Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais > Kelias į Kovo 11-ąją

Kelias į Kovo 11-ąją

Sąjūdžio tikslas – Lietuvos nepriklausomybė

Jau užaugo karta gimusi Nepriklausomoje Lietuvoje. Iš istorijos vadovėlių ir socialinių tinklų puslapių iškyla didvyriškos ir vieningos tautos paveikslas, atvedęs į laisvę ir nepriklausomybę. Tačiau tai buvo ilgas ir sudėtingas kelias.

Nepriklausomos Lietuvos idėja buvo slopinama okupacinės valdžios struktūrų,  bet  dar gyveno karta, kuri gimė ir augo tarpukario nepriklausomoje valstybėje. Tereikėjo tik kibirkšties, kuri pažadintų viltis atkurti savarankišką Lietuvą.

1988 m. birželio pradžioje gimęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis tai atvirai nedeklaravo, tačiau antrasis jausmas sakė, tai žingsnis link nepriklausomybės atkūrimo.

Buvo pasirinktas taikus, ,,dainuojančios revoliucijos“ kelias. Reikėjo spręsti, kokiu keliu siekti laisvės. Tad 1988 m. spalio mėnesį įvykęs LPS Steigiamasis suvažiavimas sprendė esminį klausimą, kaip atkurti Lietuvos nepriklausomybę t.y. ar dalyvauti okupacinės valdžios rinkimuose, nes kitas kelias buvo jėgos ir kraujo kelias.

Laisvės Lyga oponuodama Sąjūdžiui teigė, kad dalyvavimas rinkimuose tai okupacinės valdžios pripažinimas. Sąjūdžio priimtuose nutarimuose, deklaracijose pasauliui siekta parodyti, kad 1940 metais įvykdytas prievartinis Lietuvos įjungimas į Sovietų Sąjungos sudėtį buvo suokalbio tarp dviejų totalitarinių valstybių pasekmė. Siekis Ribentropo – Molotovo slaptuosius protokolus išviešinti ir paskelbti niekiniais, tapo vadinamojo TSRS Liaudies deputatų suvažiavimo dalyvių iš Lietuvos pagrindine užduotimi. Į šį Kremliaus inicijuotą suvažiavimą buvo išrinkti 36 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio deputatai. Tai buvo šviesiausi Lietuvos inteligentijos atstovai, poetai, rašytojai, mokslininkai, demokratiškai išrinkti tautos. Kartu su Latvijos, Estijos ir Rusijos demokratais deputatais tame suvažiavime pavyko pasiekti negaliojančiais  garsiuosius slaptuosius protokolus.

Sąjūdis suprato, kad siekti derėtis dėl išstojimo iš TSRS sudėties, reikštų pripažinti įstojimo faktą. Lietuvos nepriklausomybė buvo nutraukta svetimos jėgos. teigė Lietuvos atstovai.

Marionetinė Aukščiausioji Taryba bandė perimti iniciatyvą

Nuo 1988 m. rudens Lietuvoje vis labiau įsigali stipri opozicija. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis išsirenka Seimą, kuris tampa alternatyva valdžiai, savo spaudimu įtakodamas oficialiosios sovietinės valdžios sprendimus. Kauno muzikiniame teatre 1989 m. vasario 15-16 d. LPS Seimo III sesija priima deklaraciją, kurioje įvardijamas siekis – Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimas.

Sąjūdžio idėjos paveikė ir tuometinę nomenklatūrinę Aukščiausiąją Tarybą, kurioje daugumą sudarė partinis elitas. Pajutusi spaudimą iš sąjūdiečių, 1989 m. lapkričio 18 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba patvirtino įsakus dėl valstybinės kalbos, trispalvės vėliavos ir Tautiškos giesmės pripažinimo valstybiniais simboliais. Negaliojančiais pripažinti ir 1940 m. vadinamojo Liaudies Seimo nutarimai.

1989 m. pasižymėjo visuotiniu virsmu įvairiose Lietuvos organizacijose, pradedant Rašytojų, Dailininkų sąjungomis pareiškusiomis išstojimus iš sąjunginių organizacijų. 1989 m. gruodį persitvarko ir Lietuvos komunistų partija. Tolimesnę šalies ateitį turėjo nulemti rinkimų į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą rezultatai.

Sąjūdis laimi rinkimus

Pirmą kartą pokario Lietuvoje įvykusiuose 1990 m. vasario 24 d. demokratiniuose rinkimuose triuškinama pergale laimėjo Sąjūdžio remti kandidatai. Į Aukščiausiąją Tarybą iš Vilkaviškio ir Kybartų rinkiminių apygardų pateko Jonas Mačys ir rašytoja Vidmantė Jasukaitytė. Kitose apygardose deputatais išrinkti dar keturi iš Vilkaviškio krašto kilę būsimieji atkurtos Lietuvos valstybės politikai: Gintautas Iešmantas, Balys Gajauskas, Česlovas Vytautas Stankevičius ir Sibire vilkaviškiečių tremtinių šeimoje gimęs Juozas Oleka.

Kybartų 135-oje rinkimų apygardoje rinkimuose dalyvavo 72,4 procentai rinkėjų. Už Joną Mačį balsavo 63,1 procentas, o antroje vietoje likęs Romas Tamoševičius surinko 15,4 procento balsų.

Vilkaviškyje Sąjūdžio remtą kandidatą Artūrą Simanavičių nurungė garsi rašytoja, taip pat Sąjūdžio idėjas deklaravusi Vidmantė Jasukaitytė. Šiltais žodžiais rašytoją rėmė poetas B. Brazdžionis, vyskupas J. Žemaitis.

Rašytojų sąjungos narės V. Jasukaitytės  veikla Atgimimo metais ypač įsiminė po jos išsakytų žodžių susitikime su Michailu Gorbačiovu. Kai gensekas įspėjo, jog derėtų atsargiau žvelgti į Lietuvos nepriklausomybės atstatymą, V. Jasukaitytė braviūriškai atrėžė: ,,Pulsim anty bėgių, bet nepriklausomybės vis tiek reikės“.

Tapusi Aukščiausios Tarybos deputate Vilkaviškyje nesilankė, tad gyventojų skundus ir prašymus tekdavo spręsti Jonui Mačiui.

Laisvė gimsta kovoje už laisvę

Šiuos žodžius ištarė Kovo 11-osios Akto signataras Gintautas Iešmantas, žmogus legenda. Būsimasis signataras gimė 1930 m. sausio 1 d. Šūklių kaime. Iš čia šeima persikėlė į Griškabūdžio apylinkės Skrynupių kaimą. Po studijų Vilniaus pedagoginiame universitete, kur įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę, dirbo žurnalistinį darbą, kartu įsitraukė į pagrindinę veiklą. Už šią veiklą 1980 m. kovo 17 d. buvo suimtas ir nuteistas 6 metams griežto režimo lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Permės srities lageriuose Urale, Komijoje. Čia tremtyje pasiekė žinia, kad priimtas garbės nariu į Anglijos ir JAV nacionalinius PEN klubus (nepolitinę organizaciją, ginančią menininkus persekiojamus už įsitikinimus) tapo ir Lietuvos Helsinkio grupės nariu.

1988 m. paleistas iš tremties Vilniuje įsijungė į Sąjūdžio veiklą, lankėsi ir Vilkaviškio rajone. G. Iešmantas yra išleidęs 16 poezijos knygelių, publicistikos knygą ,,Liūdėjimai“.

Apdovanotas tarptautine P. Lauriceno laisvės premija (Danija), Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu. ,,Man pačiam Kovo 11-oji yra mano gyvenimo viršūnė“, yra sakęs signataras ir rašytojas G. Iešmantas.

Sovietinių konclagerių kankinys

Kovo 11-osios Akto signataras Balys Gajauskas sovietiniuose konclageriuose ir tremtyje praleido 37 metus. Kalėjimai kovotojo  už Lietuvos laisvę nesugniuždė. Ypatingojo režimo lageryje jis sugebėjo rašyti publicistinius straipsnius ir skelbė juos užsienio spaudoje. Rašinius slapta išnešdavo žmona.

Balys Gajauskas gimė 1926 m. vasario 24 d. Gražiškių valsčiuje, Vygrelių kaime. Vaikystė ir jaunystė prabėgo Kaune. Čia jis nuo 1945 metų įsitraukia į pogrindinę veiklą. Netrukus 1948 metais suimtas. Pasipriešinus ginklu žuvo milicininkas. Nuteistas 25 metams konclagerio. Kalėjo Balchašo, Džazkazgano, Mordovijos konclageriuose. 1973 metais išleistas be teisės grįžti į Lietuvą. 1981 m. apdovanotas Tarptautine taikos ir laisvės premija Hiustone. 1979 m. JAV Kongreso komisija pasiūlė kandidatu Nobelio taikos premijai gauti. 1989 m. išrinktas Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidentu. Išrinktas į Seimą dirbo atsakingose Komisijos KGB veiklai tirti pirmininko pareigose.

,,Kai iškilo Seime Lietuvos valstybės herbas, mano gyvenimo ir kovos tikslas buvo pasiektas. Po Akto paskelbimo džiaugėmės, kad mūsų kova ir aukos nenuėjo veltui“, vėliau prisiminimuose rašė politinis kalinys, signataras Balys Gajauskas.

Česlovas Stankevičius, signataras, derybininkas, diplomatas

,,Greitai įtvirtinti nepriklausomybę nebuvo realu, bet mums pavyko“, tai signataro Česlovo Stankevičiaus žodžiai. Būtent jis 1991-1992 m. vadovavo deryboms dėl Lietuvos ir Rusijos valstybinių santykių pagrindų sutarties ir deryboms dėl okupacinės kariuomenės išvedimo.

Gimė Č. Stankevičius 1937 m. vasario 27 d. Alvito valsčiaus, Šeštinių kaime. Įsigijo inžinieriaus specialybę Kauno Politechnikos institute. Įsijungus 1988 metais į Sąjūdžio veiklą, išrinktas Kauno sąjūdžio tarybos pirmininku ir Seimo nariu. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotojas, vėliau Krašto apsaugos ministras, diplomatas.

Pasaulis aiktelėjo

Atėjo Kovo 11-oji (sekmadienis). Išaušo ilgai lauktos laisvės diena.

Didysis virsmas vyko paskelbiant ir priimant atkurtos valstybės teisinius aktus. Paradoksas, bet Nepriklausomybė buvo atkurta panaudojant Tarybų Lietuvos institucijas.

Visu kompleksu dokumentų XII-jo šaukimo LTSR AT dokumentu Nr. 4 AT pirmininku išrinko Vytautą Landsbergį, dokumentu Nr. 10 pripažino deputatų įgaliojimus, dokumentu Nr. 11 pakeitė valstybės pavadinimą, o dokumentu Nr. 12 paskelbtas Aktas dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo. Dokumentu Nr. 14 priimamas Lietuvos Respublikos Pagrindinis įstatymas, deputatų sukurtas per 3 dienas ir naktis.

Pakyla audeklas uždengiantis LTSR herbą. Aidi plojimai, kai kurių deputatų akyse ašaros.

Ir visa tai įvyko Lietuvos gyventojų akyse stebint televizorių ekranus. Mažos Pabaltijo valstybės sprendimas nustebino pasaulį , Sovietų Sąjungos lyderius ir jos gyventojus. Prancūzijos prezidentas F. Miteranas išsitarė: ,,Lietuviai viską sužlugdys. Jie beveik niekada nebuvo laisvi.“

Bet politikos liūtas klydo. Lietuviai įrodė verti laisvės ir netrukus pasaulio valstybių didžiūnai jau spaudė jaunos atgimusios Lietuvos valstybės vadovų rankas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite