Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais > Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Herkus Mantas

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Herkus Mantas

Herkus Mantas – garsiausias iš 1260–1274 m. Didžiojo Prūsų sukilimo vadų, žuvęs 1273 m.

Herkus Mantas buvo kilęs iš Notangos kilmingųjų. Vaikystėje Vokiečių ordino paimtas įkaitu, pakrikštytas Henriko vardu ir auklėtas Magdeburge. Vėliau paleistas namo į Prūsiją, bet čia kryžiuočiai padarė klaidą. 1260 m. liepos 13 d. žemaičiams laimėjus Durbės mūšį, Prūsijoje prasidėjo bruzdėjimai. Kryžiuočiai sukvietė Notangos ir Varmės didžiūnus į Lencenbergo pilį ir čia sudegino juos gyvus. Tačiau tai tik dar labiau pakurstė prūsus: 1260 m. rugsėjo 20 d. prasidėjo visuotinis sukilimas. Herkus Mantas buvo išrinktas notangų vadu. Kiti prūsų vadai buvo šie: bartų –  Dyvanas Klokinis, varmių – Glapas, sembų – Glandas, pagudėnų – Auktuma, vėliau – Linkus. Herkus Mantas pasižymėjo labiausiai. 1261 m. sausio 22 d. Pokarvių mūšyje jis sumušė Ordinui į pagalbą skubančią Vokietijos kryžininkų kariuomenę. 1262 m. Karaliaučiaus apgulos metu buvo sunkiai sužeistas, tačiau pasveiko ir 1263 m. dar kartą sumušė kryžiuočius ties Liubava. Prūsų sukilimą aktyviai rėmė kaimyninės sūduvių, skalvių bei nadruvių gentys, pamario kunigaikščiai ir, be abejo, lietuviai – ypač Mindaugo seserėnas Treniota, 1263 m. rudenį tapęs Lietuvos valdovu. Deja, nepraėjus nė metams Treniota buvo nužudytas, Lietuvos sostą užėmė kryžiuočiams palankus Mindaugo sūnus Vaišalgas. Be lietuvių paramos sukilėlių jėgos ėmė sparčiai sekti, tuo tarpu vokiečių ordinas nuolat gaudavo paramą iš Vokietijos ir kitų krikščioniškų šalių. Iki 1270 m. jis numalšino sembų pasipriešinimą. 1271 m. bartai ir pagudėnai dar sumušė kryžiuočius Zirgūnos mūšyje, bet tai jau buvo paskutinė pergalė. 1272  m. Vokiečių ordinas, padedamas Maiseno grafo Ditricho, žiauriai nusiaubė Notangą. Herkui Mantui ir jo bendražygiams teko trauktis į miškus. Kryžiuočiai juos persekiojo. 1273 m. vasarą jie užklupo Herkų Mantą Nadruvos pakraštyje. Notangų vadas buvo sučiuptas, pakartas, o paskui dar perskrostas kalaviju. Kitus prūsų vadus ištiko panaši lemtis. Iki 1274 m. Didysis prūsų sukilimas užgeso, dar nebuvo pamirštas. Tragiškas Herkaus Manto likimas įkvėpė daugybę literatūros ir meno kūrinių. Ilgainiui jis tapo vienu garsiausių Lietuvos nacionalinių didvyrių.

Parengė Antanas Žilinskas

Nuotraukoje – Herkus Mantas.

Dailininkas Artūras Slapšys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite