Antradienis, 3 gruodžio, 2024
Daugiau
    PagrindinisToli - artiIstorijos pėdsakaisPažinkime Lietuvos kunigaikščius: Butvydas (Pukuveras)

    Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Butvydas (Pukuveras)

    Butvydas (Pukuveras) – Lietuvos didysis kunigaikštis 1291–1295 m.

    Butvydas buvo Butigeidžio brolis, pirmą kartą paminėtas 1289 m., kai kartu su Butigeidžiu sudarė su Volyne taikos sutartį. Trumpas jo valdymo laikotarpis pasižymėjo nuolatinėmis kovomis su Vokiečių ordinu ir Lenkija. 1291 m. žlugus Akros tvirtovei baigėsi kryžiaus karai Šventojoje žemėje, ir Baltijos kryžiaus žygis tapo vienintele Vokiečių ordino išlikimo garantija. Šiam žygiui jis sutelkė visas jėgas. 1291 m. Livonijos žemės magistras puolė Žemaitiją. Žemaičiai atsakė žygiu į Kuršą, bet patyrė pralaimėjimą. Prūsiškosios Ordino šakos pagrindiniu taikiniu tapo Karšuva ir Panemunė: 1291–1294 m. buvo sunaikintos Medrabos ir Kymelio pilys, nusiaubti Junigedos, Paštuvos, Gaižuvos ir Aukaimio valsčiai. Vis dėlto lietuviai nebuvo linkę trauktis iš savo pozicijų prie Nemuno. Tikru šių kovų didvyriu tapo Panemunės didikas Surminas. Apleidęs 1290 m. sunkiai apgintus Kolainius (dabar Jurbarkas), jis 1291 m. Junigedos valsčiuje pastatė itin stiprią Veliuonos pilį, kuri tapo svarbiausiu lietuvių gynybos forpostu. Netoli nuo jos buvo pastatyta kita galinga tvirtovė – Pieštvė (dabar Seredžius). Tuo tarpu kryžiuočių forpostai Panemunėje – Ragainė ir netoliese pastatyta Skalvių pilis – 1293–1295 m. pačios susilaukė lietuvių atakų. Tačiau apie 1294 m. Ragainės kontūras sunaikino lietuvių šventovę Romainiuose prie Kauno, ir Lietuvos gynyba ėmė svyruoti. Dalis Panemunės ir žemaičių didikų netgi sutiko pasiduoti Ordinui ir mokėti jam duoklę. Centrinė Lietuvos valdžia ėmėsi prieš juos veiksmų, ir viskas baigėsi vidaus kartu, tačiau Panemunė ir Žemaitija vis dėl to buvo išlaikytos. 1293 m. taip pat kilo karas su Kujavijos kunigaikščiu Kazimieru II. Jame ypač pasižymėjo Butvydo sūnūs ir būsimasis įpėdinis Vytenis. 1294 m. jis sutriuškino lenkus mūšyje prie Trojanovo, žuvo ir pats Kazimieras. Tuo tarpu su Mazovijos kunigaikščiu Boleslovu Vytenis 1294 m. atkūrė draugiškus santykius, ir Mazovijos pasienio pilis Vizna tapo daugelio lietuvių žygių baze. Vytenio aktyvumas rodo, kad paskutiniais gyvenimo metais Butvydas menkai tedalyvavo politiniame šalies gyvenime. Apie 1295 m. jis mirė, ir Lietuvos valdovu tapo Vytenis.

    Parengė Antanas Žilinskas

    Nuotraukoje – Butvydas.

    Dailininkas Artūras Slapšys.

    PARAŠYKITE KOMENTARĄ

    Prašome parašykite savo komentarą
    Prašome parašykite savo vardą

    SAVAITĖS SKAITOMIAUSI

    spot_img

    SAVAITĖS CITATA

    Frydrichas Nyčė

     „Kuo aukščiau skrendame, tuo mažesni atrodome tiems, kurie nemoka skristi." Laimos Grigaitytės nuotrauka.

    RENGINIAI

    spot_img
    spot_img
    spot_img