Taip sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Marijampolės regiono specialistė Jolanta PETRUŠAUSKIENĖ. „Dažniausiai vartotojai nukenčia dėl to, kad neatidžiai skaito sutartis, neatkreipia dėmesio į smulkiomis raidėmis surašytą teksto dalį, nedrįsta paklausti. Visada, ką nors perkant ar sudarant sandorį reikia nebijoti klausti, išsiaiškinti visus galimus niuansus: ar galėsite grąžinti prekę, per kiek laiko, ar galėsite atšaukti sandėrį ir t.t.“ Specialistė taip pat pataria nebijoti pasirašyti sutartis – dėl remonto darbų, dėl atsiskaitymų ir t.t., kitu atveju būna labai sunku išsireikalauti sutartų dalykų ar įrodyti netesybas bei apgavystę.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) atnaujino savo veiklą regionuose po penkerius metus trukusios pertraukos. Į buvusias pareigas sugrįžo ir buvusi specialistė Jolanta Petrušauskienė. Nors Tarnyba Marijampolės apskrityje dirba tik savaitę laiko, jau yra sulaukusi skundų. Rūpimais vartotojų teisių apsaugos klausimais į Tarnybos vyriausiąją specialistę Marijampolės apskrityje (Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių) gyventojai gali kreiptis telefonu 8 343 29520 arba el. paštu jolanta.petrusauskiene@vvtat.lt. Tarnyba įsikūrusi Vytauto g. 28, Marijampolėje (buvęs apskrities viršininko administracijos pastatas), ketvirtajame aukšte.
Tarnybą atkurti regionuose paskatino euro įvedimas
Pagrindinis veiksnys, paskatinęs šios tarnybos atkūrimą regionuose – euro įvedimas, kad ir atokiuose kaimuose gyvenantys vartotojai sulauktų pagalbos ir būtų konsultuojami dėl sąžiningo perskaičiavimo. Pasirengimo euro įvedimui laikotarpiu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gauna daugiau vartotojų kreipimųsi dėl prekių ir paslaugų kainų didėjimo. Lietuvos Respublikos kainų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvoje veikia rinkos kainos, o tai reiškia, kad verslo subjektai turi teisę laisvos rinkos sąlygomis patys nustatyti prekės ar paslaugos kainą. Tačiau, gavusi tokio pobūdžio vartotojų prašymus, Tarnyba kreipiasi į verslo subjektus, prašydama pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, dėl kokių priežasčių buvo padidintos prekių ar paslaugų kainos. Analizuojamos priežastys, dėl kurių vyksta kainų pokyčiai prekių ir paslaugų teikimo vietose, t.y., ar dėl natūralių priežasčių (žaliavų brangimo, sezoniškumo ir pan.) ar ūkio subjektai bando pasinaudoti euro įvedimu Lietuvoje ir tokiu būdu nepagrįstai pakelti teikiamų paslaugų ar parduodamų prekių kainas.
J. Petrušauskienė primena, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. birželio 30 d. kainos prekybos ir paslaugų teikimo vietose privalo būti nurodytos dviem valiutomis (litais ir eurais). Nurodant dvejopas kainas, turi būti pritaikytas Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytas perskaičiavimo kursas, kainos turi būti suapvalintos pagal matematines apvalinimo taisykles bei nurodytos aiškiai ir neklaidinančiai. Apie pastebėtus pažeidimus dėl dvejopo kainų nurodymo vartotojai prašomi informuoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą tel. (8 5) 262 6760 arba kreiptis į regiono skyrių.
Konsultuoja ne tik vartotojus, bet ir verslininkus
„Stengiamės konsultuoti ir verslininkus, ne tik vartotojus, ir ne tik euro įvedimo klausimais, bet ir kaip tinkamai elgtis ar parduoti prekes bei paslaugas, kad nebūtų pažeistos vartotojų teisės, – teigia J. Petrušauskienė. – Mūsų tikslas – sukurti abipusius ryšius ir konsultuoti abi puses, tada bus galima lengviau spręsti ginčus. Dabar vis labiau populiarėja taip vadinama mediacija– taikus ginčų sprendimo būdas. Praktika rodo, kad ir prievartiniai teismų sprendimai ne visi yra vykdomi, o susitarimo būdu galima pasiekti daugiau. Todėl raginsiu, kad verslininkai aktyviau konsultuotųsi, nebijotų teirautis, diskutuoti, kad pažeidimų būtų kuo mažiau.“
Daugiausia pažeidimų internetinės prekybos sferoje
Internetinė prekyba – pastaruoju metu populiariausia tema Tarnybos gaunamuose skunduose. Dažniausiai vartotojai skundžiasi, kad jiems negrąžina pinigų už blogą prekę, ne tokias prekes atsiunčia arba visai negauna prekių, daug nusiskundimų gaunama ir dėl internetu pirktų elektroninių prekių garantinio remonto ir pan.
Kaip išvengti internetinių apgavikų? „Tarnybos tinklalapyje www.vvtat.lt yra sąrašas, kuriame galima pasitikrinti ar įmonė, iš kurios ketinate pirkti nėra įtraukta į taip vadinamą „juodąjį sąrašą,“ – sako specialistė. Jeigu yra – kokie pažeidimai nustatyti, jeigu rasite tokią pat situaciją, kaip jūsų – geriau nerizikuoti.
Kaip sako specialistė, dažnai ginčai su vartotojais kyla dėl sutartyse smulkiu šriftu surašytų išskirtinių sąlygų ar su išimtimi taikomos reklamos. „Pardavėjai (paslaugų teikėjai) pastabas surašo labai smulkiai, – sako specialistė ir pataria, kad tokiu atveju kelias tik vienas – reikia atidžiai skaityti visus įrašus. – Jeigu ketinate pasirašyti sutartį, nedarykite to paskubomis. Jeigu ta sutartis kelių lapų – paprašykite parsinešti namo ir atidžiai išstudijuokite.“
Štai vienoje itin populiarioje internetinėje parduotuvėje moteris užsisakė kvepalus – reklamoje buvo nurodyta, kad pristatymas nemokamas, o perkant pristatymo kainą įskaičiavo. „Tai gali būti ne tik Reklamos įstatymo pažeidimas, bet ir nesąžininga veikla, siekiant pasipelnyti, – sako specialistė. – Bet tai įrodyti dažniausiai būna labai sunku, nes gali būti, kad kur nors kamputyje buvo parašyta išimtis, kuria dangstydamiesi prekybininkai gaudo neatidžius vartotojus. Reikia labai atidžiai žiūrėti ir viską skaityti.“
Šrifto dydžio reikalavimai yra taikomi tik dėl euro įvedimo – įstatymiškai nurodyta, kad kaina prekybos vietų etiketėse turi būti parašyta lygiaverčiu – tai yra vienodu šriftu.
Rašto galia
Specialistė primena, kad mūsų laikais vis dar labai didelį „svorį“ turi raštas. Pirkiniu ar paslauga nepatenkintas vartotojas turi raštu parašyti pretenziją ir prašymą pakeisti prekę ar grąžinti pinigus. Įprastai, kaip sako specialistė, į tokius raštus prekybininkai sureaguoja, nereikia net Tarnybos įsikišimo. Štai elementarus pavyzdys: studentė nusipirko nekokybiškus džinsus, kurių buvo neįmanoma dėvėti, nes vos pirmą kartą apsiavus jie nudažė kojas ir kitus drabužius. Atėjusi atgal į parduotuvę, mergina sulaukė atsakymo, kad drabužis jau dėvėtas ir todėl jo niekas nekeis. Pasikonsultavusi su Tarnybos specialistais, parašė pretenziją, kurioje išvardijo prekės trūkumus bei užsiminė apie galimus nuostolius dėl nekokybiško gaminio keliamų problemų ir su šiuo raštu vėl nuėjo į parduotuvę. Pinigai buvo grąžinti iš karto be jokių aiškinimųsi.
„Mūsų darbo prioritetai – aiškinti ir šviesti žmonės, kad būtų kuo mažiau neaiškumų ir nesusipratimų, nes skundai – tai jau pasekmės, kurių reikia stengtis išvengti, – sako J.Petrušauskienė. – Stengsimės važiuoti ir į kaimus, bendradarbiauti su seniūnais, kad informacija pasklistų kuo plačiau.“
Artimiausiu metu Tarnyba kartu su Finansų ministerija ir Lietuvos Banku rengia seminarų ciklą visuose apskrities miestuose, siekdama supažindinti gyventojus su euro įvedimo taisyklėmis ir užbėgti už akių galimiems pažeidimams.
Virginija SAMUOLIENĖ
Asmeninio albumo nuotraukoje – Jolanta Petrušauskienė.