Marijampolės laisvosios ekonominės zonos plotas yra 77,73 ha. 65 hektarai pasinaudojant ES parama, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis buvo parengti investicijoms ir visa ši teritorija buvo išnuomota danų kapitalo įmonei. Ši investicija leido Marijampolės LEZ įsitvirtinti trečioje Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų reitingo lentelės vietoje nusileidžiant tik Kauno ir Klaipėdos LEZ.
Marijampolė dėl palankios geografinės padėties, gerai išplėtotos susisiekimo infrastruktūros, kokybiškų viešųjų paslaugų traukia investuotojų dėmesį, todėl imamasi veiksmų, leisiančių pritraukti dar daugiau investuotojų ir sukurti dar daugiau darbo vietų. Visai šalia jau veikiančios laisvosios ekonominės zonos, kitoje kelio į Baraginę pusėje, Marijampolės savivaldybė nuosavybės teise valdo dar beveik 13 hektarų, iš kurių 5,8 ha turi LEZ statusą. Tačiau kol kas šiame plote nėra jokios infrastuktūros. Investuotojai nesidomi tiesiog žeme, jie domisi galimybe investuoti ir statyti gamyklas sklypuose su reikia infrastruktūra. Todėl šiame žemės plote yra reikalinga įrengti privažiavimo kelią, vandentiekį, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus, elektros perdavimo linijas, dujotiekį, ryšių koridorius ir privažiavimus į sklypus.
„Norėdami paruošti sklypus investicijoms, rengiame investicinį projektą „Investicijų pritraukimui svarbios inžinerinės infrastruktūros vystymas“. Planuojame, kad projekto įgyvendinimui prireiks beveik 3,5 milijono eurų. Jeigu sėkmingai atlikome namų darbus, turėtume gauti beveik 3 milijonus eurų ES paramos ir apie 250 tūkst. eurų valstybės paramos. Tokiu atveju Marijampolės savivaldybei šio projekto įgyvendinimas kainuotų apie 250 tūkst. eurų. Planuojame paruošti tris sklypus su visa reikiama infrastruktūra ir pasiūlyti juos Marijampole besidomintiems investuotojams. Kiekvienas investuotojas padeda Marijampolei augti, kuria darbo vietas, didina konkurenciją darbo rinkoje, o tai įtakoja atlyginimų augimą. Būtent to ir siekiame“, — apie LEZ plėtrą kalba Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.