Pirmadienis, 2 gruodžio, 2024
Daugiau
    PagrindinisToli - artiKelionėsVokiškosios dvasios ir didybės beieškant (X dalis)

    Vokiškosios dvasios ir didybės beieškant (X dalis)

    (Tęsinys)

    Šiandien lankysime vokiškuosius technologinius „stebuklus“, įkurtus Šiaurės jūros pašonėje. Prieš aplankydami Meldorfo vandens reguliavimo stotį, užsukime į patį Meldorfą. Meldorfas – tai miestas miestas Dithmarschen rajone Šlėzvige-Holšteine, vieniša 6 km ilgio gatve vakarų pusėje  besiribojantis su Šiaurės jūra.

    Meldorfas.
    Meldorfas.

    Tai niekuo neišsiskiriantis šiaurės Vokietijos miestelis, kuriam jau 1265 m. buvo suteiktos miesto teisės. Miesto centre (Meldorfer Marktplatz) puikuojasi šv. Johano gotikinė katedra (Meldorfer Dom St. Johannis), pastatyta 1250–1300 m., kuri yra vienas iš svarbiausių viduramžių bažnyčių pastatų vakarinėje pakrantėje, turinti įspūdingą 59 m aukščio bokštą, sukurtą po gaisro XIX a.

    Meldorfo šv. Johano gotikinė katedra (Meldorfer Dom St. Johannis).

    Daugybė archeologinių radinių įrodo ankstyvą apsigyvenimą šiame regione. Miestą išgarsino I a. radinys, pavadintas Meldorfo fibula, – keturių rašmenų (raidžių) segtukas su keturiais simboliais (raidėmis). Kaip jas tiksliai perskaityti, lig šiol ginčijamasi… Ir aš čia prastas patarėjas (che-che), todėl pustom padus jūros link.

    Paskutinė stotelė – Meldorfo gatvė, atsiremianti į Šiaurės jūros pylimą. Kairėje – Miele upės gėlo vandens rezervuaras su užtvanka, dešinėje – naujasis uostelis (Meldorfer Hafen) su Šiaurės jūros vandeniu. Uosto vandens lygis reguliuojamas šliuzų pagalba. Labai sudėtingos vandens reguliavimo sistemos, kurių veikimo principo nesuprantu, bet puikiai žinau, kad tai apsaugo nuo nenuspėjamų Šiaurės jūros potvynių, apie kuriuos jau esu rašęs.

    Už pylimo, dabar jau kairėje, vartai laivams įplaukti į uostelį iš Šiaurės jūros, o dešinėje matosi ištekantis perteklinis vanduo iš Miele upės vandens saugyklos.
    Kad uosto nepaskandintų potvynio vanduo, stovi štai tokie šliuzai. Vaizdas iš Šiaurės jūros pusės.
    Vandens srauto reguliavimo stotis.
    Šalia vandens reguliavimo stoties pastatytas paminklas kovojantiems su potvyniu. Truputį ir aš padedu… kovoti…
    Vietiniai gyventojai nuo neprognozuojamų potvynių nukentėdavo gana dažnai. Neatlaikydavo net supilti pylimai. Foto pasiskolinau iš viešų vietos archyvų.

    Toliau pakrante judame į patį didžiausią Šlėzvigo-Holšteino miestą prie Šiaurės jūros Husumą. Mums kelią pastoja Eiderio užtvanka. Kelias trumpam uždarytas – per atidarytus šliuzus jūron turi praplaukti laivai. Palauksim. Pasidairysim.

    Eiderio užtvanka („Eider Barrier“) yra prie Eiderio upės žiočių, Šiaurės jūroje, prie Tönningo miesto, Šlėzvige-Holšteine, Wesselburenerkoog savivaldybės rajone. Penki vartai, kurių kiekvienas yra 40 metrų ilgio, leidžia Eiderio vandeniui tekėti į Šiaurės jūrą atoslūgio metu, o Šiaurės jūros vanduo į Eiderį nepatenka potvynio metu. Po to, kai 1962 m. audra smogė Tönningui (miestas pakrantėje), buvo nuspręsta iškelti užtvankas nuo Eiderio krantų ar pastatyti užtvarą prie žiočių. Užtvarą sudaro dvi atskiros eilutės, kiekvienoje iš jų yra po penkerius vartus. Sistema buvo sukurta siekiant užtikrinti dvigubą užtvankos saugumą. Per vartus veda kelias, apsaugotas 236 metrų ilgio tuneliu. Virš tunelio yra pėsčiųjų takas, iš kurio atsiveria geras vaizdas į vakarinę pakrantę ir Eiderį. Šimtmečio konstrukcija buvo pastatyta 1973 m. kovo 20 d.

    Eiderio užtvanka („Eider Barrier“) ir jos vartų konstrukcijos.
    Eiderio užtvanka („Eider Barrier“) ir jos vartų konstrukcijos.
    Užtvankos pylimai siekia 8,5 metro virš jūros lygio. Plika akim matosi, kad jūros lygis (dešinėje) kur kas aukštesnis nei upėje. Jeigu ne užtvanka su pylimais, žmonės, jų pastatai ir visas gerbūvis atsidurtų po vandeniu.
    Laivams praplaukus, užtvankos tuneliu pajudėjom ir mes… Kaip čia neužsukus pažiūrėti kokį ten Tiuningą “kankino” potvyniai.

    Tiuningas (Tönning) – miestas prie Eiderio upės žiočių. Dažnai nukentėdavęs nuo Šiaurės jūros potvynių. Tolumoje matosi šv. Laurencijaus bažnyčia. 62 metrų barokinis bokštas yra antras aukščiausias bažnyčios bokštas pietiniame Šlėzvige. Einant pro šalį suskambo varpų muzika. Garsai sklido iš varpinės šalimais. Edelveiso ritmu…

    Husumas (Husum) – Šiaurės Fryzijos rajono miestas Šlėzvige-Holšteine. Miestas literatūrine prasme yra žinomas kaip pilkasis miestas prie jūros. 1362 m., katastrofiškam potvyniui nuplovus kaimyninį Mildstedto miestą, Husumas, kad ir nutolęs nuo Šiaurės jūros pakrantės, tapo buvusio pagrindinio uosto „pakaitalu“. Apsukrūs miestelėnai pasinaudojo tuometine situacija ir savo uoste dar įkūrė ir turgų, kuris sukėlė didelį ekonominį pakilimą. Primenu, kad šis miestas ilgus šimtmečius priklausė Danijos karalystei. Nerašysiu čia istorinių verpetų, kiek kartų jis buvo atitekęs vokiečiams ir atvirkščiai, į kokius ginčus ir net karus veldavosi šios dvi valstybės ne tik dėl šio miesto, bet ir dėl kitų Šlėzvigo-Holšteino teritorijų. Visa tai patys galite sužinoti interneto platybėse. Dabar tai kultūros ir turistinis miestas, kuriame trys aukštosios mokyklos (viena iš jų – danų), Danijos kunigaikščių pilis, geležinkelio ir keleivinių jūros keltų (vartai į Šiaurės Frizijos salas) stotys, laivybos muziejus. Čia esanti Hermann-Tast-Schule, humanistinės gramatikos mokykla, įkurta 1527 m., yra viena iš seniausių mokyklų Šlėzvigo-Holšteino žemėje.

    Husumas. Uosto-turgaus vietoje šiuo metu kavinės, barai, restoranai.
    Husumas.
    Husumas.
    Husumo pilis – vienintelis išlikęs rūmų pastatas Šlėzvigo-Holšteino vakarinėje pakrantėje. XVIII – XIX a. čia buvo Danijos karališkosios šeimos rezidencija. Šiuo metu čia įkurtas pilies muziejus ir kultūros centras. Čia vyksta tarptautiniai retos fortepijoninės muzikos festivaliai.
    Šv. Marijos bažnyčia (Marienkirche).
    Uostas su vandeniu…
    Uostas be vandens…

    Manau, kad šiuo miestu kelionę po Šiaurės jūros pakrantę Šlėzvige-Holšteine ir baigsiu. Laukia kita jūra ir kitos Vokietijos žemės.

    Autoriaus nuotraukos.

    (Bus daugiau)

    1 KOMENTARAS

    1. Paaiškėjo iš kur tas keistas skalbiankių pavadinimas Miele. Tipo velėja kaip šiaurės jūra, patikima kaip Eiderio barjerai ir brangi kaip kova su klimato atšilimu.

    PARAŠYKITE KOMENTARĄ

    Prašome parašykite savo komentarą
    Prašome parašykite savo vardą

    SAVAITĖS SKAITOMIAUSI

    spot_img

    SAVAITĖS CITATA

    Frydrichas Nyčė

     „Kuo aukščiau skrendame, tuo mažesni atrodome tiems, kurie nemoka skristi." Laimos Grigaitytės nuotrauka.

    RENGINIAI

    spot_img
    spot_img
    spot_img