Vytenis – Lietuvos didysis kunigaikštis 1295–1316 m., pertvarkęs Lietuvos valstybę pagal nuolatinio karo su vokiečių ordinu poreikius. Vytenis buvo Butvydo sūnus, pradėjęs aktyviai veikti dar prie tėvo gyvos galvos ir įvedęs valstybę į naują amžių ne tik laiko, bet ir politine prasme. Vytenis išsprendė dar jo tėvui valdant prasidėjusius nesutarimus su
Plačiau
Daumantas – Nalšios kunigaikštis iki 1265 m., Pskovo kunigaikštis 1266–1299 m., stačiatikių šventasis Daumantas buvo vedęs karaliaus Mindaugo žmonos Mortos seserį. Jis gali būti neįvardintas Mindaugo svainis, pasižymėjęs Vorutos pilies gynybos metu 1251 metais. Bet vėliau jiedu tapo priešininkais. Apie 1262 m. mirus karalienei Mortai Mindaugas sulaikė į laidotuves atvykusią Daumanto
Plačiau
Butvydas (Pukuveras) – Lietuvos didysis kunigaikštis 1291–1295 m. Butvydas buvo Butigeidžio brolis, pirmą kartą paminėtas 1289 m., kai kartu su Butigeidžiu sudarė su Volyne taikos sutartį. Trumpas jo valdymo laikotarpis pasižymėjo nuolatinėmis kovomis su Vokiečių ordinu ir Lenkija. 1291 m. žlugus Akros tvirtovei baigėsi kryžiaus karai Šventojoje žemėje, ir Baltijos kryžiaus
Plačiau
Nameisis – žiemgalių Tervetės žemės kunigaikštis 1279–1281 m., paskutinio žiemgalių sukilimo prieš vokiečius ordiną vadas. Nameisis turėjo aktyviai dalyvauti ir ankstesniame 1259–1272 m. žiemgalių sukilime, kadangi jo pilis Tervetė buvo tapusi pagrindiniu Livonijos kryžiuočių taikiniu. 1259 m. pabaigoje ji atlaikė galingą puolimą, tačiau 1272 m. kryžiuočiams vis dėlto ją pavyko užimti. Netrukus
Plačiau
Butigeidis – Lietuvos didysis kunigaikštis 1285–1291 m., pirmasis giminės, iš kurios išaugo gediminaičių dinastija, atstovas. Tikėtina, kad Butigeidis buvo kažkaip susijęs su Vaišalgu, mat kai 1286 m. lietuviai kartu su Volynės kunigaikščiais puolė Mazovijos kunigaikščio Boleslovo valdas, Vaišalgo žudikas Levas įspėjo savo sūnų nežygiuoti su lietuviais, nes šie gali keršyti už Vaišalgo
Plačiau
Skomantas – sūduvių (jotvingių) kunigaikštis ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio karvedys (neturėtų būti painiojamas su kitu Skomantu, žuvusiu apie 1244–1245 m. kovose su Haličo–Volynės kunigaikščiais). Jotvingių žemių XIII a. gviešėsi net trys galingos jėgos: Haličas–Volynė, Mazovijos kunigaikščiai, o nuo šeštojo dešimtmečio pradžios – ir vokiečių ordinas. Jotvingiai natūraliai suartėjo su Lietuva,
Plačiau
Traidenis – Lietuvos didysis kunigaikštis 1268/1269–1281 m., atkūręs valstybės galią po 1263–1268 m. suirutės. Apie Traidenio kilmę patikimų duomenų nėra. Pasak vėlyvų legendų, jaunystėje jis buvo pasiųstas valdyti jotvingių. Ir tai gali būti tiesa, nes vėliau Traidenio santykiai su jotvingiais (sūduviais) iš tikrųjų buvo glaudūs. Jo šeimos kilimas tikriausiai prasidėjo Vaišalgo
Plačiau
Girdenis – Nalšios kunigaikštis, Polocko kunigaikštis 1264 – 1267 m. Girdenis pirmą kartą minimas 1260 m. kaip Mindaugo akto, kuriuo šis perleido Lietuvos sosto paveldėjimo teisę Vokiečių ordinui, jei mirtų be įpėdinių, liudininkas. Kai kurie istorikai abejojo šio akto autentiškumu, nors tokio paveldėjimo teisės užrašymas viduramžiais buvo gana įprastas. Taip pat manoma, kad
Plačiau
Švarnas Danilovičius – Cholmo kunigaikštis 1264–1269 m. , nominalus Didysis kunigaikštis 1267–1269 m. Švarnas buvo vienas iš Haličo–Volynės kunigaikščio (nuo 1253 m. Rusios karaliaus) Danilo sūnų. Jo ryšiai su Lietuva užsimezgė 1254 m., kai jis vedė vardu nežinomą Mindaugo dukterį, sutvirtindamas taiką tarp Lietuvos ir Halčo–Volynės, kurios valdovai rėmė Mindaugo konkurentą
Plačiau
Vaišalgas – Lietuvos Didysis kunigaikštis 1264–1267 m., vienintelis stačiatikis valdovas Lietuvos istorijoje. Vaišalgas buvo vyriausias Mindaugo sūnus. Savo politinę karjerą pradėjo XIII a. 5-ajame dešimtmetyje kaip tėvo vietininkas Naugarduke. Iš pradžių valdiniai prieš jį maištavo, tačiau Vaišalgas rado kompromisą: priėmė stačiatikių krikštą ir taip tapo jiems savas. Šis Vaišalgo sukurtas precedentas
Plačiau
