Laimė – tai namai,
Kai ant stogo
Balandėliai tupiasi,
Kur aukščiau į saulę,
Ten šiltesnė būsena…
Laimė, kai bendrai,
Gatvele ateiname
Į savo šviesius namus,
Kur pastogėje
Mažieji žvirbliai šildosi
Sutūpę…
Laimė, kai girdi,
Kaip čiūčiuojami vaikai, –
Motinos daina
Vis kartojama
Iš lūpų į lūpas…
Laimė, kad esi,
Motina maitintoja,
Su karūna ant galvos
Šeimoje ir žemėje,
Dar prie stalo Kūčių.
Dienos aukojimas
Mindaugas
Laimė – tai namai,
Kai ant stogo
Balandėliai tupiasi,
Kur aukščiau į saulę,
Ten šiltesnė būsena…
Laimė, kai bendrai,
Gatvele ateiname
Į savo šviesius namus,
Kur pastogėje
Mažieji žvirbliai šildosi
Sutūpę…
Laimė, kai girdi,
Kaip čiūčiuojami vaikai, –
Motinos daina
Vis kartojama
Iš lūpų į lūpas…
Laimė, kad esi,
Motina maitintoja,
Su karūna ant galvos
Šeimoje ir žemėje,
Dar prie stalo Kūčių.