Marijampolės archyve saugomi buvusių kolūkių archyvai. Rinkdamas Rūdos kaimo istoriją, peržvelgiau 1951–1961 m. Gižų kolūkio valdybos protokolų knygas. Jaunoji karta jau neįsivaizduoja, kaip galima buvo gyventi ir išgyventi sovietinės baudžiavos laikais, kai buvo kontroliuojamas ir reguliuojamas asmeninis žmogaus gyvenimas.
Gižų kolūkio pradžia laikoma 1949-ieji metai. Minima, kad pirmuoju kolūkio pirmininku buvo gerai žinomas Gižų knygnešys ir revoliucionierius Pranas Lingys. 1951–1958 m. kolūkiui vadovavo Lazauskas, vėliau – buvęs sovietinis partizanas, iš Vilniaus atsiųstas Stasys Šaras.
1951 m. kovo 8 d. Gižų kolūkio valdybos posėdyje įforminta kolūkio padaliniai, vadinamos brigados. Joms paskirti brigadininkai: I brigados – Jonas Triznevičius, II-osios – Jonas Barauskas (apėmė Rūdos kaimą), III-osios – Matas Riškevičius.
Vienas pirmųjų Gižų kolūkio valdybos įrašų – laiško drg. J. Stalinui svarstymas ,,Draugui J. V. Stalinui nuo Lietuvos TSR kolūkiečių, MTS (mašinų traktorių stotis) bei tarybinių ūkių darbininkų ir žemės ūkio specialistų“. Pranešėjas – komunistų partijos rajono komiteto atstovas J. Žemaitis.
Cituoju: ,,Po pranešimo išstojo kolūkietis Jaseliūnas ir kvietė palaikyti šią iniciatyvą.“
Sovietinės demokratijos laikais vykdavo įspūdingi rinkimai. Renkant Rūdos kaimo tarybą, dalyvavo 59 Rūdos kaimo gyventojai, jiems išduoti 59 biuleteniai. Rinkimuose dalyvavo 59, negaliojančių biuletenių nėra, „už“ balsavo 59.
Išdirbio normų vykdymas
Minėtų trijų brigadų lauko darbininkai per metus turėjo išdirbti nustatytą dienų skaičių. 1956 m. balandžio 17 d. (protokolas Nr. 5) valdybos posėdyje nuspręsta skirti šias darbo dienų normas: vyrams – 250 darbo dienų, moterims – 150. Už normų neįvykdymą valdyba skirdavo bausmes. 1958 m. vasario 19 d. valdyba už neišdirbtus darbadienius nubaudė grupę II brigados kolūkiečių. Nutarta: Baršauskui sumažinti 0,30 ha pasodybinį sklypą ir apmokestinti, Vizbarienei sumažinti 75 darbadienius, Juozui Stalgiui – sumažinti sklypą – 0,30 ha, apmokestinti, Barauskienei sumažinti 75 darbadienius, Ivaškevičienei – 50, Lenkaitienei Onai, Garkauskienei Elzei, Riškevičienei Albinai, Čeplevičiūtei Magdei – irgi sumažinti po 75 darbadienius, Černiauską atleisti iš kolūkio. Be darbadienių, buvo skiriamos ir kitos išdirbio normos. 1952 m. II brigados kolūkietėms grandininkėms Skystimienei, Valaitienei, Linkienei buvo skirta prižiūrėti po 8 ha cukrinių runkelių ir gauti derliaus 1840 cnt iš hektaro.
Prašymai ir baudimai
Pritrūkus pašarų namų ūkio gyvuliams išlaikyti, valdyba skyrė žieminių rugių šiaudų kolūkiečiams Jonui Karveliui, Uršulei Kiršienei, Izabelei Zaleckienei.
1961 m. kolūkietei Salomėjai Laukaitienei leisti iš kolūkio nusipirkti po 1–5 l pieno ,,kaip neturinčiai karvės, skaitant po 5 kap.”
Kolūkiečiai buvo prilyginti baudžiauninkams, nes be kolūkio valdybos nebuvo išleidžiami iš kolūkio. Svarstant Zigmo Mičiulio prašymą dėl išleidimo mokytis į Kauną, nutarta prašymo netenkinti, o išleisti tik ,,jeigu tinkamai padirbės gamyboje“. Juozas Balanda pašalpos prašė, nes dirbant kolūkyje neteko regėjimo. Nutarta prašymą atidėti, o patenkinti prašymą tik ištyrus pašalpos (30 rublių) reikalingumą.
Valdybos posėdžiuose vyrauja baudų skyrimo įrašai. Už žiemkenčių nuganymą ,,išreikalauti iš Ivaškevičiaus 15 rublių, Stadalninkienės – 5 rublius”. 1961 m. liepos 7 d. posėdyje ,,Dėl darbo drausmės” svarstyta: ,,Iš kolūkiečio Ulevičiaus paimti jo pavogtus kolūkio dobilus ir pristatyti į fermą“. Be to, ,,sušaukt kolūkio susirinkimą ir jeigu Ulevičius pasižadės nevogti, tai palikti kolūkyje, o jeigu ne – perduoti teismui.“ Baudžiami ir mėgstantys stikliuką: ,,Už girtavimą darbo laiku duoti rimtą įspėjimą zootechnikui Milušauskui Klemensui, sandėlininkui Jurgiui Milušauskui, apskaitininkui Vitui Kiršai“. Nors mėgėjų išgerti kolūkyje buvo, girtaujančius svarstydavo vadinamoji liaudies draugovė, kuri net turėjo teisę išsiųsti priverstiniam gydymui nuo alkoholizmo. 1980 m. gruodžio 18 d. savanoriškos liaudies draugovės protokole Nr. 7 užfiksuota, kad priverstiniam gydymui siunčiamas Gediminas Kiveris, nes yra ,,didelis stikliuko mėgėjas, veltėdis ir amoraliai besielgiantis”.
Nuo aukštesnės valdžios girtuokliavimo faktus slėpdavo. Į 1961 m. birželio 28 d. prokuratūros prašymą atsiųsti girtaujančių sąrašus atsakoma, nes ,,kolūkio ribose tokių asmenų nėra”.
Išgėrę mechanizatoriai iškrėsdavo įvairių pokštų. Vaikystėje teko matyti, kaip sukabinę traktorius du traktorininkai norėjo išbandyti, kurio traktorius DT-54 galingesnis. Berods, vienas iš tų šmaikštuolių ir „šposininkų“ buvo Rūdos kaimo gyventojas Albinas Padolskis. 1961 m. spalio 11 d., matyt, dėl šio įvykio įvyko ,,sportininkų” poelgio svarstymas – ,,Aktas dėl traktoriaus sugadinimo“. Albinas Padolskis sugadino traktorių. Nutarta: „Atskaityti iš A. Padolskio už sugadintas dalis jų kainą. Už remontą darbadienius priskaičiuoti Žilinskui Vladui, atskaitant juos iš Padolskio Albino. Dalių apskaičiavimą pavesti Bindokui Liudui“.
Tame pat posėdyje pagrasinta ir elektrikui Dailydai Gediminui: ,,Elektriku turi atidirbti dvejus metus, o jeigu pasitaikius darbo metu pirmą kartą girtaujant, kas būdavo ir anksčiau, atleisti iš elektriko pareigų.“ Ten pat nutarta Kaziui Šulinskui namo neparduoti, kadangi grįžęs iš evakuacijos. Ateities istorikas niekaip nesupras, kas slypi po šiuo įrašu. Mat Kazys Šulinskas, grįžęs iš Sibiro tremties (pavadinta evakuacija), turėjo savo buvusį namą išsipirkti iš neva kolūkio nuosavybės.
1958 m. sausio 20 d. apsvarstytas mano kaimyno Rūdos kaime Vito Stalgio poelgis. Rašoma, kad ,,1958 m. sausio 16–17 naktį išplėšė kolūkio autogaražo spyną, išlupdamas prabajų, užsikūrė GAZ–51, valstybinis numeris 98–76, priklausiusį šoferiui Liužinui, ir išvažiavo niekam nežinomais keliais. Važinėjo po Rūdos kaimą, link Naumiesčio, grįždamas įvarė į griovį, išbėgo benzinas 50–60 litrų, tepalai. Nutarė Vitui Stalgiui nurašyti iš darbadienių, perduodant milicijos organams, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn.”
Į prasikaltusių sąrašus 1959 m. sausio 7 d. posėdyje įrašyti 1958 m. neišdirbusieji darbadienių II brigados (Rūdos kaimas) kolūkiečiai: Žemaitienė Albina, Padoslkienė Ona, Dailydaitė Bronė, Padolskienė Bronė, Lenkaitienė Ona, Bielskuvienė Bronė, Plioplienė Danutė, Stalgienė Magdė, Vizbarienė Uršulė, Ulevičienė Marija.
Svarstytas ir klebono prašymas, nutarta ,,arų neskirti, kadangi arus turi Baltrakio kolūkyje”. Įdomi detalė: norintys auginti gyvulį (telyčią), turėjo gauti kolūkio valdybos leidimą.
Nuotraukoje – rugiapjūtės vainikas kolūkio pirmininkui. Priekyje – mechanizatorius Sigitas Velioniškis iš Rūdos kaimo.