Mindaugas – LDK kunigaikštis (1238–1263), vienintelis Lietuvos karalius krikščionis (1253–1261).
Pirmą kartą paminėtas kartu su vyresniuoju broliu Dausprungu Lietuvos ir Volynės 1219 m. taikos sutartyje kaip ketvirtas iš vyresniųjų kunigaikščių. Lietuvos vadovu Mindaugas tapo prieš 1238 m. Tuo laiku aplink Lietuvą vyko svarbūs įvykiai. Saulės mūšyje 1236 metais žemaičiai sutriuškino Kalavijuočių ordiną, kurio likučiai susijungė su Prūsijoje besikuriančiu vokiečių ordinu. Lietuva atsidūrė tarp dviejų vieno ordino šakų. Tuo metu mongolai-totoriai 1237–1240 m. nukariavo Rusią. Tuo pasinaudojęs Mindaugas prijungė prie LDK Naugarduką, Polocką, kitas žemes rytuose. Kovose su Livonija Mindaugas pralaimėjo mūšį prie Embūtės ir prarado dalį Kuršo. Jo padėtį sukomplikavo brolėnų Tautvilo ir Gedvydo maištas, sulaukęs Haličo–Volynės bei Vokiečių ordino paramos. Mindaugas palenkė į savo pusę Livonijos krašto magistrą Andrių Štirlandą. 1251 m. jis priėmė krikštą, o 1253 m. buvo vainikuotas Lietuvos karaliumi. Mainais už karūną Mindaugas turėjo kryžiuočiams perleisti Žemaitiją ir kitas žemes. 1258–1259 m. žiemą Lietuvą nusiaubė mongolai–totoriai. Mindaugas nuolaidžiavo ordinui, o žemaičiai skynė pergalę po pergalės. 1260 m. jie sutriuškino Ordiną Durbės mūšyje.
1261 m. Lietuvos diduomenė privertė Mindaugą nutraukti sąjungą su Ordinu. 1262 m. Mindaugas padarė lemtingą klaidą: mirus žmonai Mortai, nusprendė vesti jos seserį, kuri buvo Nalšios kunigaikščio Daumanto žmona. Prievartinės skyrybos papiktino Daumantą ir jis sudarė sąmokslą su Mindaugo seserėnu, uoliu žemaičių rėmėju Treniota. 1263 m. rudenį jie nužudė Mindaugą su dviem jo sūnumis: Rukliu ir Rupeikiu.
Mindaugas laikomas vienu iškiliausių viduramžių Lietuvos valdovų, jos didžiosios ekspancijos pradininku.
Parengė Antanas Žilinskas
Nuotraukoje – Mindaugas.
Dailininkas Artūras Slapšys.
