Pagrindinis > Naujienos > Lietuviško pavydo anatomija, arba Kaip grūdinamas perspektyvaus krepšinio turnyro organizatorius

Lietuviško pavydo anatomija, arba Kaip grūdinamas perspektyvaus krepšinio turnyro organizatorius

 

„O, sporte, tu taika!“ – ši sparnuota Antikos laikų frazė (žinia gi: Senovės Graikijoje per olimpines varžybas būdavo sustabdomi netgi visi karai) šiais laikais labai dažnai negalioja. Sportas – verslas, sportas – komercija, sportas – politika, sportas – ambicijų ringas. Ir  pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Štai visai neseniai pasibaigęs laikraščio „Suvalkijos kraštas“ turnyras A. Butkevičiaus taurei laimėti, kuriame tris mėnesius Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokyklos sporto salėje  kiekvieną savaitgalį rungėsi Vilkaviškio miesto bei rajono krepšininkai, ne tik vainikavo nugalėtojus, bet ir atskleidė toli gražu ne taikių dalykų: iškastas karo kirvis nukreiptas būtent į trejus metus iš eilės vykusio turnyro organizatorių Dainių Gražulį. Trumpai šią situaciją galima apibūdinti taip: jei nori būti  visiems geras, nieko nedaryk, dėl nieko nesistenk, o dar geriau – negyvenk…

Vilkaviškyje trejus metus kas pusmetį karaliavo aktyvus krepšinis

Vilkaviškis jau beveik 70 metų turi krepšinio turnyrą, rengiamą po „Santakos“ vėliava. Krepšinio entuziastai kasmet tris mėnesius per metus kas savaitę praleisdavo būtent krepšinio aikštelėje: būrėsi komandos, siekiančios save išbandyti, kelti meistriškumą, tobulėti.  Žinia gi: krepšininkai – ne profesionalai, jiems antrąja Lietuvos religija tituluojamas žaidimas – atokvėpis nuo jų pagrindinių darbų, pomėgis.

„Vis dėlto jautėsi didesnis krepšinio renginių poreikis mūsų krašte: susikūrusios krepšinio komandos ir Vilkaviškyje, ir Vilkaviškio rajone jautė didesnį poreikį rungtis, išbandyti savo jėgas, kovoti krepšinio aikštelėje“, – aiškino Vilkaviškio sporto mokyklos krepšinio treneris Dainius Gražulis. Taigi prieš trejus metus šis žmogus įkūrė Vilkaviškio krepšinio klubą, iškeldamas gana paprastą tikslą: pratęsti aktyvaus krepšinio gyvenimo laiką Vilkaviškyje. Pamažu žodis tapo kūnu: šalia „Santakos“ krepšinio turnyro atsirado kitas turnyras, po metų gavęs laikraščio „Suvalkijos kraštas“ vardą.

„Pradžia buvo sunki, viską teko kurti nuo nulio“, – neslėpė pagrindinis turnyro organizatorius  bei Vilkaviškio krepšinio klubo  prezidentas. – Vis dėlto entuziazmas bei veržlumas padėjo pralaužti ledus. Juolab kad tai taip pat ir puiki prevencinė priemonė, jaunus žmonės suburianti į sporto salę, o ne paliekanti juos šlaistytis gatvėse“. D. Gražulis (2004 m. baigęs tuometinę Kauno kūno kultūros akademiją, kaip diplomuotas treneris šešeri metai treniruoja Vilkaviškio rajono sporto mokyklos krepšininkus), siekdamas su naujuoju turnyru neatitrūkti nuo XXI amžiaus ritmo, savo lėšomis įkūrė  šiuolaikišką interneto svetainę www.vilkaviskiolyga.lt, kad turnyro dalyviai (ir ne tik!) galėtų krepšiniu gyventi ir išėję iš sporto salės, mat svetainė, nuolat atnaujinama, lieka ji aktyvi net ir turnyrui pasibaigus.

„Šiuolaikiškas krepšinio renginys prisidėjo prie krepšinio gaivinimo ir puoselėjimo mūsų krašte“, – teigė D. Gražulis pernai pasibaigus antrajam jo organizuotam turnyrui pridurdamas, kad tai puiki vieta augti jauniems krepšinio teisėjams ir sekretoriato darbuotojams, Vilkaviškio rajono sporto mokyklos auklėtiniams.

Abu turnyrai, rodės, tik visiems į naudą, kol nepradėjo į viršų lįsti nelabai gražūs dalykai. Tiesa, Dainius Gražulis šiuo metu – ir Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų pirmininkės pavaduotojas. Kažkaip keistai sutapo, jog skandalai, intrigos taikiajame sporte paaštrėjo jam įsiliejus ir į politinę veiklą…

Aisbergo viršūnė – pernykštis konfliktas su viena komanda

Ir vis dėlto, kad šiemetiniame „Suvalkijos krašto“ turnyre ims sproginėti tikros ambicijų bombos, D. Gražulis net sapnuoti nesapnavo; 2014 m. spalio mėnesį „Santakai“ pradėjus turnyrą, padėjo jam kuo galėdamas: rūpinosi sekretoriatu, leido naudoti savo turnyrui sukurta interneto svetaine „Santakos“ turnyro“ reikmėms (juk abiejuose turnyruose dalyvauja tos pačios komandos, visi vieni kitus pažįsta). Taigi pasibaigus „Santakos“ ir prasidėjus „Suvalkijos krašto“ turnyrui, organizatorius tikėjosi darnos, gražaus žaidimo. Būtent todėl ir „pamiršo“ vieną pernykštę nuoskaudą, kurios priešistorė – konfliktas su 2014 m. „Suvalkijos krašto“ turnyre dalyvavusia „Kadžio“ komanda, kurią sudarė jauni vilkaviškiečiai, treniruojami marijampoliečio. Taigi pernai, pasak D. Gražulio, „Kadžio“ komanda, jau turnyrui įsibėgėjus, rungtynių pradžioje, jų varžovams įmetus pirmuosius taškus, demonstratyviai pasitraukė iš krepšinio aikštelės. Jaunų, ambicingų, veržlių vaikinų poelgis (jo motyvai aiškinami įvairiai: esą komandos netenkino teisėjavimas, vaikinai jautėsi skriaudžiami, dėl patirtų pralaimėjimų savo kaltės neįžvelgdavo ir t.t.) buvo vienareikšmiškai pasmerktas kaip nesuderinamas su turnyro etiketu. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Konfliktas persikėlė į virtualią erdvę. D. Gražulio adresu pasipylė įžeidinėjimai, šmeižtas…

„Lietuvoje yra 3 mln gyventojų ir lygiai tiek pat teisėjų!“

Tad prieš šių metų turnyrą organizatorius buvusio „Kadžio“ komandos narių, išsibarsčiusių po kitas komandas, pareikalavo atsiprašyti, tiesa, pasirinkdamas galbūt ne patį tinkamiausią atsiprašymo būdą: jis vaikinų paprašė atsiprašymą patvirtinti parašu. Visi vaikinai, išskyrus du,  atsiprašė, o minėti vaikinukai esą viešai aiškino, jog jiems neleidžiama žaisti, nors visas varžybas žaidė. Vis tik jautėsi kurstoma įtampa, turnyre visi, tarsi pamiršę pagrindinę jo funkciją,  pasidalijo į dvi priešiškas stovyklas: „už“ ir „prieš“ Gražulį, netgi kai kurie jaunų krepšininkų tėvai įsitraukė į ambicijų karą.

„Žinau, kad prieš keturis mėnesius keletas Vilkaviškyje atsakingų žmonių, išsikvietę Dainių, garsiai aiškino, koks jis netikęs (šią informaciją patvirtino tame susitikime dalyvavę asmenys), – sako pagrindinis „Suvalkijos krašto“ rėmėjas bei vienas iš turnyro žaidėjų Gintaras Brokevičius. – Taip, Dainius, karštas, turintis arogancijos, daug kur neteisus, tačiau šitaip „skalbti“ turnyro rengėją – neetiška“. 

Naujiems konfliktams palankiausia dirva turnyro metu buvo… teisėjavimas. Vieša paslaptis: Vilkaviškyje nėra profesionalių krepšinio teisėjų. Nors ir nėra profesionalių žaidėjų, tačiau pastarieji visgi nevengia aštrių žodžių teisėjams, ypač kai gauna technines pražangas, turinčias piniginę išraišką: nubaustasis iš savo kišenės turi sumokėti 10 eurų.

 „Abiejuose turnyruose – ir „Santakos“, ir „Suvalkijos krašto“ – techninės pražangos skiriamos už tuos pačius dalykus: šiurkštų žaidėjų elgesį, keiksmus, įžeidinėjimus, – sako G. Brokevičius. – Tiesa, kaip žaidėjas, ir aš esu ne visada patenkintas teisėjais. Kita vertus, žaidėjai, jų nuomone,  žaisdami tobulėja, o teisėjai taip ir lieka savamoksliai“.

 Raimondas Girniukaitis, vienas iš turnyro teisėjų, turintis šioje srityje  40 metų patirtį, teigia, jog žaidėjai dažnai net nežino naujovių, taisyklių, tad situaciją dažnai vertina iš savo įkarščio, ambicijų bokšto. „Lietuvoje yra 3 mln gyventojų ir lygiai tiek pat teisėjų“, – sako R. Girniukaitis vis dėlto įvardydamas problemą: jauniems, nepatyrusiems teisėjams, paimtiems kone iš gatvės, kartais tikrai sunku įvertinti situaciją. „Vis dėlto laikraščio „Suvalkijos kraštas“ turnyre, nors teisėjavo daugiausiai jauni žmonės, tačiau teisėjavo principingai“, – įvertino Vaidas Aidukonis, komandos „Gudkaimis“ vadovas, vis tik pastebėdamas, kad kai teisėjai yra žaidėjų draugai, pažįstami, iškart kyla abejonių, ar teisėjavimas objektyvus, ar nepalaikomi draugai, be to, turnyre būna ir komandų, kurios nepriima pralaimėjimo, tad jį patyrę tuomet jau ir ieško kaltų, o kas labiausiai kaltas, jei ne teisėjas?!

Sportas, kaip teigia taip pat vienas iš turnyro teisėjų – jo organizatorius D. Gražulis, – nuolatinė konkurencija. Ir tai natūralu. „Nėra neklystančių teisėjų, – sako jis. – Klaidų buvo ir bus. Kita vertus, turnyro teisėjai – savamoksliai, tačiau stengiasi tobulėti, taip pat kelti aukštus reikalavimus komandoms“.

„Organizatorius neturėtų varžyboms teisėjauti“, – pastebi R. Girniukaitis, mat būtent į D. Gražulį, kaip teisėją, ir buvo nukreipta ne viena ugnis, o didžiausia – pasirodęs straipsnis vietos laikraštyje.

„Kolegos žaidėjai paprašė neapsikentę parašyti, – sako straipsnio autorius Andrius Grygelaitis, vienas iš žaidėjų, žurnalistas. – D. Gražulis buvo susipykęs su visais žaidėjais, provokuodavo, kaip teisėjas, skirdamas technines pražangas, netinkamai atliko savo pareigas. Neslepiu: iš 200 turnyro dalyvių didesnė pusė jį keikia atvirai, mat per daug pareigų užsigriebęs. Straipsnio tikslas – ne žlugdyti, o siekti, kad kitas turnyras būtų geresnis, gražesnis, skaidresnis, taip pat norisi ir daugiau pagarbos iš turnyro organizatoriaus…“

Tai, kas nenužudo, sustiprina

Minėtas straipsnis, kaip teigia „Suvalkijos krašto“ direktorė Giedrė Kriščiūnienė, mažų mažiausiai nustebino: „Visi su sportu susiję ginčai turėtų būti sprendžiami sporto salėje, o ne už jos ribų. Be to, žaidėjai galėjo turnyro metu reikšti pretenzijas „Suvalkijos kraštui“, apie konfliktus su pagrindiniu turnyro organizatoriumi galėjo informuoti bet kada per tuos tris mėnesius, bet pasirinko kitą kelią. Kita vertus, neetiška, jog straipsnį parašė suinteresuotas asmuo – turnyre žaidęs žurnalistas, dirbantis laikraštyje, kurio vardu vadinamas ir ilgametis krepšinio turnyras“.

Straipsnis vietos laikraštyje pasirodė kaip „dovana“ D. Gražulio 35 -ojo gimtadienio proga (tiksliau, išvakarėse) – gegužės 15 dieną. Tik ta „dovana“ kainavusi gana daug neigiamų padarinių: neišklausius paties D. Gražulio, antrosios pusės, surinkti vien negatyvūs turnyro organizatoriaus vertinimai iš pradžių lyg ir pakirto jauno vyro pasitikėjimą savimi, be to, jo, kaip trenerio, ir  autoritetas auklėtinių akyse buvo susvyravęs, jau nekalbant apie optimizmą toliau kurti, vystyti turnyrą. Laimei, tai buvo tik iš pradžių. Turnyro organizatorius, treneris po tokių akibrokštų suvokė, jog tai – kaina už norą, siekį kurti kažką naujo. O kurti be kontrolės neįmanoma. „Kontrolę pamesi, bus tik blogiau, – sako D. Gražulis, griežtas, bet teisingas, ambicingas – toks, koks ir turi būti aiškiai matantis tikslą ir jo siekiantis žmogus, – tuomet kitaip rašys: nėra tvarkos, betvarkė,,, alus…“  

Algidas Karalius, Vilkaviškio sporto mokyklos vadovas, taip pat pripažįsta, jog tokio ambicijų karo, koks buvo pastarajame turnyre, dar neteko matyti. Kita vertus, visiems neįtiksi, o, pabrėžia jis, situacija dar labiau komplikuota tampa, kai pradeda tėvai „žaisti“ savo vaikais, taip juos traumuodami, pjudydami ir aplinkinius. „Čia, į sporto mokyklą, ateina judriausi, energingiausi, tarp jų vyksta kova, čia formuojame nugalėtojo mentalitetą, kuris, deja, kartais atsigręžia prieš mus pačius: kai komanda pralošia, kaltas treneris… Dainius, – sako A. Karalius, – puikus organizatorius, nors kartais dėl to nukenčia ir jo, kaip trenerio, darbas“.

D. Gražuliui, pamažu vėl atgaunančiam pasitikėjimą, ko gero, labai tiktų filosofo F. Nyčės aforizmas: „Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“, arba abejoti tuo žmogumi galima dar paprastesniu būdu: jo veiklą paneigti padarant geriau. Deja, kaip rodo ne vien Vilkaviškio sporto patirtis, tokių entuziastų išties yra vienetai, bet būtent ant jų viskas ir laikosi.

„Susikūrus naujam turnyrui, kilo abejonės, ar bus paklausa, bet, pasirodo, tos abejonės nepasitvirtino, – sako Rolandas Lipinas, Vilkaviškio savivaldybės Kūno kultūros ir sporto vyriausiasis specialistas.  – Abu turnyrai reikalingi: jaunimas juda, sportuoja, yra suinteresuotas“.

„Dainius aukoja savo laisvalaikį, bet blogas, nes kažką daro! – tolia tęsia R. Lipinas. – O kuris iš mūsų yra geras? Sportas – emocijos, ambicijos. Jauni žmonės, neturintys gyvenimo patirties, tačiau turintys stiprų „ego“, nesusitaiko su pralaimėjimais, jiems trūksta savikritikos, tad dėl nesėkmių kaltina organizatorius, teisėjus: kalti visi, tik ne jie.

Kai nieko nedarai, tai niekas ir nesikabina. Turnyras nuostabus. O griauti visada lengviau nei kurti. Atsiranda „specialistų“, kurie visą „žino“, be saiko švaistosi neprašytais „patarimais“.

Vėl kalbant apie Dainių: šis jaunas vyras turi daug „parako“, tačiau jam dar trūksta išminties, kuri tik su patirtimi įgyjama. Įgis. O štai jo energijos bei atsidavimo tam, ką jis daro, niekas nedrįstų nuginčyti“.

Norint išliekamosios vertės

Gintaras Brokevičius, kaip minėta, pagrindinis turnyro rėmėjas bei turnyro dalyvis, krepšinį žaidžia 25 metus ir daugiau nei  20 metų remia jį. „Abu turnyrai Vilkaviškiui reikalingi, – sako jis. – Naujasis turnyras, kaip naujas darinys, turi trūkumų (juos, laikui bėgant, galima taisyti), tačiau turi ir pranašumų, pavyzdžiui, skiriasi šiuolaikiškesniu požiūriu, tvarka, preciziškumu, žaidėjų bei sirgalių elgesiu (štai, pavyzdžiui, pernai „Santakos“ turnyre būta ir neblaivių žaidėjų, tačiau dėl to jokio skandalo nebuvo, nes nebuvo supykusio žurnalisto, kuris tai aprašytų!). Aišku, jog kai kuriuos dalykus turnyre reikia daryti kitaip, tačiau jo reikalingumas nenuginčijamas. Noriu išliekamosios vertės šiame sporte“.

 „Nežadame sustoti, planuojame tam tikrų tobulinimų ir naujovių kitiems metams. Ateityje skirsime didesnį dėmesį jaunimo užimtumui, sudomindami jį garbinga ir teisinga krepšinio kova. Toliau populiarinsime krepšinį Vilkaviškio rajone, sieksime tobulėti, ieškoti naujovių ir jas taikyti Vilkaviškio krepšinio lygos veikloje, – kalba ir D. Gražulis. – Svarbu tikėti tuo, ką darai, turėti tikslą ir jo siekti. Sieksime, kad organizuojamais renginiais komandos mėgautųsi kiekvienais metais. Turnyras privalo būti, tapti tradiciniu, ilgalaikiu. Vienas iš šio turnyro tikslų yra ugdyti jaunuosius Vilkaviškio rajono krepšininkus. Jau dabar, nepaisant visko, aišku: krepšinis Vilkaviškio rajone atgimsta nauja jėga (ko jau vertas vis tobulėjantis jaunasis sekretoriatas!)“

Praėjusio turnyro „derlius“

Įspūdingą  bendrąją praėjusio „Suvalkijos krašto“ turnyro statistiką (turnyras tęsėsi 13 savaičių, tarpusavyje varžėsi 18 krepšinio komandų (222 žaidėjai) iš Vilkaviškio ir Vilkaviškio rajono, įvyko 111 rungtynių (po 3–5 per dieną), organizuotas tritaškių konkursas, apie 30 žmonių dirbo organizacinį bei aptarnaujantį darbą) dar papildome.  

Naudingiausiu žaidėju pripažintas Mantas Gelčius („Gražiškiai“) – 37.9 naudingumo balo,  rezultatyviausias – Aidas Bujauskas („Gudkaimis“)  – vidutiniškai 30 taškų per rungtynes, geriausias kovotojas dėl atšokusių kamuolių – Alvydas Šeštakauskas („Bruklinas“): vidurkis – 17.7 kamuolio,  rezultatyvių perdavimų meistras – Paulius Liepinaitis („Dubleriai“): vidurkis 7.7 kamuolio per rungtynes, blokų karalius – Klaudijus Volskis (SM98): vidutiniškai 2.7 bloko per rungtynes, daugiausia „pavogė“ kamuolių Tadas Žalkauskas („Autoklubas“): vidutiniškai 5.8 per rungtynes. Statistika nesibaigia, kiti rekordai:

 

Rekordas Reikšmė Žaidėjas Varžovas Data
Naudingumas 66 Joris Juškauskas SM-00 2015-02-14
Blokuoti metimai 7 Klaudijus Volskis Kvintas 2015-05-09
Rezultatyvūs perdavimai 14 Vaidas Miliauskas SM-00 2015-03-08
Perimti kamuoliai 10 Lukas Marčiulionis Vienybė 2015-03-28
Atkovoti kamuoliai 24 Audrius Vasiliauskas SM-00 2015-03-22
Atkovoti kamuoliai gynyboje 17 Alvydas Šeštakauskas Vikompa 2015-04-26
Atkovoti kamuoliai puolime 19 Audrius Vasiliauskas SM-00 2015-03-22
Pataikyti baudos metimai 13 Nerijus Štaraitis Bruklinas 2015-03-22
Mesti baudos metimai 21 Audrius Vasiliauskas Bartininkai 2015-04-19
Pataikyti tritaškiai 9 Mantas Vaičiūnas Gudkaimis 2015-02-08
Mesti tritaškiai 23 Aidas Mačiulaitis – Bigis Bartininkai 2015-04-06
Pataikyti dvitaškiai 19 Mindaugas Petokaitis SM-00 2015-03-08
Mesti dvitaškiai 31 Karolis Šukys Bruklinas 2015-04-26
Pelnyti taškai 55 Karolis Šukys Bruklinas 2015-04-26
 

 

Rekordas

 

Reikšmė

 

Komanda

 

Data

Blokuoti metimai 11 SM-98 2015-04-26
Daugiausiai prasižengta 29 Autoklubas 2015-03-15
Mažiausiai prasižengta 1 Vienybė 2015-02-22
Rezultatyvūs perdavimai 49 GrupinisPir 2015-02-14
Perimti kamuoliai 27 GrupinisPir 2015-02-14
Daugiausiai padaryta klaidų 35 SM-00 2015-02-14
Mažiausiai padaryta klaidų 8 Titanas 2015-04-25
Atkovoti kamuoliai 74 Dubleriai 2015-04-06
Atkovoti kamuoliai gynyboje 50 Dubleriai 2015-04-06
Atkovoti kamuoliai puolime 40 Vikompa 2015-03-22
Rungtynės laimėtos didžiausia persvara 116 GrupinisPir 2015-02-14
Mažiausiai praleista taškų 32 GrupinisPir 2015-02-14
Daugiausiai pelnyta taškų 148 GrupinisPir 2015-02-14
Baudos metimų pataikymo procentas 100 SM-00 2015-03-29
Mesti baudos metimai 43 Vikompa 2015-04-19
Pataikyti baudos metimai 29 Gižai 2015-04-18
Tritaškių pataikymo procentas 48.28 Gražiškiai 2015-04-04
Mesti tritaškiai 77 Titanas 2015-03-14
Pataikyti tritaškiai 18 Titanas 2015-03-14
Dvitaškių pataikymo procentas 76.12 GrupinisPir 2015-02-14
Mesti dvitaškiai 89 TNT 2015-02-07
Pataikyti dvitaškiai 52 Autoklubas 2015-03-08

 

 Kritikuos visada

„Žmonės kritikuos tave nepaisant to, ką tu darai, net jei tu darai gerą ir teisingą dalyką, – rašė indas Radhanatha Swami. – Yra tokia istorija apie vyrą, kuris turėjo mulą. Jis jojo ant mulo, o sūnus ėjo šalia. Tad žmonės kritikavo: „Kodėl šitas žmogus yra ant mulo versdamas sūnų eiti?“ Tuomet vyras pasodino savo sūnų ant mulo ir ėjo pats. Žmonės sakė: „Kodėl sūnus ant mulo ir verčia savo tėvą eiti?“ Tuomet jie abu susėdo ant mulo ir žmonės pradėjo sakyti: „Kodėl šie žmonės yra tokie žiaurūs ir užkrauna tokią naštą ant jo?“ Taigi tuomet jie atvyko į miestą eidami šalia mulo ir žmonės pasakė: „Kodėl jie tokie kvaili, jie turi mulą ir abu eina?“ Tad yra vienas puikus pasakymas: „Tu gali patenkinti kai kuriuos žmones kažkurį laiką, bet tu niekada nepatenkinsi visų žmonių visą laiką“.

Ši pamokanti istorija tinka ne vien laikraščio „Suvalkijos kraštas“ krepšinio turnyro aistrų epopėjai reziumuoti, bet leidžia taip pat pavartyti ir nerašyto lietuviško (juodo) pavydo anatomijos vadovėlį, kuriame svarbiausias skyrius – apie geros iniciatyvos žlugdymą bet kokia kaina…

Laima GRIGAITYTĖ

Vilkaviškio krepšinio klubo archyvo nuotraukos.

Praėjusiame turnyre netrūko kovų, emocijų. Praėjusiame turnyre netrūko kovų, emocijų. Praėjusiame turnyre netrūko kovų, emocijų. Praėjusiame turnyre netrūko kovų, emocijų. Praėjusiame turnyre netrūko kovų, emocijų. SM98 komanda ir sekretoriatas. Vaidas Aidukonis (Nr. 7) ir "Gudkaimio" komanda. Turnyro organizatorius Dainius Gražulis. Turnyro organizatorius Dainius Gražulis. Laikraščio "Suvalkijos kraštas" direktorė Giedrė Kriščiūnienė ir turnyro organizatorius Dainius Gražulis. Raimundas Girniukaitis. Gintaras Brokevičius (pirmas iš dešinės). Andrius Grygelaitis (viduryje). lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

Komentaras “Lietuviško pavydo anatomija, arba Kaip grūdinamas perspektyvaus krepšinio turnyro organizatorius

Komentuoti: Santaka Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE