(Tęsinys)
Apie 1840 metus vienas iš neturtingos Kisielių šeimos penkių brolių Pijus Kisielius atsibastė iš anapus Marijampolės į Navasadus, jau susituokęs su viena iš pavargusios Karpų šeimos penktąja dukterimi Gertrūda. Pasistatė triobelę jau minėtoje miško atlaikoje ir prasidirbo dirvos rugiams pasisėti. Ekonominis Marijampolės apskrities asesorius, gavęs nuolankos medaus ir sviesto po palivoną, leido Kisieliui visoje toje atlaikoje kurti ūkį. Kol veikė pelenų gaminimo pramonė, tai tokius ūkius kurti padėdavo pelenų gamintojai, paimdami medžius į savo įmones. Kisieliui kuriant vienkiemį, gavusį pavadinimą NAVASADŲ NAUJĖNA, peleniečiai neveikė. Pijus Kisielius nusikirto medžių tik tiek, kiek jų reikėjo kluonui, tvartui, svirnui su pašiūre ir gyvenamaisiais “galais”, kurie buvo menkesni nei Paplausko, tačiau su nemenkesne priemenėje mūrinta virtuve. Pievose alksnynai, o dirvose eglynai ir beržynai, nemažus plotus jau 1870-ais užėmę. Augalotas, lėtų judesių, bet stiprių rankų buvo naujakurys Kisielius. Jis ne tik kirviu triobas statydavo, bet ir vežimo ratus nenuilsdamas meistraudavo. Nerūkė, bet tabaką augino užsislėpdamas nuo “kabakininkų”. Turėjo įsigijęs tam tikrą molinę “čerpę” ir joje tabako lapus maldavo į miltus, “taboka” vadinamus. Taboką “zaživodavo”, t.y. uostydavo, dažniau, nei bet kas kitas pypkę rūkydavo. Kadangi jo žemėje augo daug beržų, tai beržinis “tošių” turėjo begales ir “degutą varė” statinėmis. Jo degutas buvo paklausus ne tik vaistams, bet ir tepalui. Juo tepdavo ir vežimų ašis, ir pakinktus, net batus. Mėgdavo Kisielius ir pamedžioti. Turėjo “berdanką” pusantro metro ilgio vamzdžiu ir eidavo paryčiais ir vakarais “pasėdėti ant zuikio”, taip iki senatvės. Jau devintą dešimtį eidamas, jis nenurimdavo neišėjęs su berdanka į pamiškį patykoti kiškio. Kol buvo jaunas, niekados iš “pasėdėjimo” negrįždavo be kelių kiškių. Senatvėje kiškius nubaidydavo nuo berdankos “tykotojo kosulys”. Užaugino du sūnus ir keturias dukteris – vyrą augalotą Antaną, smarkų kariautoją su turkais ir nepailstantį pasakotoją įvairiausių nuotykių kautynėse prie Plevnos. Užaugino sūnų Pijų, nepanorėjusį žygiuoti karan prieš turkus, pasiskolinusį šimtą rublių iš Paplauskų Vitaldėlio ir kartu su juo “išvandravusį” į Ameriką. Vitaldėlis, atgavęs skolą iš Pijaus, turėjo lėšų “atsipalaidavimui nuo Amerikos ir josios baisių žalčių”, t.y. grįžimui į tėviškę. Pijus Kisielius ir liko Amerikoje gyventi visą amžių, nes nuo kariuomenės pabėgusiems nebūdavo vietos tėviškėje. Caro 2 kovo 1864 metų įsaku, tėvas Kisielius karališkąjį Navasadų Naujienos vienkiemį gavo nuosavybėn. Šitą nuosavybę Kisielius paliko ne sūnums, nes jie jos nenorėjo, bet žentui. Vieną dukterį išleido marčiosna į Daukšių Plynius, antrą į Igliaukos Šakališkius, o trečioji Onutė, neturėjusi vieno šulo prote, liko iki mirties tėviškėje. Ketvirtąjai, Uršulei, priėmė žentą Juozą Masaitį iš Vilkaviškio Antupių, jam užrašė ūkį ir pas jį numirė 1907 metais. Šis Masaitis labai paminėtinas tuo, kad neprašomas sudarė ekonominę galimybę man, jau suaugusiam vyrui, įgyti vidurinio mokslo reikalingą cenzą ir įstoti į kunigų seminariją.
Dar vienas vienkiemis įsikūrė šalia Navasadų prie karališkojo Varnabūdės miško ir gavo pavadinimą PODNAVASADAI. Jį įkūrė irgi tolygiu keliu Pucėta apie 1850 metus.
Šalia Pucėtos vienkiemio iš senų senovės vidumiškėje buvo miško sargų ūkis-sodyba, PADZENKAVA vadinamas. Čia gyveno ir gyvena miško žvalgas, anais laikais “abieščiku” /apjojiku/ vadintas ir vienas eilinis eigulys. Marijampolės bažnyčios krikštų aktai liudija Padzenkavoje gyvenusį “podlesną” /žvalgą/ poną Gembaševskį Jokūbą su žmona Prane Lengaite krikštijusius vaikus: Stasį-Makarijų 1 balandžio 1839, Stasį-Praną-Tomą 2 liepos 1840, Jurgį-Gabrį-Stasį 6 liepos 1843 m.
Be to, tais pačiais metais Padzenkavoje dar buvo grintelninkų ir kampininkų: Jonas Kižys, žm. Kristė Papečkytė, Teiberys Lauras, žm. Marija Papečkytė, Žmuida Šimas, žm. Marija Blunkaitė, Valenta Juozas, žm. Marija Čėsnaitė, Augustinavičius Motiejus, žm. Magdė Vosyliūtė, Popiera Andrius, žm. Pranė Kižytė, Ruočkus Juozas, žm. Marija Guzevičiūtė, Kižys Andrius, žm. Jadvyga Pilipaitytė. Kaip matyt iš pavardžių, Jonas ir Andrius Kižiai ir Popiera buvo vienos triobos gyventojai broliai susituokėliai, prie jų prilipęs buvo ir Teiberys.
Tai – Navasadų gyvenvietės kūrimosi ir joje gyvenimo eigos pasaka. Ne mažiau įdomi būtų ir kitų gyvenviečių, nors irgi stambiais bruožais atpasakota, kūrimosi ir gyvenimo eigos istorija, bet žinių šaltinių nėra. Būtų puiku, jei kas vietoje galėtų jų paieškoti, bent senų žmonių pasakojimų išklausyti.
1782 metų Prienų seniūnijos inventoriuje įrašytos 17 gyvenviečių iš Sasnavos srities, kurias anksčiau papasakojau. Marijampolės bažnyčios metrikuose iš šios srities 1807-1845 metų laikotarpyje yra įrašyta daug daugiau gyvenviečių su dideliu kiekiu žmonių pavardžių, galima sakyti šeimų, tačiau nelietuvio ranka įrašytos pavardės – iškraipytos, tos pačios pavardės parašytos keliais variantais: Maurukas, Mauraitis, Levonas, Vevonavičius, Levonaitis.
SASNAVOS SRITIES gyvenvietės ir šeimos 1807-08 metais; 1837-1845 metais:
1. Sasnava 64 ; 70
2. Topeliškiai Lašinbūdė 18 ; 26
3. Svirinaviečiai Vabalai Žukauskai 10 ; 10
4. Lapiškiai Kondrackai 6 ; 3
5. Paraišupis Kaltūniškiai 9 ; 19
6. Raišupis 56 ; 41
7. Grabava 29 ; 39
8. Pridotkai 22 ; 13
9. Dambauka Stralkai 24 ; 23
10. Dambava 29 ; 14
11. Padzenkava Poziomkovo 7 ; 5
12. Varnabūdė 1 ; 1
13. Navasadai 12 ; 15
14. Aukštoji Vysoka 20 ; 23
15. Smilgiai 30 ; 26
16. Išdagėliai 3 ; 4
17. Gelumbiškiai 9 ; 17
18. Barštinė 2 ; 4
19. Barsukinė 7 ; 18
20. Gluškabūdė Simokai 11 ; 13
21. Oškiškiai Čisava 6 ; 12
22. Klevinkalnis Vinčai 7 ; 7
23. Vengliskė palivarkas 0 ; 2
24. Kuzai 21 ; 22
25. Pakūzė 0 ; 4
26. Surgučiai 66 ; 82
27. Pasurgučiai 1 ; 0
28. Kantališkiai Tupikai arba Viščiakiemis 32 ; 27
29. Podkališkė 1 ; 1
30. Bitikai Ochotna 17 ; 14
VISO ŠEIMŲ 520 ; 553
Šitame sąraše yra maždaug vienas nuošimtis nesutuoktų motinų, jos paskaičiuotos atskira šeima. Apnašlėjęs vyras ar žmona, susituokę su kitomis ar kitais, irgi paskaičiuoti kita atskira šeima. Tačiau išlyginus vis tiek susidaro virš 400 šeimų. Nemaža buvo šeimų su dvyniais. Visos šios gyvenvietės savo laukuose turėjo nemažai senovinio neiškirsto miško. Ir Sasnava, ir daugelis kitų stovėjo it salos tarp medžių. Daugelio kaimų nesimatė per miško liekanas. Po 1864 metų kažkuris nusipelnėlis caro generolas gavo nusikirtimui didelį plotą miško, kuriame upeliai Utalina ir Utalinka įteka į Sasnos upelį. Tą mišką gavo apie 1870 metus, o jo kirtimas vyko daug metų. Ligi 1890 metų medžiai, šakos ir kelmai nuvalyti, o žemė parduota bežemiams ir mažažemiams. To nukirsto miško vietoje buvo sukurti keli kaimai: didelis kaimas Barštinė šalia senosios Barštinės ir Barsūkinės, kaimas Padvengliškis ir Podgelumbiškiai. Aplinkiniai šiuos tris kaimus ligi šiol vadina KELMYNE, mat šitas plotas ilgą laiką gulėjo užverstas šakomis ir kelmais. Naujakuriai savo triobas statėsi tarp kelmų – Kelmynėje. Vieškelį tarp Išdagėlių ir Sasnavos laukų laikė apglobęs šitasai miškas, o paskui Kelmynė. Senų žmonių pasakojimu, šiame miške daugelis vilkų turėję savo guolius-lizdus ir vieškeliu einančius ar važiuojančius žmones užpuldinėdavę. Kai aš augau, buvo pasakojami įvairūs nuotykiai su žiemą rujojančiais ir vasarą medžiojančiais vilkais. Gal pavyks dar atskiru rašiniu apie tai pakalbėti.
Kol šitas kraštas priklausė Prienų seniūnijai, tai čionykštės gyvenvietės buvo administruojamos iš Kvietiškio, miškas – iš Varnabūdės. Ta tvarka nebuvo pakeista iki 1864 metų sukilimo, nors piliečių valdymui buvo įkurti apskričiai ir valsčiai, pastatyti valstybiniai valdininkai: asesoriai, viršininkai, policija. Kai po 1864 metų žemė buvo atiduota valstiečių nuosavybėn, sudaryti kiti valdomieji gyvenviečių vienetai, o jiems patiems leista turėti savivaldybę ir rinkti vaitą bei šaltyšių. 1866 metų 19/31 dienos gruodžio caro įsaku pertvarkyti gubernijų ir apskričių plotai, o valsčiai suskirstyti po 6000-7000 gyventojų. Nuo pradžios 1867 metų Kvietiškio valsčius gavo administruoti šias gyvenvietes (o tose gyvenvietėse 1896 metais buvo padorus kiekis žmonių /paimta iš “Spiski naselionnych miest Suvalskoi gybernii SPB 1901m.”/):
Gyvenvietės pavadinimas ; Lietuvių / žydų / kitų / viso
Marijampolės sritis
1. Aleksandravas /Rakališkė/ ; 94 / 3 / – / 97
2. Adomiškiai /Rainiai/ senieji ; 108 / – / – / 108
3. Adomiškiai naujieji ; 32 / – / – / 32
4. Bendoriškė /Matiskai ; 34 / – / – / 34
5. Baraginė ; 136 / – / – / 136
6. Vyšnialaukis ; 30 / – / – / 30
7. Voveriškiai ; 54 / – / – / 54
8. Valčiuva /Griniai/ ; 30 / – / – / 30
9. Vaitiškiai ; 94 / – / – / 94
10. Geležynė /Kazakevičiai/ ; 67 / – / – / 67
11. Gustaičiai ; 77 / – / – / 77
12. Dambrauka ; 93 / – / – / 93
13. Dženčialauka ; 138 / 12 / – / 150
14. Elzbietiškutis ; 105 / – / – / 105
15. Elzvietiškis dvaras ; 76 / 6 / – / 82
16. Jegeriškiai ; 19 / – / – / 19
17. Zuikiškiai /Griškai/ ; 30 / – / – / 30
18. Zarieškai /Užupiai už Valčevos/ ; 165 / – / – / 165
19. Kvietiškis dvaras ; 185 / 7 / 2 / 194
20. Kirmėlinė ; 169 / – / – / 169
21. Čiuoderiškiai /Kazimirpolė/ ; 101 / – / – / 101
22. Marčiukinė ; 127 / – / – / 127
23. Netičkampis ; 361 / 8 / – / 369
24. Nartelis ; 255 / – / – / 255
25. Nartas ; 314 / – / – / 314
26. Narto naujiena ; 120 / – / – / 120
27. Nendriniškiai /Juraičiai/ ; 122 / – / – / 122
28. Puskelniai ; 479 / 36 / – / 515
29. Patašinė ; 390 / 6 / – / 396
30. Padženčialauka ; 25 / – / – / 25
31. Steponiškiai ; 58 / – / – / 58
32. Triobiškiai ; 218 / – / 218
33. Trakiškiai ; 356 / – / – / 356
SASNAVOS sritis
34. Bartinė senoji
35. Aukštoji /Vysoka/ ; 185 / – / – / 185
36. Vengliskis ; 40 / – / – / 40
37. Gelumbiškiai ; 45 / – / – / 45
38. Iždagėliai ; 13 / – / – / 13
39. Kuzai ; 138 / – / – / 138
40. Klevinkalnis /Vinčai/ ; 81 / 14 / – / 95
41. Kleviniai ; 23 / – / – / 23
42. Kantališkė /Tupikai/ ; 228 / 10 / – / 238
43. Lapiškiai /Kundreckai/ ; 15 / – / – / 15
44. Bitikai /Ochotna/ ; 129 / – / – / 129
45. Ožkiškiai /Čisava/ ; 95 / – / – / 95
46. Pasieniai ; 93 / – / – / 93
47. Pakuzai ; 30 / – / – / 30
48. Paaukštoji /Valiukai/ ; 18 / – / – / 18
49. Pakleviniai /Kubiliai/ ; 16 / – / – / 16
50. Pakantališkiai /Tupikėliai/ ; 9 / – / – / –
51. Paraišupka /Kaltūniškis/ ; 84 / – / – / 84
52. Rudziškiai ; 15 / – / – / 15
53. Smilgiai ; 165 / – / – / 165
54. SASNAVA ; 429 / 31 / – / 460
55. Svirinaviečiai /Vabalai/ ; 25 / – / – / 25
56. Topeliškiai /Lašinbūdė/ ; 127 / – / – / 127
VISO ; 7406 / 133 / 2 / 7541
Javaravo valsčius gavo gyvenvietes tiktai iš Prienų seniūnijos, Igliškio ir Kvietiškio raktų
Sasnavos sritis
1. Avižinė /Lastauskai/ ; 30 / – / – / 30
2. Beržinbūdė /Ovara/ ; 9 / – / – / 9
3. Barsukinė ; 90 / – / – / 90
4. Varnabūdė ; 21 / – / – / 21
5. Gluškabūdė /Simokai/ ; 106 / – / – / 106
6. Dambava ; 101 / 3 / 93 / 197
7. Klevinė ; 192 / – / 1 / 193
8. Navasadai ; 90 / – / – / 90
9. Pavarnabūdė /Stepanas/ ; 26 / – / – / 26
10. Padzenkava ; 41 / – / – / 41
11. Pridotkai ; 76 / – / – / 76
12. Raišupis ; 273 / – / 5 / 278
13. Obelinė ; 34 / – / – / 34
Be šitų gyvenviečių Jėvaravo valsčiui buvo priskirta dar 54 gyvenvietės ne Sasnavos srityje. Pats Jėvaravo palivarkas /ponas Ramzajus/ gulėjo netoli Kvietiškio. Surgučių kaimas kažkodėl buvo įjungtas į Šunskų valsčių. Kai Kelmynę apgyveno naujakuriai, tai jos trys aukščiau sakyti kaimai buvo įjungti į Kvietiškio valsčių.
Barštinėje 1896 metais gyveno 152 žmonės, Padgelumbiškiuose 372, o Padvengliskoje – 131. Buvusieji nukirsto miško viduryje kaimeliai Gluškabūdė ir Barsukinė buvo priskirti į Jėvaravo valsčių. Nukirtus mišką šie kaimeliai atsidūrė Barštinos kaimo viduryje, bet nekito iki 1914 metų karo Jėvaravo valsčiuje. Jėvaravo valsčiaus įstaiga-raštinė buvo Igliškėlių kaime, o Kvietiškio valsčiaus raštinė Aleksandrave.
(Bus daugiau)
