Vladimiras Algirdaitis – Kijevo kunigaikštis 1362–1394 m., Slucko kunigaikštis 1394–1398 m.
Vladimiras buvo ketvirtasis Algirdo ir jo pirmosios žmonos Vitebsko kunigaikštytės Marijos sūnus. Laimėjęs pergalę prieš totorius Mėlynųjų Vandenų mūšyje, Algirdas perdavė Vladimirui Kijevą, kurį iki tol valdė totoriams pavaldus Gedimino brolis Teodoras. Taip Kijevo kunigaikštystė buvo galutinai įjungta į Lietuvos valstybės sudėtį. Aišku, Vladimiras tvarkėsi gana savarankiškai: sekdamas XIV a. vidurio Aukso Ordos chanu Džanibeku, kaldinusiu dirhemus, pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ėmė kaldinti monetas. Bet kartu liko ištikimas tėvui. 1367 m. jis liudijo Algirdo ir Kęstučio sutartį su Vokiečių ordinu dėl karo veiksmų apribojimo šiaurinėje Aukštaitijoje. Kai Algirdas pasiekė, kad Konstantinopolio patriarchas Filotėjus Kokinas 1375 m. pabaigoje Kijevo ir Lietuvos metropolitu paskirtų bulgarų vienuolį Kiprijoną, Vladimiras priėmė jį Kijeve (1376 m.), rėmė jį ir tuomet, kai šis po Maskvos metropolito Aleksijaus mirties (1378 m.) kovojo dėl visos Rusios metropolijos. Po tėvo Algirdo mirties Vladimiras neprisidėjo prie savo brolių iš pirmosios Algirdo santuokos maišto ir pripažino Jogailą Lietuvos valdovu. 1387 m. jis dalyvavo katalikiško Lietuvos krikšto akcijoje, bet pats liko stačiatikis. 1388 m. Lucke Vladimiras davė ištikimybės priesaiką Jogailai, karalienei Jadvygai ir Lenkijos karalystei. Jis padėjo Jogailai kovoti su pabėgusiu pas kryžiuočius Vytautu. Tačiau kai 1392 m. Jogaila pripažino Vytautą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, tam pasipriešino. 1392 m. pabaigoje Vytautas pažadėjo Skirgailai atiduoti Kijevą vietoj jo atsisakytų Trakų ir Polocko. 1394 m. pradžioje Vytautas užėmė Kijevo kunigaikštystei priklausančius Žitomirą bei Ovručą ir privertė Vladimirą duoti jam vasalinę priesaiką. Ta proga Vladimiras su Vytautu ir Skirgaila laidavo už savo brolį Andrių, kurį Jogaila sutiko paleisti iš nelaisvės. Tačiau po to Vladimiras ketino tęsti kovą prieš Vytautą ir ieškojo Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus paramos. Tų pačių metų rudenį Vytautas pašalino Vladimirą iš Kijevo ir davė jam nedidelę Kopyliaus ir Slucko kunigaikštystę, o Kijevą atidavė Skirgailai. Šį po kelių mėnesių metropolito vietininkas prie Šv. Sofijos cerkvės Foma. 1398 m. Vladimiras dar liudijo Vytauto su Vokiečių ordinu sudarytą Salyno sutartį, bet netrukus mirė ir buvo palaidotas Kijevo Pečorų lauroje.
Parengė Antanas Žilinskas
Nuotraukoje – Vladimiras Algirdaitis.
Dalininkas – Artūras Slapšys.