Vaidotas – Kauno ir Naugarduko kunigaikštis, Kauno pilies gynėjas 1362 m.
Vaidotas buvo Trakų kunigaikščio Kęstučio sūnus iš pirmosios santuokos. Kęstutis jam pavedė valdyti strategiškai svarboje vietoje pastatytą Kauno pilį, kuri užėmėm išskirtinę vietą Lietuvos gynybos sistemoje. Ji buvo mūrinė. Prie Nemuno – pagrindinėje kovų su kryžiuočiais linijoje – stovėjo tik dvi mūrinės pilys: Kauno ir Gardino. Greičiausiai būtent Vaidotas buvo pirmasis dar neseniai pastatytos Kauno pilies viršininkas. Kryžiuočiai iš karto pradėjo ruoštis šią pilį sunaikinti. Dar 1361 m. jie pasiuntė meistrus išmatuoti Kauno pilies mūrų, kad būtų galima parengti atitinkamus apgulos įrenginius. Buvo sutelktos Ordino pajėgos, sukviesti riteriai iš Anglijos, Italijos ir Vokietijos. 1362 m. kovą jungtinės Prūsijos ir Livonijos kryžiuočių pajėgos apgulė Kauno pilį ir šturmavo ją daugiau kaip mėnesį panaudodamos tobuliausią tų laikų karinę techniką: apgulos bokštus ir įvairius sienodaužius. Kryžiuočiai turėjo daug technikos ir kiekybinę persvarą. Tuo tarpu Vaidoto ginamos pilies įgulą sudarė tik apie 400 karių, iš jų gyvi liko tik 36 kariai. Netgi kryžiuočių krosnininkas Vygandas Marburgietis nepajėgė nuslėpti susižavėjimo gynėjais: ,,Pagonys, puolami dieną ir naktį, negalėjo net atsikvėpti, bet jie, krikščionių nelaimei, karžygiška gynėsi.“ Į pagalbą pilies gynėjams atskubėjo Algirdas ir Kęstutis su kariuomene, tačiau pilis buvo apjuosta kryžiuočių įgulos įtvirtinimų – atsidūrusi tarsi didžiulės priešo tvirtovės viduje. Lietuvos valdovai nieko negalėjo padaryti, tik stebėti pilies žlugimą. Dar XVI a. kai kurios LDK didikų giminės (Goštautai, Giedraičiai) siekė įrašyti savo protėvius į Kauno pilies gynėjų gretas. Būtent su Kauno gynimu XVI a. krosnininkas Motiejus Stryjkovskis siejo liaudies dainą, labai panašią į mūsų laikus pasiekusią Sudaičio sutartinę: ,,Ir dabar Lietuva ir Žemaitija dainuoja apie vieną Giedraičių kunigaikštį, kuris tame apgulime raudodamas skundžiasi: ,,Ne taip man gaila pilies, kaip narsų riterių ir bajorų, ugnyje degančių.“ Vaidotas buvo vienas iš 36 Kauno pilies gynėjų, kurie išliko gyvi ir pateko į kryžiuočių nelaisvę. Tokio rango belaisvis turėjo būti išpirktas. Tai greičiausiai atsitiko ne vėliau kaip 1365 m., kai mirė Naugarduko kunigaikštis Karijotas. Tuomet Naugarduką valdyti gavo Vaidotas ir valdė iki mirties, kuri greičiausiai jį užklupo dar tėvui esant gyvam. Vaidotui mirus, Naugarduką perėmė jo sūnus Jurgis, bet jam neilgai teko džiaugtis tėvo palikimu. 1382 m. Jogailos tarnams Krėvos pilyje nužudžius Kęstutį, Jurgiui Vaidotaičiui teko drauge su dėde Vytautu bėgti pas kryžiuočius. Jogailą Naugarduką perdavė savo broliui Kaributui, kuris buvo ir Severų Naugardo kunigaikštis. Kai 1384 m. Vytautas susitaikė su Jogaila, Naugardukas buvo patikėtas kitam Kęstučio sūnui Tautvilui.
Parengė Antanas Žilinskas
Nuotraukoje – Vaidotas.
Dalininkas – Artūras Slapšys.