2018 m. lapkričio 9 d., penktadienį, 15.30 val. Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (Meilės Lukšienės švietimo centras, P. Butlerienės g. 5, Marijampolė) vyks parodos „Retas svečias: Maksas Bandas Marijampolėje“ atidarymas. Parodoje demonstruojami litvako Makso Bando (1900-1974) tapybos darbai, sukurti Lietuvoje, Paryžiuje, Jungtinėse Amerikos valstijose. Būsimo dailininko talentas ėmė skleistis Marijampolėje. 1920 metais palikęs Lietuvą, Maksas Bandas gyveno Berlyne, Paryžiuje, Holivude. Parodoje pristatomi Makso Bando įvairiu laiku nutapyti portretai, peizažai, scenos iš Senojo testamento.
Ši paroda – kelių Lietuvos kultūros institucijų (Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijos, Lietuvių išeivijos dailės fondo ir Lewben Art Foundation, Lietuvos dailės muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus) artimo bendradarbiavimo rezultatas. Tai vienas iš Marijampolės – 2018 metų Lietuvos kultūros sostinės baigiamųjų renginių Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje.
Garsaus dailininko, Paryžiaus mokyklos atstovo Makso Bando kūrybinis kelias prasidėjo Marijampolėje dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Būsimasis menininkas gimė Naumiestyje, bet paauglystėje jau gyveno Marijampolėje. Tiksli jo namų vieta nežinoma. Išlikęs tik prisiminimas, kad tai buvęs „namelis prie Šešupės“. Būdamas vos šešiolikos, Maksas Bandas jau piešė miestelio parduotuvių reklamas, iš nuotraukų spaudoje kopijuodavo didžiųjų menininkų kūrinius. Septyniolikmetis buvo priimtas mokytoju į Marijampolės žydų gimnaziją. Jos direktoriaus paskatintas, 1920 metais Maksas Bandas išvyko į Berlyną, mokėsi pas Prūsijos meno akademijos narį Vilį Jekelį (Willy Jaeckel). Po kelerių metų Maksas Bandas išvyko į tuometinę menų sostinę Paryžių. Kaip ir daugeliui kitų atvykėlių iš Rytų Europos, jam didelę įspūdį darė impresionizmas, fovizmas, žavėjo garsieji menininkai Polis Cézanne‘as ir Pablo Picasso.
Gyvendamas Paryžiuje, Maksas Bandas išlaikė ryšius su Lietuva. 1925 metais Kaune jis surengė pirmąją personalinę parodą, bet ji praėjo be atgarsių ir vertinimų. Antroji Makso Bando paroda Kaune (1932) sukėlė nemažą publikos susidomėjimą, apie ją rašyta ne tik kultūros žurnale „Naujoji Romuva“, bet ir Marijampolės krašto laikraštyje „Suvalkietis“. Lietuviai pastebėjo ne tik Makso Bando tapybos artimumą Paryžiaus mokyklai, bet ir giluminius kūrybos bruožus, jungiančius dailininką su Lietuva. Dailininkas Antanas Gudaitis žurnale „Bangos“ anuomet rašė:
„Šaltai pilkas koloritas sako Maksą Bandą šiaurės žmogumi esant, primena pilką Lietuvos žemę ir tokį patį jos dangų. Tai jo Lietuvoje praleistos jaunystės pėdsakai“.
Paryžiuje susiklostė ekspresyvi ir jausminga tapybos maniera. Paveiksluose vyrauja melancholiškos nuotaikos, liūdnokas lyrizmas. Geriausioji Makso Bando kūrybos dalis – portretai. Dailininkas ypač mėgo tapyti savo šeimos narius. Jis yra sukūręs daug religinių paveikslų ir išraiškingų Paryžiaus, Venecijos vaizdų. Lietuviškas peizažas jam taip pat buvo svarbus. Lankydamasis gimtinėje, kartu su kitais dviem garsiais litvakų dailininkais – Neemija Arbit Blatu ir Isaja Kulvianskiu mėgo tapyti gamtoje. Parodoje pristatomas įspūdingas Makso Bando plenerinės tapybos pavyzdys – peizažas „Suvalkija“ (1932), atvežtas iš Lietuvos dailės muziejaus. Įspūdingą peizažą „Marijampolės pakraštys“ šiuo metu galima išvysti Vilniaus Gaono žydų muziejaus ekspozicijoje.
Nuo 1940 metų Maksas Bandas gyveno Kalifornijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose. Ten ir mirė 1974 metais. Jo sūnus Albertas Bandas ir anūkas Charles Bandas buvo kino režisieriai ir prodiuseriai, o proanūkis Alex Bandas – pop dainų autorius ir atlikėjas.
Makso Bando tapybos ir skulptūros darbų yra įsigiję garsūs pasaulio muziejai: Berlyno Žydų muziejus, Kalifornijos meno muziejus San Diege, Spertus-Mičigano muziejus Čikagoje, Liuksemburgo muziejus Paryžiuje, Los Angelo County muziejus, taip pat JAV, Izraelio ir Lietuvos kolekcininkai.
Paroda veiks iki 2018 m. gruodžio 15 d.