Jaunų žmonių dalyvavimo demokratiniuose procesuose problematika yra itin aktuali, o ji tampa dar aktualesne artėjant rinkimams. Nuo 2018 metų Lietuvoje jaunų žmonių nuo 14 iki 29 sumažėjo daugiau nei 66 tūkstančiais[1]. Tai gali daryti neigiamą įtaką jaunimo aktyvumo ir jų atstovavimo rodikliams, ypač regione. Tad siekiant išlaikyti aktyvią bendruomenę, įsitraukiančią į savivaldos, valstybės ir visos Europos demokratinius procesus – labai svarbu tą domėjimąsi ir įsitraukimą skatinti kuo anksčiau. Dėl šios priežasties gimė projekto “Balsuojam!” idėja, apie kurią plačiau papasakos projekto iniciatorės Raimonda Bogužaitė ir Jurgita Čižauskienė.
– Pasidalinkite, kaip gimė projekto „Balsuojam!“ idėja?
– Idėja auginta ir brandinta buvo gana ilgai, balsavimo nuo 16 metų savivaldos ir merų rinkimuose tema nacionalinėje jaunimo politikoje taip pat buvo svarstoma ir diskutuota, prie jos vis grįžtama, o dabar ji tapo dar aktualesne rinkimų akivaizdoje. Todėl asociacija „Jaunimas YRA“ ir VšĮ „Užimtumo akademija“ apie metus laiko analizavo, kaip sukurti kuo produktyvesnį projektą sujungiant abiejų pusių idėjas. Balsavimo teisės suteikimas nuo 16 metų – tema, turinti daugybę „už“ ir „prieš“ argumentų. Kai kalbame apie regioną,
kur dažnas tik ką pilnametystės sulaukęs žmogus išvyksta gyventi į didmiestį, galimai suformuotas balsavimo įprotis įsitraukti į rinkimų procesą iš anksčiau paskatintų ir studentus sugrįžti dalyvauti savivaldos rinkimuose. Tačiau mums kuriant projekto įdėją norėjosi šia tema tik diskutuoti, skatinti bendruomenės pilietiškumą, aktyvumą, tačiau ir statistiškai įvertinti galimą šešiolikmečių įsitraukimo į rinkimus įtaką. Dėl šios priežasties projekte numatyta ir viena iš pagrindinių veiklų – rinkimų simuliacija. Projektu norima jauniems žmonėms parodyti, kad savivaldos gyvenimas ir politinė veikla yra susijusi su jų kasdienybe, kad piliečio teisės, galimybės ir pareigos yra tiesiogiai susijusios su kiekvieno žmogaus kasdienybe. Tinkamas jaunimo informavimas apie savivaldos veiklą ir vykdomus procesus leis jauniems žmonėms prisijungti ir aktyviau įsitraukti į pilietinę veiklą, dalyvauti dialoge su politikais teikti savo siūlymus problemų sprendimui, teikti idėjas siekiant kurti jaunimui draugišką mikroklimatą savivaldoje, – teigia Raimonda.
– Kokius išsikėlėte tikslus šiam projektui?
– Keliame sau pagrindinį tikslą – skatinti jaunimo pilietiškumą ir aktyvų dalyvavimą vietos savivaldos gyvenime, sprendimų priėmime, demokratiniuose procesuose per neformaliais metodais pagrįstas veiklas. Taip pat norime supažindinti jaunimą su savivaldos procesais ir veikla per edukacines priemones, įtraukti jaunimą į demokratinius procesus savivaldos rinkimų simuliacijos pagalba. Projekto metu norime suteikti jaunuoliams galimybę įsitraukti ir mokytis dalyvauti pilietinėje visuomenėje, įsitraukti į demokratinį gyvenimą, sprendimų priėmimo procesą. Planuojama, kad jaunuoliai taps pilietiškesni, atsakingesni, geriau susipažinę su Europos vertybėmis, demokratiniais procesais Lietuvoje ir Europoje.
– Kaip manote, ar visuomenėje vis dar vyrauja stereotipai, kad šešiolikmečiai yra per jauni balsuoti?
– Žinoma, kad šie stereotipai egzistuoja ir yra labai gajūs. Daug skirtingų nuomonių ir skirtingų patirčių, baimių dėl jauno žmogaus nesudėtingo nuomonės pavergimo. Vis ieškome analogų užsienio šalyse, jų patirčių, kas pasiteisino, kas ne, kodėl buvo nuspręsta leisti arba neleisti balsuoti 16-mečiams. Tai yra svarbus sprendimas demokratiniame valstybes valdymo procese ir sprendimai turi būti priimti labai apgalvotai, – yra įsitikinusi Jurgita.
– Kuo šis projektas gali būti naudingas jaunam žmogui?
– Projekto veiklų dalyviai ugdys vieną svarbiausių kompetencijų – pilietiškumo. Jie geriau supras kaip veikia demokratija, kokiomis vertybėmis vadovaujasi ES, kaip mes, kaip Europos ir Lietuvos piliečiai galime prisidėti prie geresnės mūsų ateities kūrimo. Manome, kad nauda yra visokeriopa: gali padidėti įsitraukimas į bendruomenines veiklas, dalyviai galės labiau susipažinti su procesais, tapti intelektualesniais, geriau suprasti esamą situaciją ir jos niuansus. Kadangi projektą ir įgyvendina jauni žmonės, prisidėdami gali ugdyti savo kompetencijas arba išmokti naujų dalykų, tokių kaip: projekto valdymas, renginių organizavimas, komunikacija ir dar begale kitų. Jaunas žmogus per veiklas galės išgirsti savo srities specialistų nuomonių ir faktų, tai pat patys bus įtraukiami į interaktyvias veiklas, kurios skatins jų sprendimų priėmimą atsakingais momentais. Projekto metu ugdysime tolerantiškumo, solidarumo, pilietiškumo, savimonės kultūrą, patys geriau suprasime savanorystės, tolerancijos svarbą, mokysimės sukurti pridėtinę vertę savo bendruomenei. Aktyviai kalbėdami apie jaunus žmones ir rodydami jų aktyvumą bendruomenei demonstruosime ir kursime pozityvesnį požiūrį į jauną žmogų. Taigi, naudų tikrai yra daug ir įvairių.
– „Balsuojam!“ pradedate diskusijomis su sprendimų priėmėjais, atskleiskite, kas laukia tolimesniuose projekto etapuose, kokių renginių galima tikėtis?
– Projekte leisime jaunimui būti įtrauktiems į įvairias veiklas. Kviesime jaunimą į protmūšius, kurių metu pasitikrinsime savo žinias apie demokratinius procesus, spręsime atvejų analizes, kuomet jauni žmonės turės priimti sprendimus aprašytose situacijose atsakydami į klausimus. Visos užduotys skatins labiau pažinti valstybės valdymo procesus, veikiančias struktūras, eigą. Kviesime dalyvius į diskusijas ir rinkimų simuliaciją, kur jaunuoliai galės pasimuliuoti rinkimų procesą, prisiliesti prie šio svarbaus įvykio demokratiniame valstybės gyvenime. Šios simuliacijos duomenys bus analizuojami kartu su tyrėjų pagalba. Vėliau turėsime baigiamuosius renginius, kurių metu pasidalinsime projekto rezultatais. Visas veiklas vykdysime skirtinguose miestuose: Alytuje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje ir Panevėžyje.
– Kokį pokytį tikitės sukurti projekto eigoje ir po jo?
– Tikimės, kad padidės įsitraukimas ir dalyvavimas, didės suvokimas apie demokratinius procesus, supratimas, kad jaunimas gali prisidėti prie valstybės valdymo. Norėtųsi, kad projektas darytų įtaką ir jaunų žmonių aktyvumui balsuojant. Dar vienas mūsų lūkesčių – gautais tyrimo rezultatais prisidėti prie tolimesnių procesų atsakant į klausimą, ar reikalingas balsavimas nuo 16 metų savivaldos ir merų rinkimuose bei padėti keisti požiūrį į jaunus žmones, kurie taip pat nori ir gali aktyviai prisidėti prie valstybės valdymo.
[1] https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=0afaaea1-bef9-42ac-9709-5a6c1cd074fa#/