(Tęsinys)
Tęsiame maisto kelionę. Šiandien lankysimės maisto prekybos centruose „Kaufland“, „Netto“, „Lidl“, „Edeka“, „Aldi“, „Rewe“ ir kituose (lai nepyksta, kurių nepavardinau), kurie lyg ir visi vienodi, bet ir labai skirtingi. Kaip ir Lietuvoje: vieni orientuoti į regiono produkciją, kiti – į ekologiškumą, treti – į pigių prekių gausą. Kartais to paties pavadinimo parduotuvėse labai skirtinga prekių gausa ir kokybė. Manau, kad kaip ir visur – viskas priklauso nuo vadovo ir rinkodaros specialistų, jų požiūrio į pirkėją. Žinoma, kad kiekvienas centras turi savo „perliukų“, kažką tokio, ko nieko panašaus nerasi kitame. Norite geros žuvies – jūs laukiami „Lidle“, ekologiškų vaisių – „Edekoje“, o mėsos ir pieno gaminius dažniausiai perkame „Kauflande“. Visiški „papigučiai“ pirkėjų laukia „aldžių“ lentynose… Sakysite, kam čia toks blaškymasis? Taigi, bent 5 prekybcentriai nuo gyvenamosios vietos 50–200 m. atstumu… O dabar ir diskusijų lietus: kainos, kokios ten kainos? Atsakau: panašios kaip Lietuvoje. Kažkas daug pigiau, kažkas – brangiau. Pigiau pieno produktai, vynas, vištiena: 1 l 3,5 proc. riebumo pieno – 0,71 Eur, jaunas sūris „Gauda“ (400 g) – 1,99 Eur, 10 kiaušinių – nuo 1,19 Eur, balta forminė duona – nuo 0,80 Eur, sviestas (200 g) – nuo 1,50 Eur ir t.t. Bet čia jums tik pigiausius variantus pateikiau. Vokietis tokių kiaušinių nepirks, nes stvers tik kokius ekologiškus, mokėdamas 4,00 Eur už desėtką…. Tie papigučiai produktai čia mums, nepriteklininkams, skirti. Kokius dvejus metus niekaip nepripratau prie tos pigiai įsigytos vištos skonio, kurios krūtinėlė kalakuto krūtinės dydžio… Beveik visa kiauliena turi kažkokį specifinį kvapą (ta pigioji), iš tokios mėsos gaminant patiekalą turi suberti saują prieskonių. Norėsi gero kepsnio – mokėsi 8 Eur ir daugiau už kilogramą… Taigi paliekama teisė rinktis kiekvienam pagal išgales… Tiesa, daržovių kainos čia aukštesnės. Keista, bet vokiečių taip mėgstamos bulvės kainuoja nuo euro už kilogramą. Nežinau, kiek per kelerius metus pažengė prekių asortimentas Lietuvoje, bet čia labai didelis pasirinkimas jau paruoštų „vienadienių“ salotų rinkinių su fetos sūriu, duonos džiūvėsiais ar alyvuogėmis. Tiesiog nueini, nusiperki ir lapnoji per pietų pertrauką prisėdęs ant suoliuko ar prigulęs po medžiu. Tokie lengvi pietūs Vokietijoje labai populiarūs. Jeigu nerandi tinkamo skonio vokiškuose prekybos centruose, gali nuvykti į rusų maisto prekybos centrus (prekybinis ženklas – MIX), lenkų, indų, afrikiečių, kiniečių, turkų parduotuvėles, kurių Hamburge pilna (nuorodas galima rasti internete).
Dabar sukluskite alaus mėgėjai! Vokietijoje – per 3500 alaus daryklų!
Paskaičiuokite: norint išragauti tokį kiekį alaus, prireiktų beveik 10 metų, išgeriant po 1 butelį per dieną… Žinoma, kiekvieno skonis skirtingas – kaip ir poreikis. Anokia čia paslaptis: Hamburge, Osdorf rajone, rasite vieną iš geriausių Vokietijoje alaus parduotuvių, įkurtą 1953 m., „GRAEFF Getränke“. „GRAEFF Getränke“ gavo keletą apdovanojimų. Paskutinį kartą kategorijoje „Geriausia gėrimų rinka Vokietijoje“ 2008 m.
Autoriaus nuotraukos.
(Bus daugiau)