Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos darbuotojai dalyvauja projekte Erasmus+ KA1 (mobilumas mokymosi tikslais) ir norėdami daugiau sužinoti apie švietimo sistemą Islandijoje lankėsi Tarptautinėje Islandijos mokykloje (International School of Iceland). Tai privati, pelno nesiekianti mokykla. Odeta Grušelionienė ir Laima Vaičiūnienė vizito metu susipažino su šios mokyklos patirtimi naudojant skirtingus pedagoginius ir naujausius mokymo/si metodus, dalyvavo skirtingų klasių bendrose pamokose, kurių metu atrado naujus mokinių motyvavimo, mokymo/si metodus, naudojamus įvairių aplinkų parinkimui, taip pat susipažino su bibliotekų sistema Islandijoje bei bibliotekos darbo specifika būtent Tarptautinėje Islandijos mokykloje. Šis vizitas suteikė galimybę pasinaudoti konkrečiomis šios mokyklos akademinio personalo žiniomis, kurios praturtins ir padės naudoti įvairesnius mokymo/si metodus pamokose. Vizito dalyviai susipažino su šios mokyklos kultūra, pedagogų profesinėmis kompetencijomis, bendravimo ir klasės valdymo modernumu.
Tarptautinė Islandijos mokykla įkurta 2004 m. Mokykla yra tarptautinio mokymo pradininkė Islandijoje. Joje mokosi 85 mokiniai nuo ketverių iki šešiolikos metų, todėl mokymosi sistema, kuria remiasi ši mokykla, yra unikali. Nors klasėse vidutiniškai iki dešimties mokinių, mokytojai darbą pamokose turi diferencijuoti. Dvikalbėse klasėse mažesniesiems vaikams dar verčiama į islandų kalbą. Visos kitos pamokos vedamos tik anglų kalba. Žemesnėse klasėse vaikai mokomi paga lIPC (International Primary Curriculum) programą, kuri paremta mokymosi pagal temas vienu metu visuose dalykuose metodu. Vizito metu buvo stebimos teminės pamokos „Šviesa ir tamsa”. Mokiniai per dailės pamokas piešė, per geografijos – lygino įvairių šalių gyvenimą pietuose ir šiaurėje, studijuodami techninius mokslus nagrinėjo planetas ir kosmosą, šviesos atsiradimo būdus, per anglų kalbos pamokas – šviesos šaltinius. Kas labiausiai nustebino – tai skaitymo pamokos. Mokiniai kiekvieną savaitę turi skaitymo pamokas, per kurias įsitaiso kur kam patogiau: ant palangių, grindų, sėdmaišių, stalo ir tiesiog skaito. Bibliotekos fondas išdėstytas po visą mokyklą. Jis sukuria jaukius kampelius skaitymui. Kiekviena klasė turi “time-out” kampelių (palapinės ar nameliai), pasirinkimų rato kampelį, kuriame mokiniai randa atsakymus, kaip išspręsti jiems kilusią problemą. Sėdėdami ratelyje tiesiog išsikalba ir pasidalina aktualiomis problemomis. Mokytojai vadovaujasi tokiu principu: niekada nepakelti balso, leisti vaikui natūraliai elgtis pamokoje (mažieji lenda po stalu, bėgioja ar eina į “time-out” kampelį). Mokykloje yra baseinas, nes plaukimas, kaip ir pasivaikščiojimas lauke bet kokiu oru, yra privalomas. Mokytojas jokiu būdu negali sukelti vaikui pykčio, nes pyktis užblokuoja „išmaniųjų” smegenų veiklą ir joks kompromisas ar išmokimas neįmanomas. Pykčio metu įsijungia „primityviosios” smegenys, todėl nieko veiksmingo neįmanoma pasiekti nei socialiniame bendravime nei moksle. Kas kelerius metus savo noru akredituojama mokykla pasiekia aukštų mokymosi rezultatų. Mokykla yra atvira vietos bendruomenei. Čia nemokamai gali sportuoti ar plaukioti baseine visi norintys bendruomenės nariai. Šilti, jautrūs, teigiamai nusiteikę mokytojai, mokiniai paliko patį geriausią įspūdį, kuriuo norisi dalintis, perduoti įgytas žinias ir patirtį kitiems. Siekis pasidalinti šios mokyklos patirtimis neabejotinai padės gerinti mokymo/si procesus, įkvepiančius dirbti moderniau.
Visada dar būna ir antroji tokių vizitų pusė – kultūrinis šalies pažinimas. Islandijoje mes turėjome galimybę susipažinti, pamatyti, patirti šiaurietiškos gamtos žavesio paslaptis. O ir pats Reikjavikas vilioja savo įdomybėmis: įspūdinga Hallgrimskirkja bažnyčia, išskirtiniu miesto kultūros centru – Harpa pastatu ir kitais paminklai. O užėjus į knygyną ar kavinę gali rasti pagal spalvas ir formatą išdėstytas ištisas lentynas knygų. Ten galima paskaityti, maloniai pabendrauti ar tiesiog krantinėje pasimėgaujanti ramybe. Aplankėme Islandijos nacionalinę ir universiteto biblioteką, kurioje teko matyti senuosius rankraščius, šiuolaikiškas skaityklas su gausiais bibliotekos fondais. Čia teko pamatyti ypatingąjį Islandijos pasididžiavimą – islandų sagas, parašytas prieš gerą tūkstantį metų, kaip spėjama, galbūt vieno autoriaus. Šios sagos laikomos vienu didžiausių viduramžių literatūros palikimu. Manoma, kad sagos yra gana patikimas istorinis šaltinis. Islandai net teigia, kad jie gali atsekti savo protėvių liniją iki pat pirmųjų į jų šalį atplaukusių vikingų. Sagos sėkmingai kuriamos ir dabar. Aplankėme Nacionalinę Islandijos galeriją, kur susipažinome su vienu įdomiu senu islandų papročiu – jie neturi pavardžių, tik tėvavardžius. Ištekėdamos moterys savo tėvavardžio nekeičia. Telefonų knygoje islandai suskirstyti pagal vardus. Islandijoje sparčiai gausėjant gyventojų daugelis islandų gauna po du vardus.
Religija turi nemažą įtaką Islandijoje, bet islandų religingumas yra toks pats praktiškas, kaip ir jie patys. Buvo labai keista matyti net pačiose mažiausiose teritorijose, kuriose gyvena vos viena šeima, būtinai šalia namelio esančią bažnyčią.
Kelionės laikas sutapo su galimybe pamatyti Šiaurės pašvaistę. Taip pat Islandijos sala garsėja natūraliai trykštančiomis karštosiomis versmėmis. Čia jų tikrai netrūksta, tačiau garsiausia ir populiariausia – Mėlynoji Lagūna (Blue Lagoon). Ši lagūna dažnai vadinama vienu iš pasaulio stebuklų. Tai didelis mėlynai žalio vandens ežeras, kurį maitina salos geoterminiai šaltiniai. Įdomu tai, kad šis ežeras atsirado atsitiktinai 1940 metais, kai iš Svartsengi geoterminės jėgainės nutekėjęs vanduo paskandino aplink ją esančius lavos laukus. Vandens temperatūra lagūnoje visais metų laikais yra 37-39 laipsniai šilumos. Devynis milijonus litrų vandens talpinanti lagūna nėra gili. Daugumoje vietų gylis siekia 0,8 – 1,2 metro ir tik kai kur iki 1,6 metro. Vanduo atsinaujina kas 40 valandų. Mėlynosios lagūnos geoterminio vandens spalvą lemia saulės šviesą atspindintis silicio dioksidas. Vasaros metu vanduo gali būti žalsvas. Spalva pasikeičia dėl dumblių, kurie sparčiai dauginasi veikiami tiesioginių saulės spindulių.
Neįkainojamas įspūdis pastovėti ant užgesusio ugnikalnio kraterio ir Gulfoso (Gullfoss) krioklio atbrailos bei stebėti, kaip vanduo krenta plačia juosta 32 metrus į gilų ir siaurą kanjoną, o purslai kyla į viršų. Krioklio šniokštimą galima išgirsti iš labai toli, taip pat verta pamatyti ir įspūdingus geizerius. Teko pabuvoti ir Thingvellir nacionaliniame parke, kuriame susiduria Šiaurės Amerikos ir Eurazijos tektoninės plokštės, o nuo 930 m. iki 1798 m. rinkdavosi visas Islandijos parlamentas. Čia veikia ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas Altingas (Alþingi).
Visur mus lydėjo įspūdingas šalies kraštovaizdis: sustingusia lava nubarstyti laukai, kur tvyro sieros kvapas, burbuliuoja purvo baseinai, ūžia ir rūksta fumarolės, aukštyn į dangų iškilę snieguoti kalnai, kurių papėdėse įsikūrę vietiniai gyventojai, o ant sniego ganosi ištvermingieji islandų arkliai. Nepakartojamas pojūtis vaikščioti uoloje esančiame urve, patirti tamsos ir tylos jausmą ar vandens lašėjimą. Apibūdinti Islandijos gamtos grožį itin sunku, taigi galėtume tarti: „Tobula!“ , pabrėždami, kad žodžiais matytų vaizdų ir patirtų įspūdžių perteikti neįmanoma.
Naujos patirtys mokykloje, žmonių nuoširdumas, gamtos grožis ir stebuklai – visa tai įkvepia mus džiaugtis gyvenimu, dalintis patirtais įspūdžiais su mokiniais, jų tėvais, kolegomis, draugais ir planuoti naujus darbus, veiklas, susitikimus, išvykas.
Odeta GRUŠELIONIENĖ, Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja metodininkė
Laima VAIČIŪNIENĖ, bibliotekos vedėja
Asmeninių archyvų nuotraukos.
