Pagrindinis > Kitos temos > Politinės prekybos detektyvai

Politinės prekybos detektyvai

Po ilgokos pertraukos į „miestą ir pasaulį” (Urbi et orbi) prabilo pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pateiktą rinkiminį sąrašą į Lietuvos Respublikos Seimą išrinktas Dainius Gaižauskas.  Atmetę jo pamintijimus apie marijampoliečių pasirinkimą Seimo rinkimuose ir galimą COVID 19 skiepų juodąją rinką, pakalbėkime apie Marijampolės valdžią, o tiksliau apie valdančiąją daugumą. Primiršusiems primenu, kad ją sudaro socialdemokratai ir valstiečiai.

Įpusėjus savivaldybės tarybos kadencijai, socialdemokratai, pasikvietę legionierių, gali patys vieni priimti sprendimus ir taryboje, ir  administracijoje. Tuo metu „profesionali ir vieninga“ valstiečių frakcija tirpsta kaip varveklis ant tvartuko vasario mėnesio saulutėje. Jeigu bus išlaikyti tokie tempai, tai prieš rinkimus jų gali likti… du, nepritapę prie kitų partijų ar judėjimų. Pagyvensime – pamatysime, o dabar, pagal politinių vadovėlių kanonus, valstiečiai turi du pasirinkimus: arba laukti,  kol socialdemokratai pasakys „sudie”, arba koalicijos partneriams iškelti sąlygas, kurių jie negalės ar nenorės įgyvendinti, ir leisti patiems pasitraukti.

Sutikite: antras variantas naudingesnis, nes yra puiki galimybė pasipuikuoti rūpesčiu prieš rinkėjus. Tai ir daro visų mylimas ir gerbiamas seimo narys Dainius Gaižauskas, tiesa, per savo „nukraujavusios” savivaldybės tarybos frakcijos narius ir per šių metų savivaldybės biudžeto projekto svarstymą. Iškelti keturi reikalavimai.

Pirmasis. Sudaryti galimybę nemokamai naudotis visuomeninio transporto paslaugomis savivaldybės teritorijoje senjorams ir neįgaliesiems. Tikslinu, ne tik Marijampolėje, bet ir nuo Šunskų iki Gudelių ar nuo Gavaltuvos iki Riečių. Šiuo metu Marijampolėje visuomeninio transporto bilietas kainuoja 60 cen, su 50 % nuolaida – 30 centų ir su 80% nuolaida – 12 centų. Mėnesio terminuotas bilietas – 16 eurų, o su 80 % nuolaida – 3 eurus 20 centų. Atlikus nedidelį tyrimą,  galima įvardinti, kad viešuoju transportu mieste daugiausiai naudojasi  visuomenės grupės, kurios jau turi nuolaidas važiavimui. Tačiau valstiečiai iš jų išskiria tik dvi grupes, kitas palikdami „už borto“. Kodėl? Vieni iš jų dar negali balsuoti, o kiti, gavę nuolaidas už Tėvynės gynimą ar panašiai, yra labiau dešiniųjų pažiūrų ir galimai rinkimiškai neįdomūs. Tokia atranka kertasi ir su įstatymo numatytomis lengvatomis. O kaip reikės atskirti savivaldybėje keliaujančius, kurie yra kaimyninių savivaldybių, o gal net iš Vilniaus ar Kauno, o kurie mūsiškiai? Prisireiks „spravkių”, o pažymos – tai didėjantis korupcijos pavojus. Apie tokio „vėžinimo” nuostolius net nesinori kalbėti, o juos tektų padengti iš to paties savivaldybės biudžeto, ir tai reikštų kitų paslaugų, taip pat ir senjorams, arba pabrangimą, arba kokybės suprastėjimą.

Antrasis. Vidutinio ir smulkaus verslo rėmimo fondui skirti šimtą tūkstančių eurų. Priduria, kad valstiečių dėka šiais metais buvo skirta šešiasdešimt tūkstančių eurų. Tik nepamini, kad remiamų buvo penkiasdešimt devyni. Paskaičiavus vienas paremtasis gavo vidutiniškai 1016 eurus 95 centus… Parama buvo skirta ir kompiuteriui įsigyti. Su visa pagarba pradedantiems ar jau verslininkaujantiems, bet jeigu nesugeba sugeneruoti tūkstančio eurų… Fondas buvo įkurtas bene prieš dvidešimt metų, kai finansavimo aplinka buvo nesusiformavusi ir pagalba buvo tikrai reikalinga, o šiandienos tyrimai rodo, kad pradedantiems verslininkams labiau trūksta žinių nei pinigų. Naudingiau būtų, jeigu valstiečių frakcijos nariai, pasitelkę savo Seimo narį, inicijuotų įstatymo priėmimą, kuriuo smulkūs verslininkai, kaip priimta daugelyje Europos šalių, bent dvejiems metams būtų atleisti nuo mokesčių. Nauda būtų ir rinkiminė, ir smulkiems verslininkams.

Trečiasis. Įvesti pirmokėlių krepšelį ir jam iš savivaldybės biudžeto tereikėtų kokių septyniasdešimt tūkstančių eurų. Paaiškinu: kiekvieno Marijampolės savivaldybės pirmoko tėvai gautų maždaug 140 eurų pieštukams, sąsiuviniams ir t.t. įsigyti. Skandinavija ar komunizmas, ne kitaip. Ir viskas iš savivaldybės lėšų, kurių dažniausiai trūksta visoms mūsų gyvenimo sritims. Nors turėdami tokį judrų Seimo narį valstiečiai galėtų šitų pinigų „paieškoti” valstybės biudžete, jeigu užėjo toks gerumo priepuolis. Sutinku, yra sričių, kuriose visi vieningai turime remti kitus bendruomenės narius, bet negalintys surasti lėšų pirmokui išleisti į mokyklą gauna socialinę paramą, tai kodėl bandoma daryti lygiavą tarp turinčių perteklių ir neturinčių lėšų? Atsakymas – rinkimai ir rinkėjai, negausime, bet rūpinamės.

Ketvirtasis. Įrengti ūkininkų turgelį su visa infrastruktūra, kuriame savo išaugintomis gėrybėmis, miško uogomis, grybais nemokamai galėtų prekiauti ir senjorai. Nuo savęs pridėsiu, kad būtina leisti prekiauti vaistingais augalais, mediniais šaukštais ir kitais senjorų surinktais ar pagamintais gaminiais bei gėrybėmis. Ir viskas turi būti už dyką!

 Ir suklestės Marijampolės krašte senjorai, kurie užplūs miškus ir pievas. Tik bėda ta, kad mes tų turgaviečių jau turime tiek ir dar tiek. O senjorai, kurie turi ką parduoti, sėkmingai pardavinėja nepaisydami žiaurių trijų ar šešių eurų mokesčių. Na, o tie, kurie kelerius metus gyveno kitų sąskaita, gal galėtų pradėti mokėti mokesčius ir neišsisukinėti nuo jų. Jei jau ką mes,  suvalkiečiai, ir mokame, tai „bėdavoti“.

Pripažinkime, rinkėjams šios „pažadėtuvės” –  kaip medus, o koalicijos partneriai tikrai nepritars joms (jeigu neturės kitų taip pat rinkiminių išskaičiavimų) ir bus galima kelti triukšmą, kaip socialdemokratai nemyli marijampoliečių, kaimiškųjų seniūnijų gyventojų, senjorų, neįgaliųjų ir jaunų šeimų. Ir tikėtina, kad mažai kas suvoks šią politinę „prekybą“, labiau primenančią ispanų ir indėnų mainus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite