Kada paskutinį kartą lankėtės muziejuje?

Muziejai – ne tokia lankytina vieta, į kurią plūste plūstama, bet jie – labai reikalingi! Ir jeigu ne mokyklos, lankytojų muziejuose būtų dar gerokai mažiau. Tokios išvados peršasi pakalbinus keletą Marijampolės apskrities gyventojų. O proga tokiai „apklausai“ – Tarptautinė muziejų diena, kuri minima gegužės 18 d. 1977 metais Maskvoje vyko 11-oji Tarptautinės muziejų tarybos konferencija, kurioje ir buvo nuspręsta minėti Tarptautinę muziejų dieną. Nuo 1978 metų ši šventė gegužės 18-ąją minima 150 šalių. Įvairių šalių muziejuose tądien rengiamos atvirų durų dienos, konferencijos. Lietuvoje nuo pernai labai išpopuliarėjo „Muziejų naktys“: muziejai būna atviri lankytojams kone visą parą, ekspozicijos rodomos nemokamai, vyksta teminiai renginiai ne tik muziejuose, bet ir išėjus iš jų į kokią nors populiaresnę miesto ar kaimo vietą.

Marijampolės apskrityje veikia mažiausiai 53 muziejai (daugiausia jų – mokyklose): Marijampolės savivaldybėje – 12, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos – po 2, Šakių – 14, o Vilkaviškio – net 23! Tokius duomenis pateikia interneto svetainė „Lietuvos muziejai“.

Tad kada paskutinį kartą lankėtės muziejuje jūs?

Nelė CHORCHORDINIENĖ, mokytoja (Gižai, Vilkaviškio sav.):

– Labai seniai… Tik su moksleivių grupėmis – prieš kelerius metus Kaune – Botanikos, Karo ir Velnių muziejuose. O Marijampolės kraštotyros muziejuje esu buvusi dar seniau. Kodėl? Gyvenimo tempas labai didelis… Net gėda sau prisipažinti… Pastebėjau, kad dar kokioje šeštoje klasėje moksleiviai domisi muziejais – pavyzdžiui, jiems labai įdomu pamatyti „gyvą“ patranką, o vėliau… Su tėveliais vaikai muziejus lanko retai. Apmaudu, bet vyresnieji moksleiviai mieliau renkasi Ledo areną ir… prekybos centrus. Bet aš ne už tai, kad muziejų turėtų būti mažiau ar jie išvis nereikalingi. Tuoj visi nukvaišime nuo televizorių ir kompiuterių. Jau dešimties metų vaiką sunku atlupti nuo interneto! Taigi – dabar gera proga stabtelėti ir patraukti į kokį nors muziejų! Aną dieną mūsų mokytojos tikrai kažką organizavo – Botanikos sodą minėjo, svarstydamos, kad dabar jame turėtų būti ypač gražu!

Aivaras NAUJALIS, teisininkas (Marijampolė):

– Paskutinį kartą muziejuje buvau neseniai – Vilniuje, Baltijos gintaro meno centre. Muziejais žaviuosi, nes būtent juose konkretų objektą gali pažinti iš arčiau, jį gyvai pamatyti. Marijampolėje esu buvęs Rygiškių Jono gimnazijos, Partizanų ir tremties muziejuose. Žinau, kad jų yra ir daugiau, bet dar nespėjau kitų aplankyti. Mano planuose – aplankyti visus (juk nuo savo kiemo ir reikia pradėti!) Man muziejai tikrai nėra atgyvena ir niekada nebus. Įėjęs į muziejų neretai jaučiuosi taip, lyg priartėčiau prie tos kultūros, to amžiaus, kuriame ir buvo šiuo metu muziejuje eksponuojamos vertybės. Kiekvienas muziejus yra savitas ir žavus. Nesu buvęs muziejuje, iš kurio išėjęs pasakyčiau, jog buvo neverta. Paprastai neplanuoju aplankyti konkrečių muziejų, o dažniausiai vykstu į tam tikrą miestą ir stengiuosi jame aplankyti visus muziejus. Štai pernai vykome į Anykščius ir viską ten aplankėme. Man muziejai praturtina kelionę, palieka nuostabius įspūdžius.

Greta KUNAITĖ, Marijampolės kolegijos antrakursė, studijuojanti turizmo administravimą (Jungėnai, Kalvarijos sav.):

– Paskutinį kartą muziejuje buvau pernai su bendramoksliais – Kaune, Velnių muziejuje. Pati viena nesu linkusi aplankyti kokį nors muziejų. Su šeima mes buvę muziejuose irgi retai – pernai aplankėme Dionizo Poškos baublius. Didžiausia muziejų lankymo patirtis man – iš mokyklos laikų ekskursijų. Bet daugumai moksleivių, pamenu, būdavo įdomiau važiuoti į vandens parką, pramogų parką, prekybos centrą, bet ne į muziejų ar teatrą. Kodėl? Kartais jauni moksleiviai per anksti nuvežami į kokį nors muziejų, kur nelabai supranta, ką gidai aiškina, ir per ilgai aiškina, nesudomina. Buvę, kad nusibosta. Gal tai atbaido? Buvę, kad gidai pasakodami būtinai dar įterpia įsakmiu tonu: nelieskite, nefotografuokite, greičiau pajudėkite! Tada traukia kuo greičiau išbėgti, lieka slogūs prisiminimai. Bet muziejai, mano nuomone, labai reikalingi. Joks internetas jų neatstos! Visai ne tas vaizdas sėdint prie kompiuterio! Kalvarijoje, kur baigiau gimnaziją, žinau tik vieną muziejų – pačioje gimnazijoje. Jame esu buvusi ne kartą. Geri prisiminimai, buvo įdomu!

Deimantė ZALAGAITYTĖ, aštuntokė moksleivė (Bagotoji, Kazlų Rūdos sav.):

– Neseniai su bendramoksliais lankėmės Vilniuje, Lietuvos kino, teatro ir muzikos muziejuje. Labai patiko! Gal net labiausiai iš visų mano kada nors aplankytų muziejų. Dabar daugiau domiuosi Lietuvos kinu, teatru ir muzika. Esu buvusi muziejuose ir su savo šeima. Muziejai yra labai reikalingi, nes tai – tautos lobynas, paveldas. Pavyzdžiui, per paskutinę ekskursiją susipažinau su iki tol nematytais muzikos instrumentais, regėti vaizdai kėlė geras emocijas – joks kompiuterio monitorius to nepasiektų. Dauguma moksleivių, kai organizuojamos ekskursijos, labiau linkę domėtis prekybos centrais, nes muziejai jiems esą neįdomu ir neįspūdinga. Manau, jie klysta. Juk muziejuose juntama dvasios ramybė, euforija, nekasdienė nuotaika…

Antanas PILECKAS, Marijampolės kraštotyros muziejaus direktorius:

– Muziejuose lankytojų netrūksta, tačiau tikrai galėtų būti daugiau. Todėl ir stengiamės mes, muziejų darbuotojai, ne tik patvarkyti esamas ekspozicijas, bet ir organizuoti įvairius renginius, rengti projektus, kad žmonės labiau domėtųsi muziejų darbu, o patys muziejai būtų kuo patrauklesni. Renginių programose nevengiame ir pramoginių elementų, saviveiklininkų pasirodymo. Jau antrus metus šiemet Lietuvoje vyko Muziejų naktys – tokia tarptautinė akcija. Tai yra viena iš formų pritraukti kuo daugiau lankytojų, priminti, kad muziejai yra gyvi ir reikalingi. Šiemet akcentuotos tarmės, nes šie metai – Tarmių metai. Daugiau lankytojų į muziejus atvyksta iš mokyklų organizuojamų ekskursijų, tačiau pasitaiko ir šeimų dėmesio muziejams, ypač kai juose vyksta specialūs renginiai šeimai. Svarbu, kad žmonės suvoktų, jog muziejus – ne tik daiktų saugykla, bet ir dvasinis tautos paveldas.