(Tęsinys)
SASNAVA PARAPIJA
Iš kun. Pėstininko laikų tiek žmonės, tiek kunigai stengėsi, kad caro valdžia Sasnavos bažnyčiai suteiktų parapijos teises – leistų vietoje statyti pilietinės būklės aktus (krikšto, santuokos ir mirties metrikus) bei kitokius veiksmus. Šie aktai būdavo sustatomi Sasnavoje, bet siunčiami įrašyti į knygas Marijampolėn ar į Pilviškius. Laidotuvių ar santuokų atveju pilviškiečiai vykdavo tris mylias į Pilviškių bažnyčią. Po kelis kartus buvo renkami gyventojų parašai ir siunčiami vidaus reikalų ministerijai. Galop Seinų vyskupijos valdytojas prelatas Juozas Antanavičius gavo pasaulinės valdžios sutikimą paskelbti Sasnavos bažnyčią parapijos bažnyčia, parapijai suteikti parapijos teises. Prelatas Antanavičius 12 dienos rugsėjo 1904 metų aktu iškėlė Sasnavos parapiją kaip Marijampolės filiją iš šių gyvenviečių:
Marijampolės parapijos kaimai:
Surgučiai, Barštinė, Padvengliska, Gelumbiškiai, Išdagėliai, Padgelumbiškiai, Aukštoji, Podaukštoji, Paraišupka, Lapiškiai, Jegeriškiai, Voveriškiai, Rudiškiai, Svirinaviečiai, Bitikai, Pasieniai, Podtopeliškiai, Topeliškiai, Ožkiškiai /Čisava/, Kuzai, Pakuzai, Vengliska, Klevinkalnis /Vinčai/, Podkleviniai, Podvengliškiai, Kantališkiai, Podkantališkiai, Elžbietinka, Gluškabūdė, Barsukinė, Navasadai su palivarku Naujėna Navasadai, Padzenkava, Raišupis, Dambava, Sasnava.
Pilviškių parapijos kaimai:
Bebruliškė, Brasta, Čysta Būda, Kazlaučizna, Kazliškiai, Kajackiškiai, Molupis, Pačtoriškiai, Prigražiškiai, Purviniškiai Didieji, Purviniškiai Mažieji, Račiliškė, Senovė, Valaitiškė, Trakinė, Trakiškiai, Saliama Būda, Smalinis Pečius, Šalniškiai.
Igliaukos parapijos kaimai:
Lesiškiai.
Pasaulinei valdžiai sutinkant, tas pats Seinų vyskupijos valdytojas 27 dienos birželio 1908 metų raštu prie Sasnavos priskyrė iš Pilviškių parapijos kaimus – Gavaltuvą, Čiuiniškius, Pakeliškius, Čystą Būdą ir Klevinę, pačių kaimų gyventojų prašymu.
Tada susidarė 507 žmonės, turintys sprendžiamąjį žodį. Buvo sušauktas parapijos susirinkimas ir išrinktas parapijos komitetas, tada “dozoru” vadintas.
Nuo 20 balandžio 1910 metų iš Marijampolės parapijos į Sasnavos parapiją prisidėjo Alzbietiškio dvaras.
1 rugpjūčio 1910 metų buvo sušaukta parapijos sueiga. Susirinko beveik visi, turintys balsą. Šįkart buvo kalbama tik apie naujos bažnyčios statymą, nes senoji medinė buvo ir supuvus, ir maža. Sueiga nutarė statyti bažnyčią iš degtų plytų ant akmeninio pagrindo. Naujoji bažnyčia turėjo talpinti 3000 žmonių. Nutarta atvežti 150 kubinių sieksnių akmenų. Visokiam vežiojimui padvadas parapija duos nemokamai, darbininkus prastam darbui taip pat dovanai. Pagal inžinieriaus padarytą projektą ir lėšų apskaičiavimą, nutarė statymui sudėti 52 tūkstančius rublių per penkerius metus. Į statybų komitetą išrinko 7 parapijiečius ir kleboną kun. Čėsną, kuris kartu bus ir kasininkas.
Kartu su parapijos aktų paskelbimu, vyskupijos valdytojas Sasnavos naujos parapijos klebonu paskyrė Marijampolės vikarą kun. Stanislovą Čėsną, o vikaru kun. Vladą Draugelį, kuris į šias pareigas jau pusmečiu anksčiau buvo numatytas. Kun. Vladas Draugelis gimė 27 rugsėjo 1880 metų. Jo tėvas buvo valsčiaus pradinės mokyklos mokytojas. Vladas mokinosi Marijampolės gimnazijoje ir baigė Seinų dvasinę seminariją. Kunigu buvo įšventintas 25 spalio 1903 metų ir pasiųstas į Sasnavą. Pirmasis jo darbas Sasnavoje – giesmininkų choro sudarymas, kurio čia niekados nebuvo. Naujai atėjęs vargonininkas Kavaliauskas ir kun. Vladas choristus išmokino giedoti Kalėdų giesmes. 1903 metų Kalėdų pirmąją dieną Rarotose ryte aušo, žibėjo bažnyčios sietynuose ir altoriuje daugybė žvakių ir pasigirdo negirdėta melodija: “Tyliąją naktį”…Bažnyčioje visi lig vieno žmonės atsigrįžo vargonų kryptimi, pamiršo kalbamas maldas bei žiopsojo į silpnai švintantį žiburėlį ir nuostabiai sklindančią melodiją. Tokia buvo staigmena! Antra didelė naujiena buvo žinia, kad caro valdžia leido Sasnavoje padaryti parapiją ir kun. Čėsna atvyko į Sasnavą kaip klebonas. Pats kunigas Čėsna Sasnavoje nebuvo naujiena. Jau kelinti metai atvažiuodavo jis iš Marijampolės sekmadieniais pamaldų laikyti ir ilgų pamokslų sakyti, kurie klausytojams atrodydavo labai moksliški ir ne visiems suprantami. Kun. Čėsna gimė 8 gegužės 1864 metų, mokinosi Marijampolės gimnazijoje ir Seinų kunigų seminarijoje, kunigu įšventintas 19 birželio 1887 metų. Taigi jau vikaravęs kitose bažnyčiose 17 metų.
Iš senų senovės Sasnavos bažnyčioje vykdavo iškilmingos šventinės pamaldos: šv. Jurgio kankinio, šv. Marijos aplankymo, šv. Elžbietos ir Marijos vardo. Pirmosios dvi iškilmės būdavo švenčiamos pirmąjį sekmadienį po Marijos užgimimo šventės. Taigi, Marijos Vardo iškilmėje ir buvo 1904 metais pagarsintas parapijos įsteigimas, o kitą sekmadienį kun. Čėsna pasakė įžanginį pamokslą ir reikiamų darbų programą. Tais metais iš Rūškienės buvo nupirkti 6 margai žemės naujos bažnyčios ir ūkio triobų statyboms. 1905 metų pavasarį buvo pradėta statyti klebonija, kluonas, tvartai ir svirnas. 1906 metų pavasarį kunigai persikėlė gyventi į naujosios klebonijos triobas, o senojoje liko gyventi vargonininkas ir buvo atidarytas “Žiburio” draugijas knygynas bei skaitykla.
Po 1 rugpjūčio 1910 metų nutarimo statyti plytinę bažnyčią, 1911 metų vasarą buvo įsteigta parapijos plytinė ir per kelerius metus buvo daromos bei degamos plytos bažnyčios statyboms. 1915 metais statybos turėjo prasidėti, buvo privežta akmenų ir plytų, bet…Štai rugpjučio 1 d. 1914 metų prasidėjo karas tarp caro ir Vokietijos kaizerio. Karas nusitęsė iki 1918 metų galo. Kariuomenė daug plytų išsivežė į apkasus, o medieną sukūreno. Klebonas nusiminė, kad nebeteks bažnyčios pastatyti, nes buvo dingęs bažnyčios plano autorius su vykdytoju ir meisteriais statytojais. Ir nors pats kun. Čėsna jau buvo susenęs, bet ilgą pagyvenimą jam Dievas buvo paskyręs.
Kai 1910 metais sasnaviečiai nutarė statyti bažnyčią ir susidėjo mokesčiu nuo margų, tai valstiečiai klebonui atsiuntė šiuos sąrašus:
Jėvaravo valsčius
Kaimas ; Ūkiai, Margai
Gluškabūdė ; 8, 185
Barsukinė ; 8, 142
Navasadai ; 10, 240
Navasadų naujėna ; 1, 56
Padnovosadai ; 1, 39
Padzenkava ; 2, 48
Raišupis ; 19, 622
Čia Treigys turi 175 mg.
Dambava ; 9, 152
Mikališkio valsčius
Lasiškiai ; 4, 99
Šunskų valsčius
Surgučiai ; 30, 848
Gudelių valsčius
Sulima Būda ; 16, 402
Antanavo valsčius
Purviniškiai ; 13, 280
Purviniškiai Mažieji ; 6, 18
Prigražiškiai ; 4, 69
Čysta Būdelė ; 4, 91
Brasta Juodag. ; 47, 204
Kazliškiai ; 14, 284
Kazlaučizna ; 9, 92
Molupis ; 11, 233
Račiliškė ; 6, 92 Skučai
Trakinė ; 8, 78
Bebruliškis ; 26, 392
Valaitiškiai ; 8, 47
Kajaciškė ; 4, 120
Senovė ; 5, 114
Didieji Trakiškiai ; 4, 128
Šalniškiai ; 6, 96
Pačtoriškė ; 8, 92
Kvietiškio valsčius
Aukštoji ; 11, 209
Voveriškiai ; 4, 71
Vengliska ; 2, 20
Gelumbiškiai ; 3, 117
Elžbietinka ; 17, 34
Jegeriškiai ; 2, 12
Išdagėliai ; 2, 54
Kuzai ; 11, 220
Klevinkalnis ; 2, 18
Klevinė ; 2, 112
Kantališkiai ; 19, 441
Lapiškiai ; 2, 89
Bitikai ; 10, 298
Oškiškiai ; 11, 258
Pasieniai ; 6, 117
Pakuziai ; 4, 90
Padvengliska ; 1, 28
Padaukštoji ; 1, 23
Padgelumbiškiai ; 1, 14
Padtopeliškiai ; 1, 13
Podsmilgiai ; 1, 37
Podkleviniai ; 2, 64
Podkantališkiai ; 1, 99
Podraišupka ; 14, 167
Rudžiškiai ; 2, 113
Podgelumbiškiai ; 91, 632
Podvengliskis ; 57, 680
Smilgiai ; 17, 488
Sasnava ; 27, 463
Svirinaviečiai ; 4, 88
Topeliškiai ; 21, 258
Barštinė
(Bus daugiau)
