Švarnas Danilovičius – Cholmo kunigaikštis 1264–1269 m. , nominalus Didysis kunigaikštis 1267–1269 m.
Švarnas buvo vienas iš Haličo–Volynės kunigaikščio (nuo 1253 m. Rusios karaliaus) Danilo sūnų. Jo ryšiai su Lietuva užsimezgė 1254 m., kai jis vedė vardu nežinomą Mindaugo dukterį, sutvirtindamas taiką tarp Lietuvos ir Halčo–Volynės, kurios valdovai rėmė Mindaugo konkurentą – Danilo svainį Tautvilą 1248–1254 m. Lietuvos vidaus kare. Po vedybų dalyvavo kai kuriuose karinėse Lietuvos operacijose, tačiau jo pagrindinės valdos plytėjo Haličo kunigaikštystėje ir, aišku, jis liko pavaldus savo tėvui. Po Mindaugo nužudymo 1263 m. Švarnas padėjo Vaišalgui atkeršyti už tėvą, atsikratyti konkurento Treniotos ir 1264 m. įsitvirtinti Lietuvoje. Už tai jis iš Vaišalgo gavo Naugarduką, o 1267 m. ir visą Lietuvą. Tačiau Švarnas Lietuvoje negyveno – savo pagrindine rezidencija jis pasirinko Cholmą, kurį buvo gavęs valdyti po tėvo mirties 1264 metais. Apskritai Haličo–Volynės kunigaikščiai vertino Lietuvą jau ne kaip savarankišką valstybę, o kaip karo grobį. Pretenzijas į ją reiškė ir Švarno brolis Levas, 1267–1268 m. nužudęs Švarnui valdžią suteikusį Vaišalgą. Haličo–Volynės kunigaikščių tarpusavio nesutarimai leido Lietuvoje susitelkti jiems priešiškai grupuotei, vadovaujamai kunigaikščio Traidenio, kuris apie 1268 m. galutinai įsitvirtino valdžioje. Švarnas net nemėgino ginti savo teisių. Netrukus 1269 m. jis mirė.
Parengė Antanas Žilinskas
Nuotraukoje – Švarnas Danilovičius.
Dailininkas Artūras Slapšys.