Viduramžių Lietuva, narsių kunigaikščių ginklu ir protu sukurta, tapo galingiausia Rytų Europos šalimi, nusidriekusi nuo Žemaitijos iki Maskvos, Kijevo, Juodosios jūros. Šios civilizacijos dėka savo valstybingumo šaknų ieško atsikurianti Ukraina ir Baltoji Rusia. Gedimino ir Algirdo laikais Lietuvos valstybė pasiekė apogėjų, pasiekusi 900–930 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą. Sėkmingai įveikusi kylančią Maskvos kunigaikštystę, Lietuva galėjo tapti panašia į Rusijos imperiją.
Tačiau XVI amžiuje prasidėjusi griūtis susiaurino Lietuvos teritoriją iki dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos ribų. Po 1500-1503 m. karo su Maskva prarastos rytinės teritorijos, o 1569 m. po Liublino unijos Lenkija pasiglemžė ir Vytauto Lietuvos pasididžiavimą – ukrainiečių žemes.
Nuo XIII a. pradžios istoriniuose šaltiniuose ima rastis pirmieji Lietuvos kunigaikščių vardai. Esame dar iš mokyklos suolo galintys įvardinti bent keletą garsių kunigaikščių.
Jaunieji istorikai Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė iš senų kronikų ir metraščių išrinko 46 garsiausius viduramžių Lietuvos kunigaikščius. Dailininkas Artūras Slapšys sukūrė savitus jų portretus. Dovanodami man leidinį ,,Viduramžių Lietuvos viešpačiai“, jie davė sutikimą ne komerciniais tikslais, o visuomenei šviesti, publikuoti didžiūnų portretus ir jų gyvenimų aprašymus.
Istorikas Tomas Baranauskas gimė 1973 m. Kaune. 1998 m. baigė Istorijos magistro studijas. Mokslinių interesų sritis – viduramžių Lietuvos istorija, valstybės ištakos. Kartu su istorikais G. Zabiela, V. Rakučiu, V. Baltrūnu, išleido tris knygas. 2000 m. sukūrė internetinę svetainę, Viduramžių Lietuva.
Inga Baranauskienė gimė 1973 m. Vilniuje. 1997 m. baigė politikos mokslų bakalauro studijas Vilniaus universitete, vėliau susidomėjo viduramžių Lietuvos istorija. Nuo 2000 m. skelbia straipsnius XIII-XV a. Lietuvos istorijos temomis. Išleido istorinį romaną ,,Durbės mūšis. Nepasidavę lemčiai“ (2010) ir istorinę studiją ,,Durbės mūšis. Istorija, priežastys, pasekmės“.
Dailininkas Artūras Slapšys gimė 1962 m. Kaune. Nuo 1996 m. iki 2011 m. gyveno JAV. Čia pradėjo profesionalią kūrybinę veiklą. Artūro Slapšio kūryboje vyrauja simbolizmas, istorinių asmenybių portretai. Jo paveikslų yra įsigiję privatūs kolekcininkai iš JAV, Ukrainos, Anglijos. Surengęs tris dešimtis parodų Lietuvoje, JAV, Ukrainoje.
2015 m. sausio 5 d. Kauno meras už Lietuvos atminties saugojimą ir paramą Ukrainos žmonėms įteikė jam Gerumo kristalą – kasmetinį miesto apdovanojimą.
Dailininkas Artūras Slapšys savo kunigaikščių kolekciją tikisi išvysti ir Paežerių dvaro menėse.