacija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE