Marijampolei, 2018 m. Lietuvos kultūros sostinei, šie metai buvo didelių kultūrinių ambicijų, gražių kūrybinių siekiamybių ir išpildytų kūrybinių lūkesčių metai. Įgyvendinta ambicinga ir kūrybinga Lietuvos kultūros sostinės programa „Laikas keičiasi ir keičia“. Kartu šventėme Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. Tai nebuvo atsitiktinumas, tai nulemta didžios ir garbingos Sūduvos krašto bei mūsų miesto istorijos.
Vykdant Kultūros sostinės projekte numatytas meną, muziką, ir literatūrą, medijų meną, turizmą ir miesto erdves jungiančias programas: „Istorija ir pažinimas“, „Pasaulis yra atspindys“, „Susitikime čia“, „Šventė ir erdvė“ buvo surengta apie 500 renginių. Per šiuos metus Lietuvos kultūros sostine tituluotoje Marijampolėje vyko 16 festivalių, 110 parodų, 140 edukacijų, 180 koncertų, 10 knygų pristatymų, 4 konferencijos, 2 plenerai, teatro spektakliai, kino seansai ir kiti renginiai.
Visi Kultūros sostinės metų renginiai buvo nemokami, kaip dovana, įrodanti, kad kultūra tai vertybė, kuri suteikia galimybę pajusti kūrybines galias, pasinerti į meno pasaulį, atsigręžti į savo miesto istoriją, bendrauti bei pamatyti, kad turime kuo didžiuotis.
Kultūros sostinės metai Marijampolėje išsiskyrė įvairiomis meninės išraiškos formomis bei ambicingais renginiais: „Šv. Jurgio meno sezonas“, Marijampolė Music Park“, „Medynės“, „Skamba Sūduvos vargonai“, „Vizijos“, „Džiūgaukim aleliuja“, „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ „Cukrinis festivalis“ „Kviečia Sūduvietis“ „Rasos lašeliai“, „Grigališko choralo savaitė“, „Iš Kvietiškio dvaro į Marijampolę“ , „Realios virtualybės“ festivaliais, garsiniais knygų skaitymais. Vytauto parke, kino filmais po atviru dangumi ir tarptautiniu skulptorių pleneru Poezijos parke, Dramos teatro ir Lietuvos prezidento K.Griniaus memorialinio muziejaus spektakliu ,,Amerika pirtyje pas Grinius“, klasikinės muzikos koncertais, kūrybiniais projektais, meninėmis ir turizmo edukacijomis ir kt.
Didelio dėmesio sulaukė tęstinis projektas „Malonny-5“, kurio metu sukurti meno kūriniai papuošė 6 miesto pastatų fasadus, organizuotas simpoziumas „Marijampolė – Londonas – Niujorkas“, forumas „Mūsų miestas: praeitis, dabartis, perspektyvos“, skatinantis miesto bendruomenės bei miesto kūrėjų dialogą, kultūrinį ir kūrybinį aktyvumą, stiprinantis gyventojų kultūrinį identitetą.
Valstybingumui ir istorinei atminčiai aktualizuoti surengta bendruomeninė akcija „Varpo aidas – Šimtmečio atgarsiai“, atidengta atminimo lenta prie Babarskių namo, pastatytas paminklinis akmuo žuvusiems už Lietuvos laisvę. Rygiškių Jono gimnazijoje sukurta bareljefinė kompozicija „Signatarai iš Rygiškių gimnazijos“ ir atidengta atminimo lenta „Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai“. Sukurta inovatyvi, ilgalaikė, teminė paroda Vytauto parke su papildytosios realybės mobiliąja programėle „Miesto sodo istorija“: parengti 8 stendai kuriuose atskleidžiamas parko kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas bei istorinė raida. Surengta „Muziejų nakties“ akcija „Personažai byloja istoriją: istorinė kelionė po Vytauto Didžiojo sodą“. Parengtas ir išleistas fotografijų albumas „100 metų Marijampolės miesto gyvenime“. Sukurti iliustruoti interaktyvūs žinynai „Senosios Marijampolės miesto kapinės-tautos atminties panteonas“ ir „Marijampolės miesto gatvių kaita“.
Ryškiausiu akcentu šių metų Kultūros sostinės programoje tapo marijampolietės, pasaulinio garso operos primadonos Violetos Urmanavičiūtės – Urmanos koncertas.
Sostinės programoje ir susigiminiavusių Vokietijos Bergiš Gladbacho ir Norvegijos Lesja miestų bei užsienio šalių ambasadų Lietuvoje: Izraelio, Japonijos, JAV, Vokietijos, Prancūzijos dovanoti kultūriniai projektai.
„Tai buvo išskirtiniai metai, kupini nuostabių renginių bei kultūros įvykių. Jie sukėlė dar didesnį pasididžiavimą savo miestu marijampoliečiams ir padėjo atrasti dar nepažintą Marijampolę šalies bei užsienio svečiams. Didžiuojamės ambicingais projektais, kuriuos įgyvendino mūsų miesto kultūros institucijos, sukūrė mūsų menininkai. Sulaukėme tikrų stebuklų iš mūsų Kultūros sostinės ambasadorių, kurie savo unikaliais kūrybiniais sumanymais išgarsino Marijampolę, – mintimis dalinasi savivaldybės merė Irena Lunskienė. – Kultūros sostinės metai tai pasididžiavimas bei įpareigojimas siekti, kad kultūra ir ateityje būtų vienas iš pagrindinių savivaldybės prioritetų, skatinančių kultūrinius proveržius, meninę saviraišką, kūrybinį veržlumą ir pasididžiavimą savo miestu. Su titulo atidavimu Kultūros metai nesibaigia – buvome, esame ir būsime kultūrą puoselėjančiu miestu, o kultūros sostinės metų vyksmą tęsti patikėsime Liudvinavui – 2019 metų Mažajai Lietuvos kultūros sostinei”.
Lietuvos kultūros sostinės estafetė tęsiasi nuo 2008 metų, kai kiekvienais metais vis kitas šalies miestas tampa kultūros sostine, kurioje gajus kultūrinis aktyvumas, plėtojamas kultūros ir meno projektai, rengiami svarbūs kultūros renginiai.
Kultūros sostinės vardas 2018 metais davė Marijampolei didžiulį žinomumą, vykę renginiai sulaukė didelio dėmesio ir pritraukė į miestą dar daugiau turistų. Juos čia viliojo ir išskirtiniai projektai, ir nauji turistiniai maršrutai.
Gruodžio 8-ąją Basanavičiaus aikštėje įžiebsime svarbiausią švenčių simbolį – Kalėdų eglę, bet ir perduosime „Marijampolės – Lietuvos kultūros sostinės“ metų titulą ir kultūros sostinės simbolį – gintarinį medį Rokiškiui.
2018-ieji – Kultūros sostinės metai Marijampolei suteikė didžiulės patirties ir gerų ambicijų, įrodančių, kad sėkmingais projektais, įtraukiant platų kūrybinį potencialą ir skatinat visuomenės dalyvavimą kultūros procesuose, galime kurti patrauklaus ir išskirtinio, kultūros reprezentuojamo miesto įvaizdį Lietuvoje ir užsienyje!
Marijampolės savivaldybės administracijos
Komunikacijos skyrius