Vasarą bus dveji metai, kai Marijampolę sukrėtė neeilinis nusikaltimas – nepilnamečio nužudymas šviesiu paros metu Mokolų mikrorajone, judrioje vietoje prie daugiabučių namų. Vakar šią istoriją, tapusią baudžiamąja byla, išnagrinėjo jau antrasis teismas. Jis nepakeitė žemesniosios instancijos teismo nuosprendžio, paskelbto šių metų pradžioje, tad šis iš karto jau ir įsiteisėjo. „Mūsų savaitė“ primena šią tragediją nuo pradžių, nes neplanuotas nusikaltimas – Marijampolės tamsiosios istorijos dalis.
Susitiko aštuoni ir du
Tą 2018-ųjų rugpjūčio 11-osios pavakarę gabaus ir doro 17 metų marijampoliečio Armando, svajojusio Anglijoje įgyti mėgstamą specialybę ir susikurti savarankišką kasdienybę, gyvenimas tėviškėje nutrūko akimirksniu. Tomis dienomis vaikinukas, pastaruosius kelerius metus su mama nuolat gyvenęs užsienyje, Marijampolėje leido atostogas – gyveno pas močiutę. Armandas jau turėjo bilietą atgal į Londoną.
Tačiau lemtingąją pavakarę Armandą, Marijampolėje, Mokolų mikrorajone, pėdinusį gatve su savo draugu Karoliu į šventę mieste, staiga nužudė sutiktas nepažįstamas marijampolietis Ignas Mauza. Šis tuomet 18-metis, būsimasis vienos miesto gimnazijos abiturientas, buvo su savo jaunesniu broliu Roku (15 m.) ir dar šešiais bendraminčiais, laiką tuokart ką tik tuščiai leidusiais vaikų darželio teritorijoje.
Aštuonetas, prasilenkdamas su priešais priartėjusiais dviem vaikinais, „netilpo“ savo kelyje – I. Mauza neva buvo užkliudytas petimi. Byloje yra ir duomenų, kad buvę atvirkščiai – būtent I. Mauza užkliudęs Armandą, tačiau teismas liko to nepatikslinęs ir nenustatęs, nes ne tai byloje svarbiausia. Mat visi susitikusieji tą minutę prasilenkė, tačiau po kelių akimirkų kompanija, valdoma bandos instinkto, nutarė pagrįžti ir sumušti „netilpusiuosius“.
Vienintelis smūgis
Pirmasis prie Armando pribėgo savo draugus „užvedęs“ visai kitas berniukas iš aštuoneto – irgi Karolis (17 m.). Jis tikėjosi abu nepažįstamuosius sulaikyti, kol prieis ir visi kiti, tad paprašė Armando cigaretės. Jaunasis emigrantas atsakė, kad cigarečių neturi, bet tuoj priėjo I. Mauza, paklausė Armando, kas jam darosi, kad esą nesugeba prasilenkti, ir smogė kumščiu – pataikė į žandikaulį. Tuomet Armandui dar bandė smogti ir I. Mauzos brolis Rokas, tačiau užpultasis sugebėjo išvengti naujo smūgio.
Stiprų smūgį į žandikaulį patyręs Armandas, paėjęs vos keletą žingsnių, krito ant žemės.
Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad didelė smūgio į žandikaulį energija sukėlė galvos (kartu ir galvos smegenų) staigų pagreitį – mirtiną galvos smegenų pažeidimą. Šis pažeidimas lėmė, kad paauglys griuvo. Nelaimėlis netrukus mirė dėl sunkios galvos traumos.
Neblaivių nenustatyta
Tuo metu aštuonetas ir toliau elgėsi kaip bandos instinkto valdoma gauja – visi spruko tolyn ir prasiskirstė, o vidurnaktį jie iš interneto naujienų jau sužinojo, kad I. Mauzos smūgį patyręs paauglys mirė.
Žiniai pasklidus, daug kas Marijampolėje vertino, kad taip chuliganiškai elgtis gatvėje galėję tik nuo alkoholio ar kvaišalų apsvaigę jaunuoliai, tačiau vėliau buvo nustatyta, kad ir nužudytas Armandas, ir pagrindinis kaltininkas I. Mauza per incidentą buvo blaivūs, nevartoję ir kvaišalų.
Tuoj po nužudymo policija surankiojo įtariamųjų kompaniją. Po pirminių apklausų buvo paskelbta, kad lieka tik trys įtariamieji – abu broliai Mauzos ir jų draugas Karolis, prašęs iš Armando cigaretės. Šiems dviem buvo nurodyta niekur neišvykti iš Marijampolės. O I. Mauza buvo suimtas.
Dar vėliau du įtarti jaunuoliai kaltinimų nebesulaukė – liko be jokios kaltės dėmės. Tuo, beje, labai stebėjosi nužudytojo mama.
Teisiamasis – vienas
O į teisiamųjų suolą 2019-ųjų kovą jau sėdo tik vienintelis I. Mauza. Jau neabejota, kad Armandą pražudė būtent I. Mauzos lemtingas smūgis, o ne Armando krytis po smūgio, galva trenkiantis į šaligatvį.
Beje, I. Mauza išties turėjo stiprią ranką – jis gi užsiimdavęs Rytų kovos menais, lankydavęs treniruotes.
Pati I. Mauzos šeima apibūdinama teigiamai. Be kita to, I. Mauzos namiškiai gana greitai ieškojo progos susitikti su nužudytojo mama ir močiute, siūlė atlyginti turtinę žalą, patirtą dėl netikėtų Armando laidotuvių.
Pirmasis – Kauno apygardos – teismas (KAT) šią bylą nagrinėjo ilgokai (apie 10 mėnesių). Laiko pareikalavo ir kaltinamojo I. Mauzos advokato iškelta bei po to analizuota versija, kad jo ginamasis nusikaltimą įvykdė esą „beveik nepilnametis“ – praėjus vos trims mėnesiams po savo 18-ojo gimtadienio. Kaip žinia, nepilnamečiams dėl nužudymo negalima skirti griežtesnės nei 10 metų kalinimo bausmės. O suaugusiam kaltinamajam pagal Baudžiamąjį kodeksą už tokį nusikaltimą gresia nuo 8 iki 20 metų nelaisvės.
Buvo socialiai brandus
Minėtąja gynėjo versija norėta įtikinti KAT, esą vos prieš 3 mėnesius iki tragedijos pilnamečiu tapęs I. Mauza nusikaltimo momentu gyvenimą suvokė vis tiek dar tik kaip nepilnametis.
Tuomet marijampolietė psichologė per dvi dienas nustatė, kad tikėtina, jog vaikinas nusikalsdamas buvo nebrandi asmenybė. Tai liudijo kaltinamojo naudai.
Tačiau, kad tai būtų patvirtinta be jokių abejonių, I. Mauzai dar buvo atlikta pusantro mėnesio trukusi ambulatorinė ekspertizė ir galop nustatyta, kad vaikinas lemtingąją nužudymo dieną buvo jau brandus – taigi negalėtų būti prilygintas nepilnamečiui, mat jau net ir iki nusikaltimo I. Mauzos socialinė branda buvusi pakankama.
Taigi KAT paskelbė neturintis pagrindo abejoti eksperto, įvertinusio visą bylos medžiagą, kompetencija ir šios ekspertizės akto išvadomis – priešingai, nei marijampolietės psichologės išvada, pateikta tik trumpai pabendravus su kaltinamuoju.
Norėta tik pasipuikuoti…
Vis dėlto KAT, skirdamas bausmę už nužudymą, atsižvelgė, kad teigiamai charakterizuotas I. Mauza yra jauno amžiaus, neteistas, nebaustas. Labai svarbu – kad jis pripažino savo kaltę, tikino, jog labai gailisi dėl savo elgesio lemtingąjį vakarą.
„Žinau, kad jeigu tuomet būčiau ėjęs vienas, nieko panašaus nebūtų nutikę ir susilietus su praeiviu, – teisme svarstė kaltinamasis. – Juk niekada neturėjau panašių problemų. Turbūt norėjau pasipuikuoti prieš draugus galįs pamokyti asmenį dėl neva netinkamo elgesio.“
Beje, KAT nusprendė, kad I. Mauzos įvykdytas nusikaltimas yra ne jo gyvenimo būdo pasekmė, o atsitiktinis poelgis, kuriam įtaką padaręs tik minios jausmas.
Viską apibendrinęs KAT tuokart skyrė žudiku pripažintam I. Mauzai 8 metus kalėti – pačią švelniausią bausmę už nužudymą, įvykdytą dėl chuliganiškų paskatų. Mat KAT vertino, kad iki tol I. Mauza nebuvo įkliuvęs kaip chuliganas ar smurtautojas ir nužudyti paauglio nesiekė – esą tik norėjęs pasirodyti prieš būrį jaunesnių paauglių (12–17 m.), koks esąs „kietas“.
Pritaria ir kitas teismas
Beje, po nužudymo įkliuvęs I. Mauza tuokart negalėjo tęsti mokslų gimnazijoje kartu su kitais abiturientais, nes naujus mokslo metus pasitiko būdamas jau už grotų. Suimtas jis gyveno lygiai pusę metų, o tada suėmimas kaltinamajam buvo pakeistas švelnesne kardomąja priemone – laukti teismo nuosprendžio I. Mauza buvo išleistas į namus. Tai padaryta jaunuolio artimiesiems sumokėjus 7000 eurų dydžio užstatą, o kaltinamojo laisvė buvo suvaržyta įpareigojus jį gyventi intensyviosios priežiūros sąlygomis – nuolat dėvint elektroninį stebėjimo įtaisą – apykoję.
Tokios pačios kardomosios priemonės I. Mauzai buvo paliktos ir jau paskelbus KAT nuosprendį – tol, kol šis nuosprendis įsiteisės.
O įsiteisėjo KAT nuosprendis tik vakar, kai ir I. Mauzos, ir nužudyto berniuko motinos apeliacinius skundus išnagrinėjo aukštesnysis – Lietuvos apeliacinis – teismas (LApT).
Nuteistasis savo skundu siekė švelnesnės bausmės ir kaltinimo perkvalifikavimo iš nužudymo į neatsargų gyvybės atėmimą.
Nužudytojo mama siekė griežtesnės bausmės sūnaus žudikui – bent 15 metų įkalinimo – ir gausesnio neturtinės žalos atlyginimo (KAT priteisė iš žudiko jai ir nužudytojo močiutei kiek per 52 000 eurų).
Tačiau LApT, išnagrinėjęs abu skundus, nė vieno jų nepatenkino, detaliai argumentuodamas, kad KAT savo darbe viską padarė tinkamai.
Po LApT nuosprendžio I. Mauza, niekur nedirbantis ir nebesimokantis vaikinas, jau netrukus turėtų atsidurti už grotų – pradėti vykdyti jam skirtą 8 metų nelaisvės bausmę.
Bandos instinkto jėga
Publikacijoje keletą kartų buvo minėta sąvoka „bandos instinktas“.
Anot psichologų, egzistuoja toks psichologinis efektas, kaip bandos instinktas, arba minios jausmas. Jam pasiduoda esą net per 80–90 procentų žmonių, nors tai labiau susiję su nemąstančiais gyvūnais. Galima sakyti, kad nepilnametis Armandas ir tapo bandos instinkto valdomų jaunuolių auka.
Psichologų teigimu, „žmogus – kolektyvinė būtybė. Patekęs į tam tikras sąlygas ir situacijas, jis nesąmoningai stengiasi prisitaikyti prie jį supančių žmonių. Ir tik 10–15 procentų žmonių pajėgūs turėti savo nuomonę, kuri skiriasi nuo daugumos nuomonės. Savo nuomonę ginti gali tik psichologiškai ir emociškai stiprūs bei atsparūs žmonės, juk jaustis balta varna ir klausytis pašaipų bei jausti kreivus žvilgsnius geba tikrai ne kiekvienas. Žymiai paprasčiau būti tokiam, kaip visi.“
Šios mintys turbūt paaiškina ir faktą, kad kartu su I. Mauza tą vakarą buvę paaugliai nedrįso stabdyti jo, vyriausiojo kompanijoje, nenukalbino, nedėjo pastangų situacijai keisti. Paauglių „bandą“ valdė vienybės jausmas, o „vadukas“ (I. Mauza) dėl to jautėsi lyg aukščiau už kitus – vadovaujantis situacijai, demonstruojantis galią.
Juk ir pats kaltinamasis užsiminė, kad jokio konflikto nebūtų buvę, jeigu tuo metu jis būtų buvęs vienas arba tik dviese su broliu. O kai yra žiūrovų, atsiranda ir „artistų“.
Liūdno likimo šeima
… Kai tą 2018-ųjų vasarą vyko nužudytojo Armando laidotuvės Marijampolėje, į jas būriais ėjo net ir šio berniuko bei jo motinos, skubiai parvykusios iš Anglijos, ar kitų šios šeimos narių nepažįstantys marijampoliečiai. Žmonės kapinėse girdėjo gedinčios motinos retorinius klausimus, nebetilpusius skausmo sukaustytoje jos širdyje: kodėl jos šeima tarsi prakeikta, kodėl jai jau teko laidoti visai dar jauną brolį, prieš kurį laiką – Armando tėtį, galop – patį Armandą?…
Dabar šiai moteriai teliko pirmagimė dukra.
8 metai už teismo pripažintą nužudymą yra labai švelni bausmė. Juk į laisvę kalinys pareis gal jau ir po 5 metų. O kada pareis Armandas?…