Kas yra istorija? Manau, kad tai gyvenimas, laiko įspraustas į praeities rėmus. Istorija – tai reminescencijos, atsiminimai to, kas užmiršta. Ji yra ir atskiro žmogaus gyvenimas, nutolęs nuo dabarties kaip atskaitos taško per nueitų metų kelią. Ir, deja, ne vien krašto, tautos, pasaulio, bet ir asmeninės istorijos puslapiuose būna daug baltų dėmių. Štai pamąstykime: iki kelintos kartos žinome savo giminaičių vardus? Na, dar su trečia karta – seneliais – lyg ir viskas aišku, tačiau jau prosenelių vardai ne retam yra mįslė, o ką jau kalbėti apie penktą ir dar toliau į praeitį nugrimzdusias kartas. Apie tolimesnius giminaičius tada net užsiminti neverta, ne tik jų gyvenimo istorijos, bet ir vardai sklando tos pačios baltos nežinios rūkuose. Ir susimąstome apie tai dažniausiai tuomet, kai mūsų pačių gyvenimas ima turėti vis daugiau istorijos, kai nugyventi metai ir patirtis ima nešti mus laiko taku prie tų pačių ištakų. Štai kodėl žmogus ima ieškoti savo giminaičių laike ir erdvėje, braižyti šeimos, giminės genealoginius medžius. Tai ypač būdinga lietuviams, žydams, lenkams, kurie gyvena JAV, Kanadoje, Izraelyje. Esu gavęs dešimtis Amerikos lietuvių prašymų surasti jų giminės šaknis. Paminėsiu kelias istorijas. Neseniai Vilkaviškyje senelių gyvenamosios vietos ieškojo garsi Holivudo žvaigždė Viljamas Šatneris (William Shatner). Iš Vilkaviškio išgarsėjo senelių tėvų linija Kanados dainininkas L. Cohenas, Nyderlandų baleto įkūrėja Sonia Gaskel, kurios draugė buvo kino žvaigždė aktorė Audrey Hepburn.
Iš Vilkaviškio kilę pasaulinio garso dailininkai Aharonas Aprilis, Mošė Maimonas, Isaakas Levitanas ir dar dešimtys pasaulinio garso asmenybių. Renkant medžiagą apie šias asmenybes, teko aplankyti Izraelį, Nyderlandus, JAV.
Paminėsiu keletą istorijų, kaip padėjau surasti iš JAV atvykusių giminės šaknis. Iš Šiaurės Karolinos Charleston miesto ieškoti tolimų giminaičių buvo atskridusi Anna Lacy su dukra Klara. Ieškojusi Alvite močiutės Anelės Bukauskaitės (g. 1925 m.) giminaičių, Angella O. Connell atliko DNR tyrimus. Pasirodė, kad turima ir žydiško kraujo giminaičių iš Cohen, Ryckles ir Bernšteinų šeimų.
Galėčiau vardinti dešimtis panašių paieškų istorijų. Marijampolietė Aistė ieškojo savo močiutės sesers Janinos Barysaitės. Po ilgų paieškų pavyko surasti Janinos sūnų Džeimsą (g. 1956 m.), mokslininką, universiteto dėstytoją. Džeimsui tai buvo staigmena, jog yra gana artimų giminių Lietuvoje, apie tai jis nieko nežinojęs.
Vykdydamas Dž. Britanijoje gyvenusius Džeinės Stasiukynas prašymą, suradau jos giminaičius (pusbrolius), gyvenančius Bartninkuose. Išaiškėjo įdomi istorija. Džeinės tėvas Vytautas Stasiukynas, Lietuvos savanoris, tarnavo gen. P. Plechavičiaus vietinėje rinktinėje. Vokiečiams ją išvaikius, su kitais likimo draugais išvežtas į Vokietiją, iš ten persikėlęs į Angliją, vedė anglę. Tik po tėvo mirties vaikai panoro daugiau sužinoti apie tėvą iš Lietuvos. Iš Anglijos atvykusiųjų susitikimą su giminaičiais surengiau dr. J. Basanavičiaus gimtinės sodyboje. Svečiai iš Anglijos, Australijos stebėjosi lietuvaičių svetingumu. Stalai buvo nukrauti saldumynais, vaišinta cepelinais, vėdarais, lietuvišku medumi ir sūriais. Menu vieną vokiečių kilmės asmenį, kuris pasienyje su Karaliaučiaus kraštu, tėvų sodybos vietoje (kur jis gimęs), surado tik šulinio vietą. Aplankęs tėviškę iš Australijos, prisirinko ten išlikusių šukių ir kiekvieną kampelį apėjo su didžiuliu jauduliu, kurį tiesiog tramdyte tramdė. ,,Išsiverksime, kai sugrįšime namo…“ – teištarė žilagalvis vyras.
Savo knygoje ,,100 Vilkaviškio krašto istorijų“ aprašiau ir savo giminės šaknų paieškas. O jos atvedė mane į… JAV. Pasirodo, mano pavardė yra visai kita. Mano senelis Adam Hull palaidotas Voistomo miestelio kapinėse. Senelio gimtinė gretima su Zalesės dvaru, kuriame gyveno garsusis politikas ir kompozitorius Mykolas Kleopas Oginskis. Ir kokie sutapimai. M. K. Oginskio sūnaus Tado Antonijaus dukra Natalija ištekėjo už Paežerių dvaro savininko (kuriame yra Vilkaviškio muziejus) Sigizmundo Gauronskio. M. K. Oginskio sekretoriaus Leonardo Chodzkos kapas Voistome yra greta senelio kapo. Pagal giminės legendą, Hull, mano tolimas giminaitis, į Smorgonių apylinkes (dabartinė Baltarusija) atvykęs iš Sankt Peterburgo. Į šį miestą jis atplaukęs iš Anglijos, matyt, iš Hull miesto. Senelis Adamas su mano tėvu Mečislovu per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių iš pafrontės linijos atvežti į Lietuvą. Čia tėvas ir pasiliko. Kiek žinau, manyje yra anglo, lenko, ukrainiečio ir lietuvio kraujo.
O visai neseniai sudomino dar viena detalė. Atradau, kad F. Ruzvelto laikais valstybės sekretoriaus pareigas ėjo Cardelly Hull. Mano bendrapavardis laikomas vienu iš JTO kūrėjų ir už šią veiklą 1945 m. tapęs Nobelio taikos premijos laureatu.
Džiaugiuosi, kad mano dukra Živilė gyvena Merilendo valstijoje. Mokytojavo K. Donelaičio lituanistinėje mokykloje, dabar lietuvių kalbos moko amerikiečius, būsimus diplomatus Lietuvos Respublikoje (karo atašė).
Jie per dešimt metų prigijo Amerikoje, yra jos piliečiai. Anūkė Ugnė jau baigia studijas, anūkas Markas – vidurinę mokyklą, o jaunylė Anna Marija domisi dinozaurais ir kuria nuostabius piešinius.
Vašingtono Kristijono Donelaičio lituanistinės mokyklos nuotraukoje – autorius su žmona ir Vašingtono Kristijono Donelaičio lituanistinės mokyklos direktore Jūrate Bujanauskas.