Pagrindinis > Regione > Kultūra > Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijai – 5-eri

Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijai – 5-eri

2019 m. liepos 4 d., ketvirtadienį, 17 val. Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija (Meilės Lukšienės švietimo centras, P. Butlerienės g. 5,) minės penkerių metų sukaktį. Šiandien galerija yra svarbus ir miestiečius patraukiantis profesionaliosios kultūros židinys. Ta proga vyks Niujorko lietuvės Vidos Krištolaitytės parodos „Spalva pati mane pasirinko“ atidarymas.

Pasitinkant 2014 m. vasarą, pačiame miesto dienų įkarštyje, Marijampolės kultūriniame gyvenime atsitiko šis tas svarbaus, ko neužgožė net šventės šurmulys – gavus vertingą Beatričės Kleizaitės-Vasaris dovaną – lietuvių dailininkų kūrinius, Marijampolės sinagogoje, Meilės Lukšienės švietimo centre, duris atvėrė mecenatės vardo menų galerija.

Galerijos  meno kolekcijoje – kultūros mecenatės, išeivijos dailės paveldo puoselėtojos ir tyrinėtojos teatralės, režisierės, pedagogės, aktyvios visuomenininkės Beatričės Kleizaitė-Vasaris miestui padovanoti daugybę metų rinkti asmeniniai meno kūriniai – daugiau nei 400 paveikslų. Mecenatė teigė niekada neabejojusi, kad meno kolekcija, atspindinti jos siekį išsaugoti lietuvių menininkų, įvairiais keliais nuklydusių į kitas šalis, kūrybinį palikimą Lietuvai, kada nors grįš į Marijampolę.

Drauge su meno kolekcija Marijampolei padovanota ir 204 meno leidinių apie pasaulio ir Lietuvos dailę biblioteka, sukaupta gyvenat Europoje, Lotynų Amerikoje, JAV ir Kanadoje, o nuo 1989 m. papildyta jau gyvenant Lietuvoje.

Už nuopelnus Lietuvai, produktyvią kultūrinę veiklą, svarų indėlį į Lietuvos ir Sūduvos krašto kultūrą bei padovanotą meno kolekciją Beatričė Kleizaitė-Vasaris apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1997), Barboros Radvilaitės medaliu (2002), Šv. Jurgio Marijampolės globėjo ordinu (2015), Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“(2017).

Meno kolekcijos ekspozicija užima keturias erdves, kuriose iškilių išeivijos menininkų – Adomo Galdiko, Vytauto Kašubos, Vytauto Igno, Albino Elskaus, Viktoro Vizgirdos, Romo Viesulo, Prano Gailiaus, Vytauto Kazimiero Jonyno, Stasio Eidrigevičiaus, Vaclovo Rato, Juozo Bagdono – bei kitų, Lietuvoje gyvenančių (ar gyvenusių) autorių kūriniai: tapytojų Valentino Ajausko, Rimo Z. Bičiūno, Jono Daniliausko, Leonardo ir Simo Gutauskų, Vinco Kisarausko, Aloyzo Stasiulevičiaus, Sofijos Veiverytės, grafikų Birutės Stančikaitės, Algimanto Švažo, Arvydo Každailio, Rimto Tarabildos, Domicelės Tarabildienės, Mikalojaus Vilučio, skulptorės Astos Vasiliauskaitės  ir kitų menininkų darbai.

2016 m. Beatričės Kleizaitės-Vasaris pastangomis ir lėšomis išleistas galerijos meno kolekcijos katalogas, kuriame atsiveria kolekcijos savitumas ir vertė, išsamiai pristatomi kolekcijos autoriai ir jų kūryba bei istorinis meno kontekstas.

Menų galerija, įsikūrusi buvusios sinagogos pastate, iš karto įsiliejo į miesto kultūrinį gyvenimą ir tapo traukos centru ne tik marijampoliečiams, bet ir miesto svečiams. Čia vyksta ne tik galerijos meno kolekcijos pristatymai, profesionalaus meno parodos, bet ir koncertai, jaukūs susitikimai su meno žmonėmis. Beatričės Kleizaitės-Vasaris viltis, kad galerija nestokotų lankytojų, kad čia skambėtų muzika ir poezija, pildosi su kaupu.

Per penkerius veiklos metus daugiau nei 13 tūkst.  marijampoliečių ir miesto svečių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Kroatijos, Šveicarijos, Rumunijos, Vokietijos, Belgijos, Anglijos, Škotijos, Austrijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Šveicarijos, Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Turkijos, Suomijos, Norvegijos, Izraelio, Afrikos, Australijos, JAV, Meksikos bei Kanados  susipažino su menų galerijos kolekcija arba dalyvavo 124-iuose galerijoje vykusiuose kultūriniuose renginiuose.

Rengiant meno parodas užsimezgė gražus bendradarbiavimas su Lietuvos išeivijos dailės fondu, Lewben Art Foundation, Lietuvos dailės ir nacionaliniu M. K. Čiurlionio muziejais, Dusetų dailės galerija, Čikagos Čiurlionio galerija, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejumi bei kitomis kultūros institucijomis – drauge surengta ne viena paroda, o marijampoliečiai ir miesto svečiai turėjo galimybių, ypač 2018 m., kai Marijampolė tapo Lietuvos kultūros sostine,  susipažinti su pasaulinio garso menininkų kūryba.

Galerijoje lankėsi Prancūzijos, Estijos, Izraelio ir  Kroatijos ambasadoriai, Japonijos, Prancūzijos bei Vokietijos ambasadų atstovai ar kultūros atašė, Lietuvos Respublikos kultūros ministrai, garsūs meno pasaulio žmonės – dailininkai, menotyrininkai, kompozitoriai, atlikėjai, aktoriai, rašytojai.

Pasak a. a. mero Vidmanto Brazio, Marijampolė didžiuojasi – tokios meno kolekcijos, kokią savo tėvų gimtinei padovanojo žymioji kultūrininkė, meno istorikė ir teatralė, mūsų miestui gali pavydėti net ir Vilnius.

Tarp galerijos svečių knygoje marijampoliečių ir miesto svečiai paliekamų įrašų –  daugybė nuostabos bei susižavėjimo galerijos kolekcija ir erdvėmis „šūksnių“, dėkingumo mecenatei išraiškų ir pasididžiavimas tokia kultūrine erdve Marijampolėje, kuri, pasak buvusios kultūros ministrės Lianos Ruokytės Jonsson, neabejotinai yra vienas reikšmingiausių kultūros židinių Marijampolėje.

Tad jei Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje dar nebuvote, nematėte, nepatyrėte – nepraeikite pro šalį. Lietuvai sugrąžinti, Marijampolei padovanoti meno kūriniai laukia Jūsų. Juk esame gyvi ne tik duona …

Meilutė Apanavičienė,

Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE