Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais > Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Jadvyga Anžu

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Jadvyga Anžu

Jadvyga Anžu – Lenkijos karalienė 1384–1399 m. ir Lietuvos aukščiausioji kunigaikštienė 1386–1399 m., pirmoji Jogailos žmona.

Jadvyga buvo Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko Didžiojo iš Anžu dinastijos jauniausioji duktė, gimė 1374 m. pradžioje. Ji buvo sužadėta su Vilhelmu Habsburgu, nes tėvas jai ketino palikti Vengriją, o Lenkiją – jos vyresniajai seseriai Marijai. Tačiau po Liudviko mirties 1382 m. vengrų didikai savo karaliene paskelbė Mariją, tikėdamiesi tokiu būdu išlaikyti Lenkiją Vengrijos įtakoje. Kadangi Lenkijos diduomenė siekė nepriklausomybės, ji savo monarche pasirinko Jadvygą ir ją 1384 m. spalio 16 d. karūnavo. Tačiau Jadvygos sužadėtinis Vilhelmas lenkų didikams netiko: buvo siekiama naudingesnių vedybų. 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvoje Lenkijos didikų atstovai sudarė sutartį su Jogaila, kuris įsipareigojo prišlieti Lietuvą prie Lenkijos. 1386 m. vasario 18 d. Jadvyga buvo sutuokta su Vladislovo vardą per krikštą gavusiu Jogaila, tačiau santuoka nenusisekė. Nežinia, ar Jadvyga buvo įsimylėjusi Vilhelmą, ar nuoskaudą paliko tas faktas, kad ji buvo tapusi žaislu svetimose rankose, bet sutuoktiniai vengė vienas kito ir net pietaudavo prie atskirų stalų. Jadvyga nedalyvavo Lietuvos krikšto akcijoje. 1387 m. – tuo metu ji vadovavo karo žygiui ir sugrąžino Lenkijai Haličą, kurį jos tėvas buvo prijungęs prie Vengrijos. Žinoma, šiuo atveju jaunutė Jadvyga ir vėl tebuvo žaislas svetimose rankose. Jai bręstant santykiai su Jogaila tik pablogėjo. Ji viską darė priešingai, negu norėjo jos vyras – siekė taikos su Vokiečių ordinu, kai Jogaila dėjo pastangas išprovokuoti karą. Ji akivaizdžiai nemėgo Vytauto ir 1393 m. rėmė Skirgailą. Jogaila atsimokėjo žmonai tokiu pat tyliu priešiškumu: 1398 m. matydamas, kad jo planas suvienyti Lietuvos ir Lenkijos jėgas prieš ordiną žlunga, ėmė ieškoti būdų gauti Vytautui karūną, kad išlaisvintų Lietuvą iš nenaudingos unijos. Jadvyga ėmėsi atsakomųjų veiksmų: ji parašė Vytautui ir pareikalavo mokėti duoklę jai nuo vyro padovanotų žemių, t.y. nuo Lietuvos. Vytautas surinko įtakingiausius Lietuvos didikus į Salyno derybas su Vokiečių ordinu ir paskelbė jos laišką viešai. Pasipiktinę lietuviai atmetė Jadvygos reikalavimus, pareiškė, kad visuomet buvo laisvi, ir paskelbė Vytautą savo valdovu. Jadvyga tuo tarpu pastojo, bet viskas baigėsi tragedija: 1399 m. birželio 22 d. ji pagimdė silpnutę dukterį, kuri teišgyveno tris savaites. Praėjus dar keturioms dienoms mirė ir pati Jadvyga. Lenkijoje ji garbinama kaip šventoji  (popiežius Jonas Paulius II ją neseniai kanonizavo). Lietuvoje jos kultas neprigijo, nors Jadvyga dėjo nemažai pastangų, kad užtikrintų dvasininkijos Lietuvai rengimą Prahos ir Krokuvos universitetuose.

Parengė Antanas Žilinskas

Nuotraukoje – Jadvyga Anžu.

Dalininkas – Artūras Slapšys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite