Sofija Alšėniškė – Lenkijos karalienė ir Lietuvos aukščiausioji kunigaikštienė 1422–1434 m., ketvirtoji Jogailos žmona. Sofija, dar žinoma kaip Sonka, buvo Jono Alšėniško sūnaus Andriaus ir Drucko kunigaikštytės Aleksandros antroji žmona. Gimė apie 1405 m. galbūt Kijeve, kurį tuo metu valdė jos tėvas. Tačiau kai Andrius Alšėniškis mirė, Sofija, dar nesulaukusi pilnametystės, ir jo
Plačiau
Jadvyga Anžu – Lenkijos karalienė 1384–1399 m. ir Lietuvos aukščiausioji kunigaikštienė 1386–1399 m., pirmoji Jogailos žmona. Jadvyga buvo Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko Didžiojo iš Anžu dinastijos jauniausioji duktė, gimė 1374 m. pradžioje. Ji buvo sužadėta su Vilhelmu Habsburgu, nes tėvas jai ketino palikti Vengriją, o Lenkiją – jos vyresniajai seseriai
Plačiau
Jogaila – Lietuvos didysis kunigaikštis 1377–1381 m. ir 1382–1392 m., nominalus Lietuvos aukščiausiasis kunigaikštis 1392–1434 m., Lenkijos karalius 1386–1434 m., Lietuvos krikštytojas. Jogaila buvo vyriausias Algirdo sūnus iš antrosios santuokos su Tverės kunigaikštyte Julijona, gimęs apie 1352 metus. Nuo vaikystės Jogaila artimai draugavo su Kęstučio sūnumi Vytautu, ir ši draugystė turėjo
Plačiau
Liubartas – Volynės kunigaikštis 1340–1384 m., prijungęs Volynę prie Lietuvos didžiosios kunigaikštystės. Liubartas buvo septintasis, jauniausias, Gedimino sūnus, gimęs apie 1312–1315 metus. Jo pirmoji žmona Agripina buvo kilusi iš Haličo-Volynės kunigaikščių – greičiausiai ji buvo Haličo kunigaikščio Andriaus Jurjevičiaus duktė, laikoma kunigaikštystės paveldėtoja. Vesdamas Liubartas priėmė stačiatikių krikštą Dmitrijaus vardu ir
Plačiau
Vaidotas – Kauno ir Naugarduko kunigaikštis, Kauno pilies gynėjas 1362 m. Vaidotas buvo Trakų kunigaikščio Kęstučio sūnus iš pirmosios santuokos. Kęstutis jam pavedė valdyti strategiškai svarboje vietoje pastatytą Kauno pilį, kuri užėmėm išskirtinę vietą Lietuvos gynybos sistemoje. Ji buvo mūrinė. Prie Nemuno – pagrindinėje kovų su kryžiuočiais linijoje – stovėjo tik dvi mūrinės
Plačiau
Kęstutis – Lietuvos Didysis kunigaikštis 1381–1382 m., labiau pasižymėjęs kaip Trakų ir Žemaitijos kunigaikštis (nuo 1337 m.) ir kovų su Vokiečių ordinu koordinatorius dramatiškiausiu jų laikotarpiu. Kęstutis buvo penktasis Gedimino sūnus, greičiausiai gimęs apie 1300 m., nes jo sūnūs iš pirmosios santuokos nuo 1336 m. dalyvavo karo žygiuose. Trakų kunigaikštystę ir
Plačiau
Julijona Tveriškė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė 1350–1392 m., Algirdo antroji žmona, po vyro mirties išprovokavusi vidaus karą Lietuvoje. Julijona buvo Tverės didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir Haličo kunigaikštytės Anastasijos duktė. Po tėvo žūties 1339 m. Tverėje tarp Julijonos brolių ir dėdės prasidėjo vidaus karas, ir motina ją kartu sus seserimi išvežė į
Plačiau
Algirdas – Lietuvos didysis kunigaikštis 1345–1377 m., didžiausias užkariautojas Lietuvos istorijoje, per savo valdymą padvigubinęs valstybės teritoriją. Algirdas buvo trečiasis Gedimino sūnus, gimęs pačioje XIII a. pabaigoje. Apie 1320 m. vedė Lietuvos įtakoje buvusio Vitebsko kunigaikštytę Mariją ir perėmė šios kunigaikštystės valdymą. Iš tėvo dar gavo valdyti Krėvą. Jaunučio valdymo metais
Plačiau
Narimantas – Didžiojo Naugardo kunigaikštis 1333–1348 m., Pinsko kunigaikštis 1340 – 1348 m. Narimantas buvo antrasis Gedimino sūnus, gimęs XIII a. pabaigoje. Politinės karjeros galimybės jam atsivėrė 1330 m., kai Didžiajame Naugarde buvo nušaltinas promaskvietiškas arkivyskupas Moisejus ir vietoj jo išrinktas Vasilijus Kaleka. 1331 m. birželį, vykdamas į Volynę gauti įšventinimo
Plačiau
Margiris – lietuvių kunigaikštis, Gedimino vietininkas Žemaitijoje, kurio dramatiška mirtis 1336 m. ginant Pilėnų pilį tapo lietuvių kovų su kryžiuočiais simboliu. Margiris pirmą kartą paminėtas Žano d‘Utremiozo (del Prezo) pasakojime apie Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgiečio 1329 m. žygį į Žemaitiją (čia jis vadinamas Margaliu). Riteriškojo Jono Liuksemburgiečio priešininką kronikininkas aprašė kaip
Plačiau