Kai valdininkus kamuoja „moralinis nesveikumas“, miesto ūkio problemas belieka palikti spręsti… teismui

„(…)Iš tikrųjų savivaldybės organai turėtų būti miesto gyventojų bičiuliai, palankūs patarėjai. Bet pasidarė visai atvirkščiai.(…) Jie pasigailėjimo, atjautimo svetimiems skausmams, nelaimėms neturi. Ir tokių nemaža yra. (…) Kaip gali pilietis jo, valdininko, neklausyt, jam nenusileist, duoklės (kyšio) nesumokėt?  Pareigūnai priešginų, kritikų nepakenčia“, – apie XX a. trečio dešimtmečio Kauno valdininkiją atsiminimuose rašė viena iš šviesiausių mūsų istorijoje asmenybių Lietuvos Prezidentas Kazys Grinius (1866–1950). Ar daug kas pasikeitę mūsų Lietuvoje (ne vien Kaune) nuo tų laikų? Pasirodo, ne.

Toliau pateikta istorija – kasdienybės vaizdelis, kokių, deja, pasitaiko vis dar ne taip mažai, kaip norėtųsi, – iliustruoja įprastą „nervų gadinimą“, kai dėl rimtos problemos į savivaldybės atsakingą pareigūną kreipęsis gyventojas lieka tik dar labiau suirzęs…

Nesutvarkyta lietaus kanalizacija – įsisenėjusi problema, kuri niekam neįdomi

…Lietaus negalinti vasara šiemet – tikras galvos skausmas Marijampolės Geležinkelio gatvės individualių namų, pažymėtų 126 ir 128 numeriais, gyventojams. Tiesa, priešais prekybos centrą „Namai“ esantys gyvenamieji namai bei jų gyventojai – miesto savivaldybės aplaidumo įkaitai jau daugelį metų. Nesutvarkyta lietaus kanalizacija (nėra vandens nubėgimo) lemia, kad prie minėtų namų, prie pat šaligatvio, tvyro didžiulės balos, kurių vanduo, apsėmęs šaligatvį, veržiasi į gyventojų kiemus, viską dumblu apnešdamas, pelke versdamas dekoratyviąja žole apsėtą pievelę. Be to, šia gatve dažnai važinėja sunkiasvoriai automobiliai, minėtas balas taškydami ar per sausmečius joms išdžiūvus – sudžiūvusį dumblą versdami į tų pačių gyventojų kiemus. Jokios tvoros nepajėgios šios nuolatinės „invazijos“ sustabdyti. Gyventojai mėgino iššluoti balas patys – bergždžias reikalas: tuoj jos vėl tyvuliuodavusios kaip ir prieš tai.

„Kai asfaltavo šią gatvės atkarpą, – sako viena iš gyventojų Lilija Vaznienė, – prašėme ir šias balas užlyginti. Atsakė trumpai: jiems tai nepriklauso… Išvis ši atkarpa tarsi užkeikta: ją aplenkia netgi gatves valantys automobiliai – nepatogus užkampis niekam neįdomus.“

Trumpesnis problemos sprendimo kelias buvo bevaisis

Netekę kantrybės, šių balų įkaitai Gediminas Zavistauskas su gyvenimo drauge Rasa problemą nutarė spręsti trumpesniu keliu: kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrių (gal nežino, gal tik informuoti apie problemą tereikia!). 406 kabineto darbuotojoms gyventojų problemos atrodė menkutės, apie tai, jog sutvarkys – jokių kalbų (netoliese ten vyksta su geležinkeliu „Rail Baltica“ susiję darbai, bet paaiškėjo, jog iki Vytenio gatvės sankryžos bus sutvarkyta, toliau – ne). Įsiaudrinęs G. Zavistauskas savo teises gynė net pakeltu balsu, tačiau už tokį įžūlumą (!) greitai buvo išprašytas iš kabineto (laimei, jam, kaip jau tampa šioje savivaldybės administracijoje norma, nebuvo iškviesta „psichiatrinė“).

„Mūsų savaitės“ kalbintos Komunalinio ūkio skyriaus specialistės situacijos komentuoti nepanoro – tam esą vedėjas yra. O skyriaus vedėjas Antanas Edvardas Banaitis pažadėjo tik tai, jog reaguos (kaip – nepaaiškino). Jokių pažadų, jog sutvarkys, bent jau stengsis kažką daryti.

Lieka ilgesnis kelias

Trumpesnis kelias problemai išspręsti, kaip minėta, liko bevaisis. Geležinkelio gatvės namų, pažymėtų 126 ir 128 numeriais, gyventojai pasiryžę eiti ilgesniu keliu, vedančiu iki teismo bei žalos atlyginimo (beje, paprasta situacija, kai padaroma žala, o žalos „teikėjas“ yra privatus asmuo sprendžiama lengviau, pavyzdžiui, daugiabutyje užpilamas žemiau esantis butas, o čia – tarsi reikalą turėti su įžūliu atsakovu, net girdėti nenorinčiu apie problemos sprendimą, ką jau kalbėti apie žalos atlyginimą). Pirmiausiai į savivaldybės administraciją keliaus raštas-pretenzija, per 20 dienų sulaukę atsakymo ieškovai spręs, ką darys toliau. Jeigu atsakymas netenkins, liks teismas, kuriame atsakovui teks ne tik problemą išspręsti, bet ir žalą atlyginti.    

Toliau cituojame K. Grinių: „Iš seno „savivaldybininkai“, t.y. valdininkai ir tarybos nariai, dažnai būdavo kyšininkai, o kyšį lengviausiai gausi, kai pilietį prispausi, išgąsdinsi, parodysi jam savo galybę piktu pasielgimu, kai priversi pilietį  bereikalingai žygiuoti. Neišlavinti, menkos dorovės valdininkai  randa smagumo, kai artimui pikta ką padaro. Kiti iš gimimo turi sielos ydą, trūkumą, pas juos nebūna altruizmo. Tokių subjektų gana daug. Tą  nenormalumą gydytojai angliškai vadina „moral insanity“ (moralinis arba dorovinis nesveikumas).“ Ar mūsų valdininkų „moralinis nesveikumas“ – išties nepagydomas reiškinys? O gal čia ir mūsų kaltė, kad leidžiame jiems „sirgti“, per mažai kovodami už savo teises, pabūgdami „ilgesnio kelio“?

Laima GRIGAITYTĖ

Autorės nuotraukos.