Pagrindinis > Toli - arti > Kelionės > ,,Insulos“ kelionė su istorija

,,Insulos“ kelionė su istorija

Išsiilgę bendravimo ir kelionių, diabeto klubo  ,,Insula“ nariai išsiruošė į keliones po Lietuvą ir poilsį prie jūros.

Prisiklausę pasakojimų apie garsiąsias dzūkių bandas, insuliečiai kelionę su istorija po Dzūkiją ir Suvalkiją pradėjo nuo Nemajūnų, kur bendruomenės namuose skanavo tradicinį patiekalą iš bulvių – ant kopūsto  lapų krosnyje iškeptas bulvines bandeles, ragaudami jas su varškės pagardu.

Nemajūnai garsėja savo Šv. Petro ir Povilo medine bažnyčia, kurios pagrindinį altorių puošia garsaus XIX a. pabaigos dailininko Nikodemo Silvanavičiaus nutapytas garsių apaštalų šv.Petro ir  Povilo paveikslas. Šio dailininko keliai siekė Birštoną, kur jis gyveno, ir Nemajūnus. Kaimo kapinėse palaidotas gydytojas  A. Nonevičius, kurio rūpesčiu ant dr. V. Kudirkos kapo buvo pastatytas iš Vilniaus jo atvežtas nulaužto medžio formos antkapinis paminklas. Kapinių bažnyčioje palaidotas garsus Vilniaus memuaristas Stanislovas Moravskis.

Aplankę Punios miestelįm keliautojai įkopė į didingą piliakalnį, kur, pasak istorijos šaltinių, su kryžiuočiais pasiaukojamai kovojo kunigaikštis Margiris ir jo kariai.

]Jiezne aplankyta 350 metų menanti XVII a. statyta bažnyčia. Šios ir Vilkaviškio bažnyčios fundatorius, Prienų seniūnas Steponas Pacas, gyvenęs ištaiginguose Pacų rūmuose Jiezne. Iš buvusios didybės telikęs rūmų fragmentas.

Jiezno kapinėse palaidoti iš Vilkaviškio krašto kilę savanoriai, kurie čia žuvo kaudamiesi su V. Kapsuko vedamais bolševikais. Nors kapinėse paminklai atnaujinti, bet vilkaviškiečius nuvylė kapelių priežiūra. Nors žolė nupjauta, bet sudžiūvęs šienas rodė nepagarbą savo istorijai. Beveik, kaip ir dr. V. Kudirkos gimtinėje. Na, nemylime  mes savo kultūrinio paveldo. Vilkaviškio moterys rovė žoles prie paminklo, skaitydamos taip girdėtas pavardes, Pumeris, Literskis, Katilius, Paulavičius…

Pakelėje stovintis Birštono bokštas, ant Nemuno kranto stovinti ,,Seklytėlės“ kavinė, poilsiautojams suteikė daug malonių akimirkų.

Užsukę į Šilavoto miestelį, pagrindine A. Radušio gatve, insuliečiai stabtelėjo prie didingos raudonplytės bažnyčios. Vilkaviškiečiai savo apsilankymu pagerbė kunigą Antaną Radušį, šios bažnyčios statytoją.

Tuo maloniau buvo gėrėtis  šiuo didingu pastatu, nes jį pastatė kraštietis 1848 m. Oranų kaime (Gižų parapija) gimęs kunigas Antanas Radušis. O žaviame pušyne nustebino ypatingas muziejus – Šilavoto Davatkynas. Čia 1895 m. netoli tuomet dar buvusios Šilavoto koplytėlės ėmė dygti maži nameliai, kuriuose apsigyveno pamaldžios moterėlės, vadinamos davatkėlėmis. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę Danguolės Lincevičienės iniciatyva čia buvo įsteigtas muziejus, o bažnyčią ir Davatkyną jungiantis takelis pasipuošė liaudies meistrų išdrožtomis koplytėlėmis.

Grįždami namolio keliautojai aplankė Palaimintojo J. Matulaičio gimtinę Lūginės kaime. Koplytėlė ir nuostabiai tvarkoma aplinka paliko gilų įspūdį.

Neliko nuošalyje ir Gižai, kur aplankytos  Gižų kunigų seminarijos vietą žymintis ženklas, legendinė Gižų liepa, pasėdėta daug prisiminimų sukėlusiame senajame mokyklos suole.

Pasak ,,Insulos“ vadovo Kazimiero Kukio, mažame žemės lopinėlyje toli nekeliaujant galima pasigrožėti gražia gamta ir įspūdinga krašto istorija..

Autoriaus nuotraukos.

Didinga Šilavoto bažnyčia. ,,Insulos“ keliautojai grožisi Nemunu nuo Punios piliakalnio. Didinga Šilavoto bažnyčia. Kunigo A. Radušio kapas Šilavoto kapinėse. lightbox flickr galleryby VisualLightBox.com v6.1

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE