Kokiomis nuotaikomis pasitinkame eurą?

Likus mažiau nei pusei metų iki euro įvedimo Lietuvoje, žmonės pamažu pratinami prie naujos valiutos: iki rugpjūčio 22d. visose parduotuvėse privalo būti surašytos kainos ne tik litais, bet ir eurais. Nauja valiuta visada sulaukia ir paskatinimų, ir kritikos. Laukiant euro, daugeliui iškyla klausimas: o kaip bus toliau? Nežinomybė žmonėms sukelia baimę prarasti tai, ką jau turi, arba suteikia vilties pasiekti daugiau, nei galima dabar. Bet kelio atgal nebėra: įstatymas jau priimtas, beliko euro laukti ir sulaukti. Taigi „Mūsų savaitė“ savo pašnekovų teiraujasi: kokiomis nuotaikomis pasitinkame euro įvedimą?

Laima KARPAVIČIENĖ, Kalvarijos viešosios bibliotekos direktorė:

– Eurą pasitinku įprastomis, galbūt net neutraliomis nuotaikomis. Nesitikiu nei nusivilti, nei įgauti daug teigiamų emocijų po euro įvedimo. Žinoma, kaip viešosios įstaigos vadovė, žinau, jog tai suteiks daugiau darbo nei jo būna įprastai – reikės naujai įvertinti tai, ką turime, ir šį darbą atlikti mums neįprasta valiuta. Tačiau nemanau, kad tai suteiks daug permainų ar sunkumų. Jau dabar atkreipiu dėmesį į parduotuvėse surašytas kainas tiek litais, tiek eurais. Pastebiu, jog kainos po truputį kyla. Kaip ir buvo, yra su litu, taip ir su euru bus: pinigus reikės uždirbti. Todėl nemanau, kad kasdienybėje pasijaus dideli pokyčiai.

Rūta RAŠKAUSKIENĖ, vadovė kultūrinei veiklai (Vilkaviškio raj., Gižai):

– Tik geromis! Valdžia daro savo, mes jau nieko negalime pakeisti. Šiaip ar taip kirtis per kišenes pasijaus daugumai, bet tai keistenybių ar didelio pasipiktinimo nesukelia. Juk priklausome Europos Sąjungai, nesame atsilikusi, skurstanti šalis. Turime judėti pirmyn, o euro įvedimas – didelis ir svarbus žingsnis į priekį. Manau, ir kitos Europos Sąjungos šalys po euro įvedimo Lietuvoje į mus pradės žiūrėti kitaip, galbūt net palankiau. Negalime stovėti vietoje, visada turi atsirasti tam tikrų pokyčių, kurie vieniems išeina į gerą, kitiems – į blogą. Galbūt žmonėms išliks nuoskauda, kad jau nebeturėsime savo nacionalinio piniginio vieneto, ir laiko reikės daug, kol susidraugausime su euru. Bet juk ir dabar žmonės pamažu yra pratinami prie euro: žiniasklaida vis dažniau užsimena apie eurą, parduotuvėse jau surašytos kainos abiem valiutomis. Esame teisingame kelyje, kuris leis valstybei tobulėti.

Vytautas ŠIMKONIS, Šakių raj. savivaldybės administracijos žemės ūkio specialistas:

– Bus, kaip bus. Mes esame maži eiliniai žmonės, nuo kurių valios ir norų niekas nepriklauso. Asmeniškai man nėra didelio skirtumo, su kokia valiuta gyvename. Jau esame pergyvenę kelis valiutų keitimus, tad ir šis nuostabos nekelia. Po euro įvedimo kainos daug nekils, bet iki to laiko jos sparčiai auga, ir tai jau dabar galima pastebėti. Duok, Dieve, kad ir atlyginimus pakeltų! Nors didelių vilčių į šią idėją nededu. Jau dabar dirbdamas atsakingą darbą uždirbu beveik tiek pat, kiek eilinis darbininkas. Juk minimalus atlyginimas jau buvo keliamas keletą kartų, o manasis kaip stovi vienoje vietoje, taip stovi. Kai apsipirkinėju, vis užmetu akį ir į kainą, parašytą eurais, bet didelio dėmesio tam dar neskiriu ir tos kainos dar neužsifiksuoja. Gali kilti sunkumų dėl litų perskaičiavimo į eurus. Pavyzdžiui, latviams buvo kur kas lengviau ir paprasčiau, kai latas buvo svaresnis už eurą ir santykis buvo 1:100. Mums bus sunkiau susiskaičiuoti, bet juk esame protingi žmonės, ypač jaunimui dėl to neturėtų kilti didelių problemų. Be to, yra ir daugybė pliusų. Vienas iš jų – bus kur kas paprasčiau keliauti po Europą: nereikės palikti įprastos porcijos bankams už valiutos keitimą. Kitas privalumas – pasaulis pamažu žengia vieningumo link. Bendra valiuta suteiks vieningumo, bendrumo, žmonėms bus paprasčiau susigaudyti. Esu už tai, jog ne vien Europa, bet ir visas pasaulis turėtų bendrą valiutą – eurą. Prireiks pusmečio, o gal užteks ir kelių mėnesių, kol susigyvensime ir priprasime prie euro. Kiek Lietuvėlė jau yra valiutų pakeitusi. Buvo talonai, meškutės, rubliai, atėjo litas, o dabar šį turime pakeisti euru. Pamenu, senesni žmonės ir po rublio pakeitimo litu, litą ilgą laiką rublio vardu vadino…

Saulius VIKERTAS, futbolo klubo „Šilas“ treneris (Kazlų Rūda):

– Nesu už eurą, bet kartu ir nieko neturiu prieš jį. Nemėgstu spėlioti, kaip bus ateityje, ji pati greitai ateis ir viską parodys. Jei būtų mano valia, palikčiau litą. Litas – nacionalinė mūsų valiuta, vienas iš nepriklausomybės ir savarankiškos Lietuvos simbolių. Nors šį simbolį jau prarandame, visa laimė, kad dar išsaugome kitus: herbą, himną, vėliavą, kalbą. Viena jau dabar aišku: paprastiems žmonėms finansine prasme pradžioje bus sunku. Juk kiekvienas pokytis turi įtakos. Nemėgstu parduotuvių, retai jose lankausi, todėl nekreipiu dėmesio į kainas, surašytas eurais. O kokią įtaką euro įvedimas suteiks mano futbolo komandai, galėsiu pasakyti tik po metų, kai jau matysime pasekmes.

Emilija BENDORIENĖ, pensininkė (Marijampolės sav., Želsvos km.):

– Liūdna. Kai perskaičiau laikraštyje žinią, jog bus įvestas euras, per naktį neužmigau, įvairiausios mintys nedavė ramybės. Kyla klausimas: kodėl naikina Lietuvą? Kai gyvenome rusiškos valdžios okupacijoje, buvo rubliai, vokiškos – markės, visada laukėm ir kovojom dėl nepriklausomos Lietuvos. Susikibę už rankų giedojome Tautišką giesmę, gynėme Televizijos bokštą, verkė žmonės, ir aš verkiau, kad tik turėtume laisvę, nepriklausomybę, kad tik turėtume savo litą. Sulaukėm, išsikovojom, o dabar patys netenkame ne tik lito, bet ir pačios Lietuvos. Juk litas yra padengtas auksu! Tad kur visa tai dingsta? Milijonieriams ir su euru bus gerai, o ką reikės daryti paprastam žmogui? Kaip reikės toliau gyventi? Jau dabar euras į mano kasdienybę įnešė daug nerimo, liūdesio ir nežinomybės.