(Tęsinys)
POKARINIS LAIKOTARPIS
Kai 1918 metais baigėsi karas su Vokietija, lapkričio ir gruodžio bei pirmaisiais 1919 metų mėnesiais Sasnavoje, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojai ėmėsi organizacinių veiksmų. Kaip jau minėta, prieš karą Sasnava priklausė Kvietiškio valsčiui. Dabar sasnaviečiai suorganizavo Sasnavos valsčių su centru pačioje Sasnavoje. Pirmuoju viršaičiu buvo išrinktas to valsčiaus kūrėjas, Antanas Šelmys iš Sulemos Būdos kaimo, o valsčiaus sekretoriumi tapo parapijos vargonininkas Julius Kavaliauskas. Jis sekretoriavo iki 1924 metų. Po jo sekretoriavo Jonas Morkūnas, Antanas Mėšlius, Jonas Švaranavičius, Jonas Kondreckas ir kiti. Viršaičiais po Šelmio buvo Jonas Gavėnas, Jonas Raulynaitis, Juozas Dabušinskas, Juozas Mačiulaitis, Juozas Raulynaitis, Juozas Černius, Jonas Lenkaitis, Kostas Buragas ir kiti.
Ne visi Sasnavos parapijiečiai norėjo dėtis į Sasnavos valsčių. Valsčiaus kūrimąsi organizavo klebonas kun. St. Čėsna. Kai kurie, tokie kaip Raišupio Kedys, Navasadų Viktoras Lapinskas, Beržinbūdės Ovara, kalbėjo: “Tik vyrai nedarykime valsčiaus prie bažnyčios, nes neišvengsime kunigų kišimosi į valsčiaus tvarkymą”. Jų paklausę, gyventojai organizavo valsčiaus centrą ne Igliaukoje, o Igliškėliuose. Tačiau ir čia valsčiaus kūryboje veikė kun. Matulaitis. Kol vieni organizavo valsčių toli nuo bažnyčios, kiti suorganizavo naują parapiją prie Igliškėlių valsčiaus įstaigos Patilčių kaime. Igliškėliuose valsčius buvo kuriamas tarybine tvarka – buvo renkamas ne viršaitis, o valsčiaus vykdomasis komitetas. Šito valsčiaus organizatoriai buvo Edvardas Overa, Viktoras Lapinskas, Dabulevičius Vincas, Vin. Matulevičius, S. Matulevičius, Dagilis ir Venčkauskas. Jų iniciatyva buvo sušaukti 102 žmonės į 30 gruodžio 1918 metų kaimų įgaliotinių susirinkimą. Jie slaptu balsavimu į komitetą iš pasiūlytų kandidatų išrinko šiuos žmones: Jurgį Oželį 59 balsai, Vincą Dabulevičių 51 balsas, Leoną Senkų 45 balsai, Juozą Dagilių 39 balsai, Motiejų Banionį 35 balsai, Juozą Ambraziejų 31 balsas. Kiti 10 kandidatų gavo mažiau balsų. Iš išrinktųjų vykdomojo komiteto pirmininku apsiėmė būti Vincas Dabulevičius, o sekretoriumi Aleksandras Turnevičius, kuris dar prieš karą Igliškėliuose sekretoriavo. Metų bėgyje krašte tarybinė tvarka dingo, tad Dabulevičiaus įpėdiniu, jau “viršaičiu”, buvo išrinktas Jonas Mačys iš Igliškėlių kaimo. Šio valsčiaus centru tapo Igliškėliai. Iš Sasnavos kaimų į Igliškėlių valsčių prisidėjo Navasadai, Raišupis, Dambava.
Kaip prašė gyventojai, Patilčių parapiją patvirtino veikti Vilkaviškio vyskupas Karosas ir pirmuoju klebonu 1920 metų slapio mėn. paskyrė kun. J. Danielių. Iš Sasnavos į Patilčių parapiją prisidėjo tik Dambava.
Prieš karą vidumiškyje buvo tik Kazlų Rūdos geležinkelio stotis ir nedidelė gyvenvietė netoliese. Po karos Kazlų Rūdos ir artimesniųjų kaimų gyventojai sugalvojo įkurti parapiją su centru Kazlų Rūdoje. Vilkaviškio vyskupas A. Karosas į šią naujai įsteigtą parapiją pirmuoju klebonu paskyrė kun. Kazį Bičkauską. Tas pagyveno pusmetį ir išvažiavo į Amerikos Suv. Val. Rinkti aukų bažnyčios statyboms. Išvažiavo ir liko. Antruoju klebonu čion buvo paskirtas senukas Pranas Adomaitis, bet ir jis pagyveno pusmetį ir išėjo rezidentu į Lukšius. 1923 metais į čia atsiųstas klebonas kun. Petras Balasevičius 1925 metais pastatė savo ir parapijiečių lėšomis medinę bažnyčią. Keliolika kaimų atsiskyrė nuo Sasnavos parapijos ir prisidėjo į Kazlų Rūdos parapiją.
Kitos pokarinės naujienos Sasnavos valsčiuje: 1922 metais buvo išparceliuotas Elzbietiškio dvaras ir pramintas Tautkaičių kaimu, 1922 metais išparceliuotas Venglisko palivarkas ir pramintas Noragėlių naujakurių kaimu, 1922 metais išparceliuotas Čystos Būdos dvaras ir kaimas pramintas Lygumais.
1919 metais Sasnavoje atidaryta 2 komplektų pradinė mokykla, 1925 metais Sulemoje Būdoje 1 komplekto, 1928 metais Podgelumbiškių kaime 1 komplekto, Pasienių /Voveriškių/ kaime 1 komplekto, Surgučių kaime 1 komplekto. 1929 metais atidarytos mokyklos Čystoje Būdoje dviejų komplektų ir Gyviškių kaime 1 komplekto, 1930 metais Smalinyčios /Gabavos/ kaime 1 komplekto ir Nendrinių kaime 1 komplekto.
Šių pokyčių metu atsipeikėjo ir naujosios bažnyčios statybos. Iš Kazlų Rūdos geležinkelio stoties buvo pravestas geležinkelis per Sasnavos parapijos kaimus, pro Marijampolės ir Kalvarijos miestus į Šeštokų stotį. Architektas Frikas suprojektavo ir pastatė neįtikėtino grožio pastatą – Marijampolės geležinkelio stotį. Jis padarė planus ir būsimai Sasnavos bažnyčiai. Šis projektas visiškai skyrėsi nuo prieškarinio bažnyčios projekto. Vienintelis panašumas buvo tas, kad vienuose projektuose bokštas buvo vienas ir gan aukštas, o kituose – du. Iki 1928 metų parapijiečiai privežė akmenų, buvo prigaminta kalkių ir atnaujinta plytų gamyba. Aukos statyboms buvo renkamos tam tikruose Vilkaviškio vyskupijos parapijose, parapijiečiai apsidėjo statybos mokesčių. Svarbiausia – pats kun. St. Čėsna visus savo išteklius sudėjo į bažnyčios statymą. 1928 metų rudenį buvo padaryti pamatai, juose – rūsiai numatomam bažnyčios apšildymui. 1933 metais bažnyčia jau buvo pastatyta su dviem kolonų eilėmis viduje, čerpėmis dengtu stogu ir vienu gan aukštu bokštu. Tais metais ji dar nebuvo įrengta.
(Bus daugiau)
