Pagrindinis > Naujienos > Jaunimas ir kvaišalai: vienos nusikalstamos istorijos pėdsakais

Jaunimas ir kvaišalai: vienos nusikalstamos istorijos pėdsakais

 

Teisėsaugos pareigūnų duomenimis, Lietuvoje nuolat veikia 15–18 organizuotų nusikalstamų grupuočių, kurių pagrindinė veikla – disponavimas narkotikais. Vien į nelegalią prekybą narkotikais įsivėlę per 10 000 Lietuvos piliečių. Tarp jų – ir Marijampolės apskrities gyventojų, nors visuomenėje paplitusi nuomonė, kad kvaišalų „verslas“ klesti tik Lietuvos didmiesčiuose.   

Opi kvaišalų problema – ne tik narkomanai, alinantys savo sveikatą ir degraduojantys, kenkiantys net savo artimiesiems, bet ir nuo kvaišalų apsvaigusių asmenų įvykdyti plėšimai, nužudymai. Ypač su narkotikais susijusios vagystės, nes kvaišalams pirkti nuolat reikia daug pinigų, o kur jų greitai gauti, jeigu ne ką nors apvogus…

Narkotikai – paklausi prekė. Tuo naudojasi kvaišalų  pardavėjai. Jie aktyviai braunasi į paauglių gyvenimą, kad pripratintų juos kvaišintis ir ilgai turėtų paklausų pirkėją.

Oficiali statistika skelbia, kad narkotikų nors kartą pabandė bene pusė visų moksleivių. Dalis jų – vien iš smalsumo, kiti – kad pasigirtų draugui, jog ir jis vartoja „ratus“ ar „žolę“, tad yra „krūtas“, „kietas“.

Paaugliams būti turtingiems, „krūtiems“ ir atstovauti nusikalstamai grupuotei – ne tik skurdžiose ar nedarniose šeimose augančių nepilnamečių, labiau vertinančių kasdienį gyvenimą gatvėje, svajonė ir siekis. Tai patvirtino ir ką tik Kauno apygardos teisme išnagrinėta nemenkos apimties byla dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis Marijampolėje. Byla parodė, kad nusikalstamo pasaulio trauka stipriai veikia ir tvarkingų šeimų vaikus, net ir atradusius save pozityvioje veikloje. Šie, rodos, dar vakar garsino Marijampolę šalyje ir užsienyje savo sportiniais pasiekimais, o dabar jie – jau nuteistieji.

„Aklos“, abejingos mamos 

Bylos duomenimis, mažiausiai šeši 15-24 metų marijampoliečiai apie 3 mėnesius Marijampolėje organizuotai suko nelegalų narkotikų „verslą“ – ir platino kanapes, ir jomis kvaišinosi (kai kurie). Taip 2012-ųjų vasarį teigė Marijampolės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus (ONTS) pareigūnai. Dabar tai patvirtino teismas.

Problema turėtų ypač atkreipti tėvų, turinčių nepilnamečių vaikų, didesnį dėmesį: kvaišalai ir pas mus, provincijoje, ne taip sunkiai prieinami, kaip gali atrodyti. Ir vieną dieną gali nutikti taip, kaip, pavyzdžiui, nepilnamečio Mato M. (15 m.) mamai.

Moteris 2011-ųjų vasarą pastebėjo, kad Matas nebenori lankyti mokyklos, iš kurios apie jį – tik neigiami pedagogų atsiliepimai, be to, nuolat turi pinigų, kuriuos linkęs slėpti, iš namų išeina pavakare ir grįžta tik vėlai vakare. Į jokias kalbas, bandant sužinoti, kur ir ką sūnus veikia, Matas nesileisdavo.

Mama ir nedėjo per daug pastangų sūnų prakalbinti. Jai pakakdavo sūnaus šykščios frazės, kad jis laiką leidžia „prie prekybos centro Mokolų mikrorajone“.

Po kurio laiko mama Mato kambaryje, kai sūnaus nebuvo namie, rado 10 polietileninių maišelių su, anot jos, kažkokia žole. Mama pagalvojo, kad tai – narkotinė medžiaga, sunerimusi nufotografavo maišelius mobiliuoju telefonu, bet tuo viskas ir baigėsi. Matas ir toliau buvo neatviras, o mama padarė išvadą, kad sūnus prekiauja narkotikais, užtat ir turi pinigų.

Netrukus toji išvada pasitvirtino: paketėlių su kvaišalais Mato kambaryje būdavo vis daugiau, sūnus jų nebeslėpdavo – laikydavo stalo stalčiuje, o į butą ateidavo nepažįstamų asmenų, kurie tuos maišelius įsigydavo.

Mato mama niekur nesikreipė. Esą ir anksčiau sūnus, šeštokas, jos neklausydavęs – visos pastangos buvusios veltui…

„Akla“ buvo ir aktyvaus sportininko Aurimo S. (17 m.) mama. Ji įtardavo, kad sūnus „kažkoks ne toks“, ir pagalvodavo, kad parūkęs „žolės“, bet namie niekada nematė jokių kvaišalų, tad problemos ir nekėlė, ir nesprendė.

Panašiai – ir Karolio K. (17 m.) mama: sūnaus kasdienybės spalvos jai nebuvo pažįstamos. Moteris tik žinojo, kad sūnus labai nenori mokytis – nori tik dirbti. 

Įtraukė patyręs nusikaltėlis

Minėtus nepilnamečius tuo metu nuo namų ir mamų sparčiai tolino savo šeimą, kurioje auga mažametė dukrelė, turintis ir keletą kartų jau teistas bei gyvenimo už grotų ragavęs Edgaras Lelka (24 m.). Anot policijos pareigūnų, jis valdė tuos vaikus, susigundžiusius rizikingu, bet nesunkiu ir greitu uždarbiu. Pavaldiniais tapusių paauglių darbas buvo platinti kvaišalus.

Pagalbininkus E. Lelka susirasdavo pats, arba į jį kreipdavosi „patikimi“ jaunuoliai, norintys „greitai ir gerai užsidirbti“. „Bosas“ su visais bendraudavo SMS žinutėmis – tada sužinodavo, kuriam pagalbininkui jau reikia pristatyti naują partiją kanapių dozių, o iš kurio jau reikia pasiimti pinigus už nelegalias prekes.

E. Lelka buvo nurodęs vieną dozę kanapių (0,34–0,36 gramo) parduoti už 25 litus – iš jų 7 litai likdavo pardavėjui. Jeigu parduodavo tik už 20 litų, pardavėjui likdavo tik 2 litai. Bet pareigūnai išsiaiškino, kad kai kurie pardavėjai dozę parduodavo ir už 30 litų, tačiau nuo „boso“ tai nuslėpdavo. Kai kurie įsigudrindavo nuo kiekvienos dozės nuvogti dalį kanapių ir šitaip surinkti papildomą dozę, už kurią gautus pinigus irgi pasiimdavo sau. Nuo 20 pakelių susidarydavo 5 papildomos dozės – tai jau grynas pelnas.

Kvaišalų pirkėjų šie jaunieji pardavėjai pirmiausia rasdavo savo pažįstamųjų rate, įkyriai įsiūlę savo prekę, kvaišalus platindavo jaunimo susibūrimo vietose, prie prekybos centrų, daugiabučių namų kiemuose, stadione.

Įskundė gyventojai

Jaunųjų kvaišalų prekeivių organizatorius E. Lelka iki teismo neigė ir šį „titulą“, ir savo kaltę, bet teisme, turbūt paprotintas advokato, jau prisipažino, kad sulauktų kuo švelnesnės bausmės.

E. Lelka, kaip pats sakė, kanapių platinimu užsiėmė nuo 2011-ųjų lapkričio pabaigos. Tuo metu buvo praėję 5 mėnesiai, kai vyras buvo grįžęs iš „zonos“, kur kalėjo už ankstesnį nusikaltimą.

Būtent tada, lapkritį, Marijampolės ONTS pareigūnai gavo žinių, kad Mokolų mikrorajone, prekybos kioske prie daugiabučio namo Uosupio gatvėje, įžūliai platinami kvaišalai. Esą vienas asmuo nuolat būna tame kioske ir pardavinėja kanapių dozes tik savo pažįstamiesiems, kurie ateina ar privažiuoja prie kiosko. Anot informatorių, dozes įgyja asmenys, priklausantys Marijampolėje esančioms organizuotoms nuskalstamoms grupuotėms arba palaikantys ryšius su jomis.

Pareigūnai pradėjo aiškintis, sekti, klausytis pokalbių telefonu, rinko papildomą informaciją ir įrodymus, kol po beveik 3 mėnesių, 2012-ųjų vasario 21-ąją, nutarė grupuotę „susemti“. Tuo metu jie jau neabejojo, kad kanapių dozes aktyviai platindavo mažiausiai keturi 15–18 metų marijampoliečiai, o jiems vadovavo bedarbis E. Lelka. Kartais Edgarą pavaduodavo taip pat 2 kartus (už reketą, vagystes ir chuliganizmą) jau teistas bedarbis Petras Sidabra (23 m.).

Per mėnesį – 3 000 litų

E. Lelka jį sekusių pareigūnų rankose atsidūrė rytą, kai atvyko prie baseino Mokolų mikrorajone susitikti su savo „pavaldiniu“ Matu – pačiu jauniausiu ir aktyviausiu grupuotės dalyviu. Prieš tai abu buvo bendravę SMS žinutėmis, iš kurių „bosui“ buvo aišku, kad Matas jau pardavęs visas turėtas dozes ir turi perduoti už jas gautus 480 litų.

Sulaikomas „bosas“ buvo ramus. Pareigūnus jis tikino tik ėjęs į soliariumą, o ne dėl kokio nors sandėrio. Vyras teigė tik pasisveikinęs su iš matymo pažįstamu Matu, kurį esą matydavęs sporto salėje. 

Užtat nepilnametis privertė pareigūnus pasistengti – jis aktyviai priešinosi, išsinėrė iš striukės, bandė pabėgti, spardė tarnybinį automobilį. Bėgdamas paauglys išmetė SIM kortelę iš savo telefono, kad tik pareigūnai neiššifruotų paskutiniųjų SMS žinučių.

Būdamas policijos automobilyje, Matas durelėse paslėpė vieną paketėlį su kanapėmis. O paauglio namuose, stalčiuje, pareigūnai surado dar per 80 įvairaus dydžio paketėlių su kanapėmis (per 7 gramus). Paauglys tikino, kad „žolės“ įsigijęs Kaune iš nepažįstamojo. Esą ir sau, kad ilgiau užtektų, ir parduoti. Už 10 gramų sumokėjęs 200 litų, o po to, kai pats suskirstęs mažomis dozėmis, pusės gramo paketėlį parduodavęs už 20 litų ir taip per mėnesį užsidirbęs 3 000 litų. Pinigus išleidęs – pirkęs kompiuterį, gerų drabužių.

Beje, nors Matas savo kaltę dėl kanapių platinimo pripažino, jis šioje byloje buvo tik liudininkas, nes Lietuvoje už neteisėtą disponavimą narkotikais gali būti teisiami tik 16 metų sulaukę asmenys. Tiek metų Matui sukako nuo jo sulaikymo praėjus vos 3 savaitėms. O dabar Matas – jau 17-metis.

„Bosui“ jie – „baibokai“

Be Edgaro ir Mato, tuokart pareigūnų rankose greitai atsidūrė ir Petras Sidabra, ir dar 3 jų bendrininkai, tai yra „baibokai“, kaip savo telefono atmintyje juos buvo įvardijęs „bosas“ Edgaras: „baibokas“ – tai Matas, „baibokas Zilas“ – tai Aurimas, „baibokas Suwal“ – tai Karolis, „baibokas nauj“ – tai Aivaras Ruočkus (18 m.). Visi „baibokai“ tuo metu buvo dar neteisti, visi, išskyrus Aurimą, mokėsi.

Iki teismo savo kaltę pripažino tik vienas iš kaltinamųjų, dar vienas – tik iš dalies, o kiti – kategoriškai neigė. Bet teisme, kaip ir jų „bosas“, visi savo kaltę jau pripažino visiškai.

Visi bendrininkai buvo kaltinami neteisėtu kvaišalų platinimu, abu vyriausieji – platinimu nepilnamečiams, o E. Lelka – dar ir organizavęs grupuotę bei vadovavęs jai. Jiems grėsė laisvės atėmimo bausmės nuo 2 iki 12 metų.

Teismas pasigailėjo

Tačiau Kauno apygardos teismas narkotikų platintojų pasigailėjo. Už tai, kad E. Lelka buvo suorganizavęs grupę jaunuolių (ir nepilnamečių), kurie pirkdavo iš jo kanapių ir patys vartodavo bei parduodavo kitiems, pasiųstas kalėti tik 4 metus. Dar teismas pridėjo anksčiau neatliktos bausmės dalį, tad bausmė pailgėjo iki 5 metų. E. Lelka už grotų gyvena jau nuo pernykščio vasario, kai tik buvo sulaikytas po sėkmingos policininkų operacijos.

Įkalinimas nuo 2 iki 8 metų grėsė ir keturiems E. Lelkos parankiniams, platindavusiems kanapes Marijampolės jaunimui, tačiau rimtesnę bausmę teismas paskyrė tik Petrui Sidabrai – dėl anksčiau nebaigtos atlikti bausmės jam dabar nurodyta gyventi už grotų 4,5 metų. Vyras irgi suimtas jau pernai vasarį.

Dar du bendrininkai nuteisti kalėti vos 2 metus: Aivaras Ruočkus tuoj bus atlikęs visą šią bausmę, nes įkalintas nuo pernykščio vasario, o Aurimo S. gyvenimas „zonoje“ dar tik laukia, nes jis iki teismo buvo suimtas tik savaitę, o po to išleistas į laisvę laukti teismo dienos.

Bene laimingiausias iš teismo, paskelbus nuosprendį, išėjo Karolis K. Jį teismas už kanapių platinimą nuteisė tik lygtinai – 1,5 metų kalėti, bet bausmės vykdymą atidėjo tokiam pat laikotarpiui. Kadangi iki teismo Karolis buvo suimtas, tad po nuosprendžio jam buvo nuimti antrankiai, jis teismo salėje paleistas. Tik vaikinas įpareigotas 30 valandų dirbti nemokamus pagalbinius darbus nurodytose įstaigose.

Matas M., kaip minėta, teismo bausmės išvengė dėl savo jauno amžiaus.

Nustebino amžius

 Manoma, kad iš tiesų ši dabar jau teismo bausmių sulaukusi grupuotė veikė ne 3, o 8 mėnesius, nes taip prasitarė vienas iš tuokart sulaikytųjų. Dozes jaunuoliai pardavinėdavo visur, kur tik būdavo pirkėjų, kurių atsirasdavo žiniai sparčiai sklindant „iš lūpų į lūpas“. 

Kai kurie prekeiviai prisipažino ir patys rūkydavę „žolę“ (kvaišalų pėdsakų buvo aptikta jų šlapime po sulaikymo).

Išaiškinę E. Lelkos grupuotę, Marijampolės pareigūnai teigė, kad juos labai nustebino toks jaunas organizuotų kvaišalų prekeivių amžius. Iki šiol Marijampolės krašte dažniau įkliūdavo jau suaugę narkotikų platintojai. Buvę tik pavienių atvejų, kai išaiškintas tokiu „verslu“ užsiėmęs besimokantis vienuoliktokas ar dvyliktokas. O čia – paaugliai…

Beje, kai kurie jaunuoliai – žinomi sportininkai. Štai A. Ruočkus – graikų-romėnų imtynių sporto atstovas. Jis keletą pastarųjų metų buvo minimas tarp pačių geriausių Marijampolės jaunųjų sportininkų, buvo Lietuvos čempionato prizininkas, už pasiekimus turi didžiulę medalių kolekciją. Kartu vaikinas mokėsi statybininko profesijos. Jis teisme teigė, kad į kvaišalus įklimpo, nes norėdavo atsipalaiduoti – ir pats parūkydavo „žolės“, ir draugus pavaišindavo arba dozę parduodavo. Kalėdamas A. Ruočkus taip pat sportuoja. Teisme jis tikino, kad gailisi dėl savo poelgio, o grįžęs į laisvę tęs ir mokslus, ir sportinę karjerą.

Kitas „baibokas“ – Aurimas S. – Marijampolėje jau garsėjęs jaunasis boksininkas.

Kiek anksčiau aktyviai sportavo ir pats grupuotės organizatorius E. Lelka. Jį su kai kuriais būsimais parankiniais ir suvedė treniruotės sporto salėje.

„Liūdna žinoti, kad „žaliava“ nusikalstamoms gaujoms – tai aktyviai sportuojantis, gerų rezultatų pasiekęs jaunimas, turėjęs būti Lietuvos sporto viltis, ateitis, pasididžiavimas, bet įkliuvęs ir suvaržytas grotų“, – kalbėjo grupuotę išaiškinę policininkai.  

Karolina ZUBRAITĖ

Nr. 39 (43), 2013 m. rugsėjo 28–spalio 4 d.

Komentaras “Jaunimas ir kvaišalai: vienos nusikalstamos istorijos pėdsakais

  1. Dabar tas paauglys Matas jau nuteistas. Šioje byloje buvo per jaunas, bet reikalo nemetė, tai žioplelis įkliuvo ir kitą kartą. Na ir kas? Jis nemes šito biznio, nes jau parištas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite