Laiko karuselė sukasi nenumaldomai greitai. Šiemet sukako jau 34 metai nuo Lietuvai tragiškų 1991 metų sausio 13-os dienos įvykių. Ta intencija šalies miestuose ir net atokesnėse gyvenvietėse vyko renginiai, skirti šiai datai paminėti.
Marijampolės meras Povilas Isoda savo paskyroje socialiniame tinkle Meta (facebook) taip parašė: „Šiandien Marijampolėje prisiminėme ir pagerbėme laisvės gynėjus, kurių pasiaukojimas leidžia mums gyventi laisvoje Lietuvoje. Laisvė nėra dovana – tai vertybė, kurią turime puoselėti ir branginti“. Prasmingi žodžiai prie kurių dar reiktų pridėti žodį „ginti“.
Kadangi didesniuose miestuose šios Lietuvai svarbios dienos paminėjimo renginių organizavimu rūpinasi savivaldybės administracijos bei profesionalūs kultūros darbuotojai, tad jie būna tinkamai paruošti ir atspindintys tautos dėkingumą žmonėms įvairiais istoriniais laikotarpiais paaukojusiems savo didžiausią turtą – gyvybę vardan to, kad ateinančios kartos gyventų laisvoje bei demokratinėje šalyje.
Laisvės gynėjų dienos renginiams atspindėti šalies žiniasklaida tradiciškai skiria gausius reportažus iš didžiųjų šalies miestų. Tad išvydus skelbimą socialiniame tinkle Meta kilo pagunda apsilankyti tolėliau nuo centro nutolusiame Marijampolės savivaldybės Gudelių miestelyje ir pamatyti kaip ten gyventojai pagerbia žmones žuvusius už Tėvynės laisvę. Juolab nuo seno šiame krašte esančiame „ant rubežiaus“ tarp Suvalkijos ir Dzūkijos, susiklosčius įvairioms istorinėms aplinkybėms, buvo nemažai kovojusių ne tik už Lietuvos laisvę, bet ir „padėjusių“ okupantams, tiek vokiškiesiems, tiek ir tarybiniams.
Gudeliai – miestelis apie 30 kilometrų nutolęs nuo Marijampolės. Pasivažinėjus jo gatvėmis matosi, jog žmonės, gyvenantys jame, yra darbštūs, tvarkingi, niekur nesimato aplaidumo ženklų, daugelio gyventojų senesnės statybos baltų plytų namai renovuoti, aplinka prižiūrėta, gatvės padengtos asfalto danga. Namų kiemuose stovi jei ne keli, tai bent vienas automobilis… Nors žemė Gudelių apylinkėse nėra dosni gerais derliais, tačiau yra gyventojų jau pasistačiusių šiuolaikiškus gyvenamuosius namus.
Palyginus su kolūkinių laikų Gudeliais, tai yra tais, kurie buvo prieš 35-40 metų, miestelis pastebimai pasikeitė į gerąją pusę. Net daugelį metų stūksojęs apleistas, pokario metais buvusios Gudelių „liaudies gynėjų“ buveinės pastatas, pakeitus stogo dangą nauja, atrodo visai fotogeniškai…
Laisvės gynėjų dienos paminėjimo renginys Gudeliuose vyko prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę. Marijampolės kultūros centro Gudelių padalinio darbuotojos, taip pat bibliotekos darbuotoja atėjusiems į renginį gal penkiolikai Gudelių ir aplinkinių kaimų senyvo amžiaus gyventojų paskaitė, ką buvo pasirašiusios, taip primindamos dar visai nesenus ir lemtingus Lietuvai laikus. Prisiminimais pasidalino 1991 metų sausio 13-sios naktį prie Seimo buvęs Gudelių miestelio gyventojas Antanas Žiemininkas. Gudelių kaimo kapelos nariai atliko kelis šiai progai skirtus kūrinius, o Igliaukos seniūnas Saulius Burbulis prie paminklo padėjo gėlių ir uždegė žvakes skirtas Sausio 13-osios aukų atminimui. Tylos minute pagerbti visi žuvusieji už Lietuvos Laisvę. Vėliau renginio organizatoriai kartu su atėjusiais į minėjimą bendravo prie laužo, vaišindamiesi arbata ir pyragu.
Naudodamasis proga paprašiau dviejų atsirinktinai pasirinktų iš negausiai atėjusių Laisvės gynėjų dienos paminėjimo renginio Gudeliuose žiūrovų pasidalinti mintimis, kirbančiomis jų galvose apie gyvenimą laisvoje Lietuvoje. Pokalbis ne tik nustebino, bet ir pribloškė. Bet už pašnekovų atvirumą esu dėkingas.
