Pagrindinis > Dėmesio! > Marijampolėje atidaroma Prano Gailiaus paroda – ciklas „Gražieji rytai“: „Aš atvirom akim pasauly gyvenau“:

Marijampolėje atidaroma Prano Gailiaus paroda – ciklas „Gražieji rytai“: „Aš atvirom akim pasauly gyvenau“:

 

2018 m. rugpjūčio 3 d., penktadienį, 15 val. Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (Meilės Lukšienės švietimo centras, P. Butlerienės g. 5, Marijampolė) vyks parodos „Aš atvirom akim pasauly gyvenau“. Prano Gailiaus ciklas “Gražieji Rytai“ atidarymas. Parodoje demonstruojami lietuvių išeivijos dailininko Prano Gailiaus (1928-2015) grafikos lakštai, sukurti pagal senovės persų mokslininko, filosofo ir poeto Omaro Chajamo (Omar Khayyam, 1048-1122) eiles. Pranas Gailius gyveno Paryžiuje, kūrė tapybą, grafiką, skulptūrą, bet ypatingai jį išgarsino unikalių bibliofilinių ir kolekcinių knygų, vadinamų „dailininko knygomis“ kūrimas. Grafikos ciklas „Gražieji Rytai“ (D’un bel Orient, 1980) – viena iš penkių Prano Gailiaus sukurtų „dailininko knygų“. Ši paroda yra dviejų kultūros institucijų – Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijos ir Lietuvos dailės muziejaus -bendradarbiavimo rezultatas ir vienas iš programos „Marijampolė – 2018 metų Lietuvos kultūros sostinė“ renginių.

Pranas Gailius (1928-2015) – lietuvių išeivijos menininkas, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje. Prieš II pasaulinį karą gyveno Mažeikiuose, tačiau 1944 m. buvo priverstas palikti Lietuvą. Taip atsidūrė Prancūzijoje, kur praleido visą likusį gyvenimą. Studijavo aktorystę, architektūrą, bet galiausiai pasirinko tapybos studijas pas prancūzų modernizmo korifėjų Fernaną Ležė (Fernand Léger). Iš F. Ležė mokyklos jis išsinešė išraiškingą linijinį piešinį ir spalvinių kontrastų pamėgį. Pirmąją personalinę parodą Pranas Gailius surengė Paryžiuje1955 m. Ji susilaukė didelio pasisekimo. Pranas Gailius tampo pirmuoju lietuvių grafiku, kurio darbus įsigijo Prancūzijos nacionalinė biblioteka (Bibliothèque Nationale de France), sauganti pripažintų pasaulio menininkų grafikos darbus. Per ilgą, daugiau nei 60 trukusią menininko karjerą Pranas Gailius sukūrė daug įsimintinų tapybos, grafikos, skulptūros darbų. Dauguma jų pasklido po įvairius muziejus ir kolekcijas. Lietuvoje menininko darbai saugomi Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Marijampolės Beatričės Kleizaitės-vasaris menų galerijoje, Lietuvos išeivijos dailės fonde, Vilniaus dailės akademijos muziejuje.

Geriausiai Pranas Gailius žinomas dėl savo abstrakčių tapybos ir grafikos ciklų bei unikaliųjų „dailininko knygų“. Dailininko knyga“ (pranc. livre d’artiste) – atskira knygų grafikos sritis ir savitas Europos knygos kultūros reiškinys. Ją galima suvokti kaip menininko sukurtą, ribotu tiražu leidžiamą bibliofilinę knygą, kurioje ypatingai svarbus yra ryšys tarp teksto ir iliustracijos. „Dailininko knyga“ yra skirta ypatingam estetiniam išgyvenimui. Ji yra taip pat ir kolekcionavimo objektas.

Prano Gailiaus „Gražieji Rytai“ (1980) buvo išleisti tik 33 egzempliorių tiražu. Tai reiškia, kad pasaulyje esama tik trisdešimt trijų tokių knygų. Kiekvienoje jų – po 20 spalvotų lakštų, atspaustų ir pasirašytų paties menininko. „Gražieji Rytai“ yra sukurti pagal persų poeto Omaro Chajamo ketureilius, vadinamuosius rubajatus. Juose kalbama apie moters ir gyvenimo grožį, plėtojama meilės, vyno ir džiaugsmo tematika.

Pranas Gailius iliustravo dvylika rubajatų arba bent jų dalis. Jo pasirinktuose rubajatuose metaforiškai kalbama apie gyvenimą ir jo laikinumą, pabrėžiama žmogaus egzistencijos trapumas, ribotumas. Dailininkas siekė perteikti poetinio teksto emociją, pasitelkė abstrakčią meninę kalbą, įpynė ir realistiškesnius nuogo moters kūno, rožių ir vyno taurių motyvus. Į piešinio audinį organiškai įsilieja tekstai prancūzų kalba. Išraižytas tekstas lyg ornamentuotas kilimas užpildo visą lapo plotą. Pasigėrėjimą kelią ir lakštų paviršiaus reljefiškumas.

Parodos pavadinime panaudota eilutė iš O. Chajamo vieno rubajato, kuriame apmąstomas žmogaus gyvenimo kelias, supintos mintys apie gyvenimo spalvingumą ir jo žavų nepažinumą: Aš atvirom akim pasauly gyvenau / Jo paslaptis, mįsles spėliojau, gvildenau, / Septynias dešimtis dvejus metus galvojau – / Ir supratau: žinau, kad nieko nežinau. Atrodo, šios viduramžių poeto eilutės atspindi ne tik žaisminguosius Prano Gailiaus ciklo „Gražieji Rytai“ vaizdus, išreikštus simboliais ir taupia estetine kalba. Šios eilutės dera ir su dailininko Prano Gailiaus asmenybės įvaizdžiu, išlikusiu atmintyje. Jis buvo atvira, tolerantiška, išmintimi, humoru ir meile gyvenimui žaižaruojanti asmenybė.

Paroda veiks iki 2018 m. rugsėjo 15 d.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE