Simonas Olelkaitis – Slucko kunigaikštis 1441–1451 m. ir paskutinis Kijevo kunigaikštis 1454–1470 m., pavertęs Kijevo kunigaikštystę kovos su totoriais Forpostu ir paskutinį kartą praplėtęs Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ribas. Simonas buvo vyresnysis Algirdo anūko Kijevo kunigaikščio Olelkos (Aleksandro) ir Vytauto Didžiojo anūkės Maskvos kunigaikštytės Anastazijos sūnus. Gimė apie 1420 m. Slucke, kurį tuo metu
Plačiau
Olelka – Kopyliaus ir Slucko kunigaikštis apie 1398–1440 m., Kijevo kunigaikštis 1440–1454 m., Slucko kunigaikščių Olelkaičių giminės pradininkas Olelka (Aleksandras) buvo vyriausiasis Kijevo kunigaikščio Vladimiro Algirdaičio sūnus. Iš jo tėvo Vytautas 1394 m. atėmė Kijevo kunigaikštystę ir vietoj jos davė jam valdyti Kopyliaus – Slucko kunigaikštystę. Nors Kijevą nuo 1395 m.
Plačiau
Vytautas Didysis – Lietuvos didysis kunigaikštis 1392–1430 m., pergalingai užbaigęs karą su vokiečių ordinu ir pasiekęs Lietuvos galybės viršūnę. Vytautas gimė apie 1350 m. Senuosiuose Trakuose, buvo Kęstučio ir Birutės pirmagimis. Vytautas buvo numatytas Trakų paveldėtoju ir kartu su Algirdo sūnumi Jogaila turėjo tęsti savo tėvų bendradarbiavimą. Tačiau po Algirdo mirties kryžiuočių
Plačiau
Skirgaila – Polocko kunigaikštis 1378–1380 m. ir 1387–1394 m., Trakų kunigaikštis 1382–1392 m., Jogailos vietininkas Lietuvoje 1387–1392 m., Kijevo kunigaikštis 1394–1395 m. Skirgaila gimė apie 1353–1354 metus. Jis buvo antrasis Algirdo ir Julijonos sūnus, todėl įsivaizdavo, kad ir Lietuvos kunigaikščių hierarchijoje turėtų užimti antrąją vietą po brolio Jogailos. Tam trukdė dėdė
Plačiau
Elžbieta Habsburgaitė – Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė 1454–1505 m., karaliaus ir didžiojo kunigaikščio Kazimiero žmona. Elžbieta gimė 1437 m. Vienoje Alberto II, Austrijos kunigaikščio, netrukus tapusio Vengrijos, Čekijos ir Romos karaliumi, bei Elžbietos Liuksemburgietės šeimoje. Būdama dvejų metų neteko tėvo, penkerių – motinos. Augo globojama imperatoriaus Frydricho III Habsburgo.
Plačiau
Vladimiras Algirdaitis – Kijevo kunigaikštis 1362–1394 m., Slucko kunigaikštis 1394–1398 m. Vladimiras buvo ketvirtasis Algirdo ir jo pirmosios žmonos Vitebsko kunigaikštytės Marijos sūnus. Laimėjęs pergalę prieš totorius Mėlynųjų Vandenų mūšyje, Algirdas perdavė Vladimirui Kijevą, kurį iki tol valdė totoriams pavaldus Gedimino brolis Teodoras. Taip Kijevo kunigaikštystė buvo galutinai įjungta į Lietuvos valstybės sudėtį.
Plačiau
Andrius Algirdaitis – Pskovo kunigaikštis 1342–1349 m., 1378–1387 m., 1394–1399 m., Polocko kunigaikštis 1342–1378 m., 1381–1387 m., 1394–1399 m. Andrius buvo antrasis Algirdo ir jo pirmosios žmonos Vitebsko kunigaikštytės Marijos sūnus. 1342 m. kai Algirdas padėjo apginti Pskovą nuo kryžiuočių ir pskovėnai pasiūlė jam tapti Pskovo kunigaikščiu, jis, nenorėdamas išsižadėti savo
Plačiau
Sofija Alšėniškė – Lenkijos karalienė ir Lietuvos aukščiausioji kunigaikštienė 1422–1434 m., ketvirtoji Jogailos žmona. Sofija, dar žinoma kaip Sonka, buvo Jono Alšėniško sūnaus Andriaus ir Drucko kunigaikštytės Aleksandros antroji žmona. Gimė apie 1405 m. galbūt Kijeve, kurį tuo metu valdė jos tėvas. Tačiau kai Andrius Alšėniškis mirė, Sofija, dar nesulaukusi pilnametystės, ir jo
Plačiau
Jadvyga Anžu – Lenkijos karalienė 1384–1399 m. ir Lietuvos aukščiausioji kunigaikštienė 1386–1399 m., pirmoji Jogailos žmona. Jadvyga buvo Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko Didžiojo iš Anžu dinastijos jauniausioji duktė, gimė 1374 m. pradžioje. Ji buvo sužadėta su Vilhelmu Habsburgu, nes tėvas jai ketino palikti Vengriją, o Lenkiją – jos vyresniajai seseriai
Plačiau
Jogaila – Lietuvos didysis kunigaikštis 1377–1381 m. ir 1382–1392 m., nominalus Lietuvos aukščiausiasis kunigaikštis 1392–1434 m., Lenkijos karalius 1386–1434 m., Lietuvos krikštytojas. Jogaila buvo vyriausias Algirdo sūnus iš antrosios santuokos su Tverės kunigaikštyte Julijona, gimęs apie 1352 metus. Nuo vaikystės Jogaila artimai draugavo su Kęstučio sūnumi Vytautu, ir ši draugystė turėjo
Plačiau
Liubartas – Volynės kunigaikštis 1340–1384 m., prijungęs Volynę prie Lietuvos didžiosios kunigaikštystės. Liubartas buvo septintasis, jauniausias, Gedimino sūnus, gimęs apie 1312–1315 metus. Jo pirmoji žmona Agripina buvo kilusi iš Haličo-Volynės kunigaikščių – greičiausiai ji buvo Haličo kunigaikščio Andriaus Jurjevičiaus duktė, laikoma kunigaikštystės paveldėtoja. Vesdamas Liubartas priėmė stačiatikių krikštą Dmitrijaus vardu ir
Plačiau
Vaidotas – Kauno ir Naugarduko kunigaikštis, Kauno pilies gynėjas 1362 m. Vaidotas buvo Trakų kunigaikščio Kęstučio sūnus iš pirmosios santuokos. Kęstutis jam pavedė valdyti strategiškai svarboje vietoje pastatytą Kauno pilį, kuri užėmėm išskirtinę vietą Lietuvos gynybos sistemoje. Ji buvo mūrinė. Prie Nemuno – pagrindinėje kovų su kryžiuočiais linijoje – stovėjo tik dvi mūrinės
Plačiau
Birutė – Trakų kunigaikštienė 1348–1382 m., Lietuvos didžioji kunigaikštienė, antroji Kęstučio žmona, charizmatiškiausia viduramžių Lietuvos moteris. Birutė buvo kilusi iš Palangos, bet jos giminė nesulaukė metraštininkų dėmesio. Birutė išgarsėjo pati – išmintimi, grožiu ir tuo, kad pasirinko tarnavimą dievams nesaugioje pasienio pilyje. Kęstutis apie ją išgirdo ir panoro susitikti. Galbūt jį
Plačiau
Kęstutis – Lietuvos Didysis kunigaikštis 1381–1382 m., labiau pasižymėjęs kaip Trakų ir Žemaitijos kunigaikštis (nuo 1337 m.) ir kovų su Vokiečių ordinu koordinatorius dramatiškiausiu jų laikotarpiu. Kęstutis buvo penktasis Gedimino sūnus, greičiausiai gimęs apie 1300 m., nes jo sūnūs iš pirmosios santuokos nuo 1336 m. dalyvavo karo žygiuose. Trakų kunigaikštystę ir
Plačiau
Julijona Tveriškė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė 1350–1392 m., Algirdo antroji žmona, po vyro mirties išprovokavusi vidaus karą Lietuvoje. Julijona buvo Tverės didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir Haličo kunigaikštytės Anastasijos duktė. Po tėvo žūties 1339 m. Tverėje tarp Julijonos brolių ir dėdės prasidėjo vidaus karas, ir motina ją kartu sus seserimi išvežė į
Plačiau
Algirdas – Lietuvos didysis kunigaikštis 1345–1377 m., didžiausias užkariautojas Lietuvos istorijoje, per savo valdymą padvigubinęs valstybės teritoriją. Algirdas buvo trečiasis Gedimino sūnus, gimęs pačioje XIII a. pabaigoje. Apie 1320 m. vedė Lietuvos įtakoje buvusio Vitebsko kunigaikštytę Mariją ir perėmė šios kunigaikštystės valdymą. Iš tėvo dar gavo valdyti Krėvą. Jaunučio valdymo metais
Plačiau
Narimantas – Didžiojo Naugardo kunigaikštis 1333–1348 m., Pinsko kunigaikštis 1340 – 1348 m. Narimantas buvo antrasis Gedimino sūnus, gimęs XIII a. pabaigoje. Politinės karjeros galimybės jam atsivėrė 1330 m., kai Didžiajame Naugarde buvo nušaltinas promaskvietiškas arkivyskupas Moisejus ir vietoj jo išrinktas Vasilijus Kaleka. 1331 m. birželį, vykdamas į Volynę gauti įšventinimo
Plačiau
Margiris – lietuvių kunigaikštis, Gedimino vietininkas Žemaitijoje, kurio dramatiška mirtis 1336 m. ginant Pilėnų pilį tapo lietuvių kovų su kryžiuočiais simboliu. Margiris pirmą kartą paminėtas Žano d‘Utremiozo (del Prezo) pasakojime apie Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgiečio 1329 m. žygį į Žemaitiją (čia jis vadinamas Margaliu). Riteriškojo Jono Liuksemburgiečio priešininką kronikininkas aprašė kaip
Plačiau
Dovydas Gardiniškis – rusėnų kilmės Lietuvos kunigaikštis, Gardino pilininkas 1314–1326 m., Pskovo kunigaikštis 1323–1326 m., žymiausias Gedimino laikų Lietuvos karvedys. Dovydas pirmą kartą pasižymėjo 1314 m., kai vokiečių ordino kariuomenei puolant Naugarduką su savo kariais sunaikino kryžiuočių atsitraukimo kelyje saugotas maisto atsargas ir išsivarė pakeisti paliktus žirgus – kryžiuočiai dėl bado
Plačiau
Gediminas – Lietuvos didysis kunigaikštis 1316–1341 m., Lietuvos didvalstybės kūrėjas. Gediminas turėjo būti Vytenio pusbrolis: rygiečiai vadino Vytenį Gedimino broliu, tuo tarpu Gedimino anūkai Andrius ir Dmitrijus Algirdaičiai savo proseneliu įvardijo ne Butvydą, o Skalmantą. Iki Vytenio mirties Gediminas viešpatavo Žemaitijoje – čia nuo 1305 m. minima Gedimino pilis (lokalizuojama
Plačiau