Taigi, paklaustas, kodėl tiek mažai žmonių atėjo į renginį ir kaip gyvenimą laisvoje Lietuvoje vertina, gal jau penkias dešimtis gyvenimo metų turįs Gudelių krašto smulkus ūkininkas Vincas Branišauskas taip kalbėjo: “Nežinau, kodėl žmonės neateina. Ir į bažnyčią ateina vis mažiau žmonių lyginant su ankstesniais laikais, kai dar buvo gyva senoji, patriotiškai nusiteikusi karta… Aš nebuvau nei spaliukas, nei komjaunuolis, nei komunistas, bet uoliai lankiau bažnyčią ir todėl buvau klasės auklėtojos engiamas, kol baigiau vidurinę mokyklą, čia, Gudeliuose.
Kokia ta Lietuva, kai visur vien parsidavėliai. Aš asmeniškai tikėjausi kitokios Lietuvos ir šie žmonės, kuriuos dabar pagerbiam, manau, tokios Lietuvos nenorėjo taip pat. Kažkas mums vis diktuoja, patys neturim savo politikos. Viską išvogė, išparceliavo landsbergynai šitie… Aš piktas, kad išdraskė kolchozus. Jaunas būdamas dirbau fermose ir man buvo gerai. O šitam „bardake“ už pieno „kaniukę“ nenuperki net litro vandenio. Tik dabar pradėjo mokėti truputį daugiau. Tegul ją velniai tą žemę, kurią mums sugrąžino…
O kas Ukrainoje sukėlė visas šias riaušes, ar ne Landsbergis su Graužiniene, nuvažiavę ten 2014 metais, liepė daryti tą maidaną“… Arba vėlgi, nori Baltarusijos prezidentą Lukašenką nuversti ir išlaiko už mūsų pinigus tą ste…vą Timoševską (Tichanovskają -V.K.). Kodėl ją mums reikia išlaikyti?“
Paklausus ūkininko, iš kur jis gavo tokią informaciją, V. Branišauskas atsakė, jog rado internete, be to, dar pridūrė, jog daugelis žmonių galvoja taip kaip jis ir pasiūlė pakalbinti į renginį atėjusią Oną Marčiukaitienę.
Ką gi, pasinaudojau šiuo pasiūlymu ir pakalbinau. O pašnekovės pasirodo būta „nepėsčios“. „Žmonių susirinko į renginį nedaug, kadangi jaunimas dirba, o to senimo Gudeliuose jau nedaug belikę. Aš gimusi 1938 metais. Visą savo gyvenimą buvau aktyvi – grojau, dainavau, šokau, tai ir einu, kol galiu, į visokius suėjimus.
Esu kilusi nuo Balbieriškio krašto. Mūsų šeimoje buvo penki vaikai. Šiandien iš jų gyvos esame tik aš ir sesuo. Aš turiu didelį piktumą ant to „Vanago“, kurį dabar taip garbina. Nežinau, kas čia per valdžiukė tokia… Jis mano tėtę, pokario metais buvusį valsčiaus viršaičiu, mūsų namuose ir mums matant už plaukų tąsė, galva į sieną daužė komunistu vadindamas. Vėliau toks banditas Bružinskutis išsivedė tėtę nušauti…
…Man „prie ruso“ buvo geriau, aš buvau LTSR Aukščiausios Tarybos deputate, o viskas kas šiandienos Lietuvoje blogai, taip pat padarė Landsbergis“, – reziumavo ponia Ona. Garbaus amžiaus, bet dar guvi moteris. Beje, paklausus jos, kodėl ji atvyko į Laisvės gynėjų dienos paminėjimo renginį Gudeliuose, juk nekenčia tų laisvės gynėjų, anot jos, banditų, senolė atsakyti logiškai negalėjo ir pasišalino…
Štai tokios tokelės, gerbiamieji. Lietuvoje lietuvų esama ne dvi, kaip kai kas teigia, bet kur kas daugiau. Ir kas paneigs, jog pyktis kad ir dėl pavydo ar praeities nuoskaudų, esant tam tikroms sąlygoms, gali virsti darbais…O tai matydami mūsų nedraugai plos kojomis iš džiaugsmo.
Ta proga prisiminiau dar tarybmečiu, kažkur apie 1990 metus, vieno aukšto ir puikiai informuoto anos valdžios šulo ištartą frazę: „Po kelių dešimtmečių palūžę ir pažeminti nekęs ne tų, kurie juos palaužė ir žemino, bet tų, kurie nepalūžo ir nesižemino“. Panašu, kad ši jo „pranašystė“ jau pildosi…
Autoriaus nuotraukose vaizdai iš Laisvės gynėjų dienos paminėjimo Gudelių miestelyje.