Ieškokit savojo paparčio žiedo visada.
Ne tik tada, kai Joninių naktis miegot neduoda,
Kai džiugina jus sniego arba obelų pūga –
Balta balta, gera ir glostanti tarsi paguoda.
Lai Joninių lauže ir vėl sudegs
Mūs smulkios bėdos, rūpesčiai, intrigos.
Vieni jį rasti spės, kitiems nepasiseks,
Trečius galbūt „pagaus“ nelauktos Meilės ligos.
Juk Joninės – tik vasaros šitos pradžia.
Kokia ji bus, nelengva pasakyti.
Nueisim ja lyg suarta ežia,
Skubėdami kitiems save po trupinį dalyti.