Treniota – Lietuvos Didysis kunigaikštis 1263–1264 m., pagoniškosios Lietuvos atkūrėjas. Treniota buvo vardu nežinomos Mindaugo sesers ir greičiausiai Nalšios kunigaikščio Lengvenio sūnus. Šaltiniuose minimas nuo 1261 m. Jis buvo uolus žemaičių rėmėjas, siekęs, kad Mindaugas nutrauktų sąjungą su Vokiečių ordinu. Treniota matė, kad šioje sąjungoje jo dėdė virsta kryžiuočių vergu. Siekdamas,
Plačiau
Herkus Mantas – garsiausias iš 1260–1274 m. Didžiojo Prūsų sukilimo vadų, žuvęs 1273 m. Herkus Mantas buvo kilęs iš Notangos kilmingųjų. Vaikystėje Vokiečių ordino paimtas įkaitu, pakrikštytas Henriko vardu ir auklėtas Magdeburge. Vėliau paleistas namo į Prūsiją, bet čia kryžiuočiai padarė klaidą. 1260 m. liepos 13 d. žemaičiams laimėjus Durbės mūšį,
Plačiau
Tautvilas – Lietuvos kunigaikštis, Mindaugo brolėnas ir konkurentas, pirmasis Polocko kunigaikštis lietuvis, valdęs 1254–1264 m. Tautvilo tėvas veikiausiai buvo Mindaugo vyresnysis brolis Dausprungas, o motina – žemaičių kunigaikščio Vykinto sesuo. Ankstyva Dausprungo mirtis pavertė Mindaugą šeimos ir visos valstybės galva. 1254 m. atnaujinus sąjungą su Haličo–Volynės kunigaikščiu, Danilu buvo sutvirtinta šio
Plačiau
Morta – Mindaugo žmona, Lietuvos karalienė 1253–1262 m., aktyvi katalikiškos Lietuvos orientacijos šalininkė. Mortos kilmė skendi amžių ūkuose. Prieš ištekėdama už Mindaugo, Morta buvo žemaičių kunigaikščio Vismanto Bulionio žmona. Pasak metraščių, Mindaugas nužudė jos vyrą, o Mortą ,,sau pasiėmė". Labiau tikėtina, kad ji su savo pirmuoju vyru tiesiog išsiskyrė. Vismantas, matyt,
Plačiau
Mindaugas – LDK kunigaikštis (1238–1263), vienintelis Lietuvos karalius krikščionis (1253–1261). Pirmą kartą paminėtas kartu su vyresniuoju broliu Dausprungu Lietuvos ir Volynės 1219 m. taikos sutartyje kaip ketvirtas iš vyresniųjų kunigaikščių. Lietuvos vadovu Mindaugas tapo prieš 1238 m. Tuo laiku aplink Lietuvą vyko svarbūs įvykiai. Saulės mūšyje 1236 metais žemaičiai sutriuškino Kalavijuočių
Plačiau
Gerdvilas – žemaičių kunigaikštis, Lietuvos ir Volynės 1219 m. taikos sutarties dalyvis. Lietuvos ir Volynės 1219 m. taikos sutartyje Gerdvilas nurodytas pirmasis tarp žemaičių kunigaikščių, taigi jis turėjo būti vyriausias ir įtakingiausias iš jų. Kartu su Gerdvilu sudarant sutartį žemaičiams taip pat atstovavo Vykintas, septyni Ruškaičių ir trys Bulaičių giminės atstovai.
Plačiau
Živinbutas – Lietuvos valdovas, spėjama, 1214–1226 m., žinomas iš 1219 m. taikos sutarties su Volyne. 1219 m. Volynės (Vakarų Ukraina) sutartyje įrašytas pirmasis tarp vyresniųjų Lietuvos kunigaikščių. Kartu su juo taiką paliudijo dar keturi vyresnieji Lietuvos kunigaikščiai: Daujotas, Dausprungas, jo brolis Mindaugas ir Daujoto brolis Viligaila bei dar 16 žemesnio rango
Plačiau
Viestartas – Žiemgalos kunigaikštis apie 1200–1230 m. iš Lietuvos priešo tapęs sąjungininku. Viestartas buvo galingiausias XIII a. pirmosios pusės Žiemgalos kunigaikštis. 1201–1208 m. tarp Viestarto ir Lietuvos vyko karas. Būtent jis 1205 m. vasarį, lietuvių žygio į Estiją metu, įkalbėjo Rygos vokiečius bendromis jėgomis užpulti grįžtančius lietuvius, kur žuvo kunigaikštis Žvelgaitis. Prasidėjo
Plačiau
Žvelgaitis – Lietuvos kunigaikštis, 1205 m. žuvęs Livonijoje. XIII a. istoriniai šaltiniai mini lietuvius, surengiančius kasmet 1–2 karo žygius į Livonijos valdas. Juos aprašė pirmasis Livonijos kronininkas Henrikas Latvis. Lietuviai surengdavo lokalius antpuolius ar visos Lietuvos kariuomenės žygius. Viename iš jų pasižymėjo ir žuvo pirmasis vardu paminėtas lietuvių kunigaikštis Žvelgaitis. Anot
Plačiau
Visvaldis – latgalių Jersikos (Gerukės) žemės kunigaikštis, valdęs XIII a. pirmajame trečdalyje, o 1203–1224 m. faktiškai tapęs Lietuvos vasalu. XIII a. pradžioje Visvaldis (Vsevolodas) vedė Lietuvos kunigaikščio Daugiručio dukterį ir užmezgė ryšius su Lietuva, kartais pats vadovaudavo lietuvių kariuomenei. 1203 m. Visvaldis su lietuviais puolė Rygą, išsivarė miestiečių gyvulius, paėmė į
Plačiau