Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais > Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Margiris

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Margiris

Margiris – lietuvių kunigaikštis, Gedimino vietininkas Žemaitijoje, kurio dramatiška mirtis 1336 m. ginant Pilėnų pilį tapo lietuvių kovų su kryžiuočiais simboliu.

Margiris pirmą kartą paminėtas Žano d‘Utremiozo (del Prezo) pasakojime apie Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgiečio 1329 m. žygį į Žemaitiją (čia jis vadinamas Margaliu). Riteriškojo Jono Liuksemburgiečio priešininką kronikininkas aprašė kaip pagonių didvyrį, vertą didžiausios pagarbos. Pasak jo, Margiris iš pradžių iškvietė Joną Liuksemburgietį į dvikovą norėdamas apginti savo žmones, paskui savanoriškai pasidavė gentainiams įsikišus ir tuo pažeidus taisykles. Jonas Liuksemburgietis stengėsi atversti jį į krikščionybę visomis priemonėmis. Tačiau Margiris nepasidavė ir liko ištikimas savo tikėjimui. Galiausiai jis buvo paleistas už didžiulę išpirką, kurią lietuviai sumokėjo nė nesiderėję. 1329 m. Žemaitijos puolimas buvo galingas: kryžiuočiai paėmė Gedimino pilį, Medvėgalį, Gegužę ir Aukaimį. Medvėgalio gynėjai netgi sutiko krikštytis, nors jei ne Jonas Liuksemburgietis, kryžiuočiai juos mieliau būtų išžudę. Aišku, kryžiuočiams pasitraukus žemaičiai grįžo prie savo tikėjimo ir visi suprato, kad kitą kartą pasigailėjimo nebus. 1336 m. pradžioje kryžiuočiai sutelkė dideles pajėgas. Į pagalbą atvyko Brandenburgo markgrafas Liudvikas (imperatoriaus Liudviko IV sūnus), Namiūro ir Henebergo grafai, taip pat talkininkų iš Prancūzijos ir Austrijos, iš viso 200 riterių ir 6000  karių. Vasario 25 d. jie apgulė Pilėnų pilį, stovėjusią Trapėnų žemėje, Pietų Žemaitijoje. Surinkęs vyrus iš keturių aplinkinių valsčių, Margiris didvyriškai gynėsi, bet kryžiuočių buvo per daug. Ir tuomet buvo priimtas sprendimas. Pasak kryžiuočių kronikininko Vygando Marburgiečio, nemaža dalis pagonių raiti išsiveržė iš apsiausties, bet tie, kurie dengė jų prasiveržimą, galėjo trauktis tik į amžinybę. Vygandas pasakoja, kad viena sena pagonė kirviu nukirto bent šimtą gynėjų, o paskui tuo pačiu kirviu nusižudė pati. Margiris gynėsi iš paskutiniųjų, ir, kronikininkų teigimu, nusirito dar daug krikščionių galvų, kol jis panoro atsisakyti savosios. Bet galop nudūrė savo žmoną, įmetė jos kūną į ugnį, pribaigė dar gyvus vyrus ir nusižudė pats.

Parengė Antanas Žilinskas

Nuotraukoje – Margiris.

Dalininkas – Artūras Slapšys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE