(Tęsinys)
SENOJI SASNAVOS BAŽNYČIA
Atnaujintoje buvo aštuoni kampai ir aštuoni šonai. Kadangi dvi naujai įterptosios sienos šoninės buvo gana ilgos, tai bažnyčia buvo pailga su abiejais smailais galais. Sienos buvo pastatytos iš šerdingų pušinių rąstų, aukštis – 7 metrai, iš lauko buvo apkalta stačiomis lentomis, stogas dengtas guntais. Stogo viduryje buvo pastatytas neaukštas bokštelis su geležiniu kryžiumi. Bokštelyje buvo įkabintas mažas varpelis, vadinamas signaturja. Jis būdavo kaip signalas į varpinę prieš pamaldas, kad suskambėtų didieji varpai. Įėjimas į bažnyčią buvo nuo vieškelio per galines suveriamąsias duris. Įeinama būdavo į prieangį, vadinamą bobinčiumi. Kasdieniniam įėjimui iš šono buvo mažos durys, taip pat vedančios į prieangį. Nedidelis prieangis buvo atitvertas nuo bažnyčios rąstų siena. Ant prieangio – viškai, kuriuose stovėjo vargonai, pučiami ten pat bėsančiomis dumplėmis. Bažnyčios sienose buvo po penkis nemažus langus nedideliais stiklais. Viduje sienos pažeme, aplink visą bažnyčią, per žmogaus aukštį buvo iškaltos tamsiai dažytomis lentomis, o aukščiau buvo išklotos gan storos drobės audeklais ir išklijuotos apmušaliniu popierium. Grindys buvo išklotos storomis lentomis. Kadangi bažnyčia per vidurį buvo nesiaura, tai balkius, kad nelinktų, laikė parėmę aštuoni stulpai, po 4 abiejuose šonuose. Ant stulpų išilgai bažnyčią buvo nutiesti stori balkiai, ant kurių skersai gulėjo lubų balkiai. Lubos buvo lygios, prie balkių buvo prikaltos lentos. Virš balkių taip pat buvo lentos. Vėdinimui lubose buvo padaryti keli aukštiniai langai, išpinti medinėmis juostelėmis. Ant sienos kabojo 14 paveikslų, menančių kryžiaus stotis. Po lubomis, netoli altoriaus kabojo žvakių sietynas. Prie kairiojo bažnyčios šono sienos buvo įtaisyta sakykla. Pasieniuose – dvi didelės klausyklos, o viduje bažnyčios, tarp stulpų, abiejuose šonuose stovėjo po septynis suolus giesmininkams ir senoliams.
Prie galinės sienos presbiterijoje, atskirtoje nuo visos bažnyčios medinėmis grotelėmis, stovėjo didysis altorius su švenčiausios Trejybės paveikslu. Netoli altoriaus kampo kairėje stovėjo krikštykla, o abiejuose altoriaus šonuose stovėjo altorėliai eisenoms. Presbiterijos grotelėse – mėlynais apsiaustais apdengtos eisenose nešamos “liktarnos-žibintai”. Žiūrint nuo durų, dešinėje bažnyčios pusėje stovi vyrai, kairėje – moterys. Prie vyrų pusės šono bažnyčios pristatyta koplyčia. Joje prie sienos stovi Švenč. M. altorius, šalia jo – klausykla. Durys koplyčioje vedė į šventorių šiaurės kryptimi. Šitoje koplyčioje būdavo įrengiamas Velykinis Kristaus karstas. Įėjimui iš bažnyčios į koplyčią išpjauta siena per beveik visą koplyčios plotį. Šis išpjovimas aukštutinėje dalyje išvestas lanku. Kairiame bažnyčios šone, moterų pusėje, prie sienos stovi šv. Jurgio altorius. Netoli jo – erdvi klaupka ir durys į zokrastiją. Zokristija pastatyta trisieniu prie bažnyčios sienos su durimis į šventorių. Čia yra stalas kunigams rengtis į pamaldas. Tame stale yra kelio staldėžės su bažnytiniais parėdais – arnotomis, kopomis, albomis ir kitokiais.
Aplink bažnyčią labai siauru apėjimu yra šventorius su labai dideliu nukniubimu prie koplyčios ir gale presbiterijos sienos. Šventorius aptvertas lentų tvora į ažuolinius stulpelius. Kadangi šalia šventoriaus yra kapinynas, tai šventoriaus tvora apsupa ir visą kapinyną. Kapinyne ant kai kurių kapų yra paminklų: į akmeninį tašytą pagrindą įstatytas Rekošo fabrike Kaune iš ketaus nulietas stambus kryžius su nuliedintu įrašu apie palaidotąjį.
Keturiuose šventoriaus kampuose pastatytos keturios “koplytėlės”. Tik išėjus iš bažnyčios ir pasukus į dešinį šoną, kampe prie vieškelio stovi didesnė už kitas koplytėlė. Joje padėta dalis bažnytinių reikmenų. Šalia jos – aukštas medinis kryžius su 1864 metų data. Šventoriaus kampuose, didžiojo altoriaus užpakalyje, bėsančios dvi koplytėlės buvo labai ankštos. Ketvirtoji koplytėlė buvo įtaisyta varpinėje, bėsančioje atokiai nuo bažnyčios didžiųjų durų, kairiame šone nuo durų. Pagrindinis visose koplytėlėse daiktas – lentynėlė tam tikroje framūgoje, skirta padėti monstranciją, kuomet giedamos devintinių eisenoje evangelijos.
VARPINĖ
Varpinė yra dviaukštė. Grindys – 4 metrai ilgio ir 4 metrai pločio, o aukštis – 8 metrai. Ji pastatyta iš stačių stulpų kampuose, surištų skersiniais balkiais pamatuose, viduryje ir viršūnėje. Stogas dengtas guntais, o sienos apkaltos lentomis. Į varpinę įeinama iš šventoriaus per suveriamas duris, į antrą aukštą veda statūs laiptai. Antrame aukšte visuose šonuose išpjautos angos langams, bet langų nėra. Angos paliktos stipresniam varpų gaudesiui. Varpai sukabinti ant pastogėje bėsančių balkių. Trys varpai – ne vienodo didumo: didžiausias sveria apie 200 kilogramų, mažiausias – apie 30 kilogramų. Visi varpai skamba šaukdami į pamaldas ir lydėdami numirėlį į kapus. Čia varpinėje laikomas padėtas katafalis ir du dideli variniai būbnai. Pirmosios Velykų dienos eisenoje ir didžiųjų metinių iškilmių eisenose varpų gaudesys ir mušamų būbnų ūžesys girdimas toli už parapijos ribų.
(Bus daugiau)
