Simonas Olelkaitis – Slucko kunigaikštis 1441–1451 m. ir paskutinis Kijevo kunigaikštis 1454–1470 m., pavertęs Kijevo kunigaikštystę kovos su totoriais Forpostu ir paskutinį kartą praplėtęs Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ribas. Simonas buvo vyresnysis Algirdo anūko Kijevo kunigaikščio Olelkos (Aleksandro) ir Vytauto Didžiojo anūkės Maskvos kunigaikštytės Anastazijos sūnus. Gimė apie 1420 m. Slucke, kurį tuo metu
Plačiau
Olelka – Kopyliaus ir Slucko kunigaikštis apie 1398–1440 m., Kijevo kunigaikštis 1440–1454 m., Slucko kunigaikščių Olelkaičių giminės pradininkas Olelka (Aleksandras) buvo vyriausiasis Kijevo kunigaikščio Vladimiro Algirdaičio sūnus. Iš jo tėvo Vytautas 1394 m. atėmė Kijevo kunigaikštystę ir vietoj jos davė jam valdyti Kopyliaus – Slucko kunigaikštystę. Nors Kijevą nuo 1395 m.
Plačiau
V. – Guodotinas broli Jonai! Ar žinai, kokia šiandien diena? J. – Liepos 21 –oji, Vinculi. Kuo tau ji ypatinga: diena – kaip diena. Lyg ir karščiai aplėgo. Kalendoriuje irgi nieko nežymėta. V. – Matau, primiršai, kad prieš 81-erius metus mūsų Lietuvėlė prarado laisvę ir nepriklausomybę. Rusų tankams įvažiavus į Kauną, Maskva
Plačiau
Nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios mūsų valstybė išgyveno tragiškiausius įvykius, nusinešusius daugybę gyvybių. Pirmoji sovietinė okupacija ir tremtys į Sibirą nuo 1940 m. liepos iki 1941m. birželio 14 dienos. Po to nacistinė okupacija ir brutalus žydų tautos naikinimas, priverstinė jaunimo į Vokietijos gamyklas tremtis, antroji sovietinė okupacija ir kovos už
Plačiau
Vladimiras Algirdaitis – Kijevo kunigaikštis 1362–1394 m., Slucko kunigaikštis 1394–1398 m. Vladimiras buvo ketvirtasis Algirdo ir jo pirmosios žmonos Vitebsko kunigaikštytės Marijos sūnus. Laimėjęs pergalę prieš totorius Mėlynųjų Vandenų mūšyje, Algirdas perdavė Vladimirui Kijevą, kurį iki tol valdė totoriams pavaldus Gedimino brolis Teodoras. Taip Kijevo kunigaikštystė buvo galutinai įjungta į Lietuvos valstybės sudėtį.
Plačiau
Andrius Algirdaitis – Pskovo kunigaikštis 1342–1349 m., 1378–1387 m., 1394–1399 m., Polocko kunigaikštis 1342–1378 m., 1381–1387 m., 1394–1399 m. Andrius buvo antrasis Algirdo ir jo pirmosios žmonos Vitebsko kunigaikštytės Marijos sūnus. 1342 m. kai Algirdas padėjo apginti Pskovą nuo kryžiuočių ir pskovėnai pasiūlė jam tapti Pskovo kunigaikščiu, jis, nenorėdamas išsižadėti savo
Plačiau
Marijampolės krašto ir prezidento K.Griniaus muziejaus kartu su Vokietijos istorijos institutu Varšuvoje surengtame seminare „Naujausios Užnemunės mokslinių tyrinėjimų perspektyvos“ metu atskleisti nauji iš įvairių šalių archyvų surinkti istoriniai faktai apie Užnemunės istoriją. Marijampolės ištakų beieškant Taip savo pranešimą įvardijo Marijampolės archyvo vedėjas istorikas Rimvydas Urbonavičius. Nagrinėjant Marijampolės kaimų kūrimosi istoriją, pasak
Plačiau
Prieš 80 metų prasidėjęs Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas sovietiniuose vadovėliuose įvardijamas Didžiuoju Tėvynės karu. Studijų metais teko mokytis iš šešiatomės Didžiojo Tėvynės karo istorijos. Vakarų istorikų, o tuo labiau Vokietijos Vermachto generolų ar karo dalyvių atsiminimai buvo ignoruojami ir kritikuojami. Istorijos dėstyme buvo pabrėžiama Vokietijos klastingas be karo paskelbimo taikios Sovietų darbininkų
Plačiau
Birželio 22 d. 9.30 val. Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kartu su Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejumi kviečia į mokslinį seminarą „Naujausios Užnemunės istorijos tyrinėjimų perspektyvos“. Suvalkijos istorija paskutiniais dešimtmečiais sulaukė nepelnytai mažo istorikų ir kultūros tyrinėtojų dėmesio. Tokį menką susidomėjimą šiuo regionu nulėmė kelios svarbiausios priežastys: pirma,
Plačiau
Sofija Alšėniškė – Lenkijos karalienė ir Lietuvos aukščiausioji kunigaikštienė 1422–1434 m., ketvirtoji Jogailos žmona. Sofija, dar žinoma kaip Sonka, buvo Jono Alšėniško sūnaus Andriaus ir Drucko kunigaikštytės Aleksandros antroji žmona. Gimė apie 1405 m. galbūt Kijeve, kurį tuo metu valdė jos tėvas. Tačiau kai Andrius Alšėniškis mirė, Sofija, dar nesulaukusi pilnametystės, ir jo
Plačiau
Prieš 80 metų, 1941 m. „juodąjį birželį“, prasidėjo pirmoji masinė Lietuvos gyventojų tremtis į Sibirą. Tarp ištremtųjų buvo ir apie 3000 Lietuvos žydų – mokytojų, gydytojų, verslininkų ir paprastų darbininkų, kurie kartu su kaimynais lietuviais atsidūrė Sibiro platybėse. Jų istorijos – dar vienas žiaurių sovietinių represijų prieš taikius gyventojus liudijimas.
Plačiau
Jadvyga Anžu – Lenkijos karalienė 1384–1399 m. ir Lietuvos aukščiausioji kunigaikštienė 1386–1399 m., pirmoji Jogailos žmona. Jadvyga buvo Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko Didžiojo iš Anžu dinastijos jauniausioji duktė, gimė 1374 m. pradžioje. Ji buvo sužadėta su Vilhelmu Habsburgu, nes tėvas jai ketino palikti Vengriją, o Lenkiją – jos vyresniajai seseriai
Plačiau
Jogaila – Lietuvos didysis kunigaikštis 1377–1381 m. ir 1382–1392 m., nominalus Lietuvos aukščiausiasis kunigaikštis 1392–1434 m., Lenkijos karalius 1386–1434 m., Lietuvos krikštytojas. Jogaila buvo vyriausias Algirdo sūnus iš antrosios santuokos su Tverės kunigaikštyte Julijona, gimęs apie 1352 metus. Nuo vaikystės Jogaila artimai draugavo su Kęstučio sūnumi Vytautu, ir ši draugystė turėjo
Plačiau
Marijampolės archyve saugomi buvusių kolūkių archyvai. Rinkdamas Rūdos kaimo istoriją, peržvelgiau 1951–1961 m. Gižų kolūkio valdybos protokolų knygas. Jaunoji karta jau neįsivaizduoja, kaip galima buvo gyventi ir išgyventi sovietinės baudžiavos laikais, kai buvo kontroliuojamas ir reguliuojamas asmeninis žmogaus gyvenimas. Gižų kolūkio pradžia laikoma 1949-ieji metai. Minima, kad pirmuoju kolūkio pirmininku buvo
Plačiau
Liubartas – Volynės kunigaikštis 1340–1384 m., prijungęs Volynę prie Lietuvos didžiosios kunigaikštystės. Liubartas buvo septintasis, jauniausias, Gedimino sūnus, gimęs apie 1312–1315 metus. Jo pirmoji žmona Agripina buvo kilusi iš Haličo-Volynės kunigaikščių – greičiausiai ji buvo Haličo kunigaikščio Andriaus Jurjevičiaus duktė, laikoma kunigaikštystės paveldėtoja. Vesdamas Liubartas priėmė stačiatikių krikštą Dmitrijaus vardu ir
Plačiau
Algirdas – Lietuvos didysis kunigaikštis 1345–1377 m., didžiausias užkariautojas Lietuvos istorijoje, per savo valdymą padvigubinęs valstybės teritoriją. Algirdas buvo trečiasis Gedimino sūnus, gimęs pačioje XIII a. pabaigoje. Apie 1320 m. vedė Lietuvos įtakoje buvusio Vitebsko kunigaikštytę Mariją ir perėmė šios kunigaikštystės valdymą. Iš tėvo dar gavo valdyti Krėvą. Jaunučio valdymo metais
Plačiau
Narimantas – Didžiojo Naugardo kunigaikštis 1333–1348 m., Pinsko kunigaikštis 1340 – 1348 m. Narimantas buvo antrasis Gedimino sūnus, gimęs XIII a. pabaigoje. Politinės karjeros galimybės jam atsivėrė 1330 m., kai Didžiajame Naugarde buvo nušaltinas promaskvietiškas arkivyskupas Moisejus ir vietoj jo išrinktas Vasilijus Kaleka. 1331 m. birželį, vykdamas į Volynę gauti įšventinimo
Plačiau
Šiandien Paežerių dvare atidaroma neįprasta paroda ,,Sugrįžę Paežerių dvaro lobiai“. 10.00 val. internetiniame puslapyje www.paezeriai.info parodą pristatys Paežerių dvaro prarastų turtų atradėjas istorikas, publicistas Antanas Žilinskas. ,,Mūsų savaitei“ pavyko pakalbinti suvalkiečiams iš straipsnių ir televizijos laidų gerai pažįstamą istoriką ir paprašyti jo pristatyti savo naujausius atradimus. – Apie Jus JAV leidžiamas laikraštis
Plačiau