Pagrindinis > Naujienos > Lietuvos ekonomika šiemet augs dvigubai sparčiau nei pernai

Lietuvos ekonomika šiemet augs dvigubai sparčiau nei pernai

 

Nepaisant didelių svyravimų finansų rinkose ir nerimo dėl Kinijos ateities, „Swedbank“ ekonomistai nemato priežasčių karpyti Lietuvos ekonomikos augimo prognozių. Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs dvigubai sparčiau nei pernai, infliacija bus šiek tiek mažesnė, nei tikėtasi anksčiau, o atlyginimų augimas įgys pagreitį.

 Finansų rinkose – daug dūmų, mažai ugnies

Šių metų pradžia finansų rinkose kai kam priminė 2008-ųjų krizę, tačiau „Swedbank“ ekonomistai mano, kad kol kas tai tik dūmai be ugnies – pasaulio ekonomikos būklė išlieka gera, ir jos augimas spartės.

„Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimas yra sena naujiena. Jau prieš metus buvo aišku, kad išsikvepiant pramonės, investicijų ir eksporto augimui vis didesnės reikšmės turės namų ūkių vartojimas. Tai nėra gera naujiena žaliavas eksportuojančioms šalims, bet didžioji dalis pasaulio ne tik nenukentės, o gali dėl to turėti ir naudos,“ – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ekonomisto nuomone, finansų rinkos jautriai reagavo į nevykusius Kinijos valdžios bandymus reguliuoti akcijų kainas ir devalvuoti juanį, tačiau Kinijos makroekonomikos rodikliai daug prielaidų panikai nesukuria.

„Šiuo metu beveik visi globalūs veiksniai, keliantys nerimą ne vienai pasaulio šaliai, yra labai palankūs Lietuvai. Pigesnė nafta didina lietuvių perkamąją galią ir neturi neigiamų tiesioginių šalutinių efektų. Centrinių bankų, bijančių kainų ir atlyginimų mažėjimo, vykdoma politika reiškia, kad pigių pinigų era užsitęs ilgiau nei manyta“, ‒ komentuoja N. Mačiulis. „Swedbank“ prognozuoja, kad ECB bazinių palūkanų nedidins bent iki 2018 metų, o įsivyravus defliacinėms nuotaikoms gali dar labiau mažinti palūkanas ir didinti pinigų pasiūlą.

Prognozuojama, kad šiemet pasaulio ekonomikos augimas paspartės iki 3,4 procento, o 2017 metais iki 3,7 procento. Vis didesnę įtaką augimui turės išsivysčiusios šalys – ypač JAV ir ES, o situacija besivystančiose rinkose liks įtempta. Kinijos transformacijos sėkmė turės daug įtakos pasaulio ekonomikai, tačiau labiausiai pažeidžiamos yra atpigusias žaliavas išgaunančios ir daug užsienio skolų turinčios šalys. Tai Rusija, Pietų Afrika, Turkija, Brazilija ir kitos Pietų Amerikos valstybės. „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, tikimybė, kad pasaulį sukaustys dar viena krizė, išlieka nemaža ir siekia 30 procentų.

Lietuvoje ‒ investicijų, atlyginimų ir vartojimo augimas

Lietuva sėkmingai susitvarkė su praėjusių metų iššūkiais – Rusijos nuosmukiu ir embargu. Nors ekonomikos augimas sulėtėjo iki maždaug 1,7 procento, tai buvo tik laikinas kluptelėjimas, kuris neigiamos įtakos užimtumo ir atlyginimų augimui beveik neturėjo.

„Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP augs 3,3 proc., o 2017 metais augimas sieks 3 procentus. Kaip ir pernai, pagrindinis augimo šaltinis, išliks įmonių investicijos ir gyventojų vartojimas.

Pernai ekonomistus maloniai nustebino materialinės investicijos, per pirmuosius tris ketvirčius išaugusios net dešimtadaliu. Investicijų augimas į mašinas ir įrengimus buvo dar spartesnis ir siekė 16 procentų.

Pasak N. Mačiulio, istorinėse žemumose liekančios palūkanos, aukštas gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, rekordiniai įmonių vidiniai finansiniai ištekliai, didėsianti ES parama bei teigiami lūkesčiai rodo, kad investicijų augimo lėtėjimas mažai tikėtinas.

„Swedbank“ dėl dar labiau atpigusios naftos šiek tiek sumažino infliacijos prognozę, tačiau vis tiek mano, kad vidutinis kainų lygis padidės 2 procentais – daugiausiai dėl brangsiančių paslaugų. Tačiau infliacija gąsdinti neturėtų, nes paspartės ir atlyginimų augimas.

„Didėjantis minimalus atlyginimas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas, skaidrėjantis darbo užmokesčio fondas – visi šie veiksniai vidutinį darbo užmokestį šiemet pakels net 6,5 procento“, ‒ prognozuoja ekonomistas N. Mačiulis.

Nors prognozuojamas lėtesnis užimtumo augimas, nedarbas turėtų sumažėti iki 8,1 proc. šiemet ir iki 7,4 proc. 2017 metais. Tačiau ekonomistai įspėja, kad prie nedarbo mažėjimo daugiausiai prisidės dėl natūralių priežasčių ir emigracijos besitraukiantis darbo jėgos skaičius, o tai nėra geros naujienos.

Siekiant dar didesnio darbo jėgos aktyvumo, spartesnio darbo vietų kūrimo, mažesnės emigracijos ir tvaraus darbo užmokesčio augimo, „Swedbank“ ekonomistai ragina neužmiršti darbo rinkos ir kitų struktūrinių reformų.

Daugiau informacijos:

Nerijus Mačiulis

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

mob. tel. +370 688 76 578

el.paštas: nerijus.maciulis@swedbank.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite