Pagrindinis > Naujienos > Šiaurietiškas ėjimas – geros savijautos šaltinis

Šiaurietiškas ėjimas – geros savijautos šaltinis

 

Skandinavijoje atsiradęs ir šiandien jau visame pasaulyje vis populiarėjantis šiaurietiškas vaikščiojimas su lazdomis jau turi nemažai pasekėjų ir Lietuvoje. Neretai dažnas praeivis, nesusidūręs su šia inovacija, vaikščiojančius nulydi keistu žvilgsniu. Tačiau pasidomėjus daugiau, kokiu tikslu taip yra vaikščiojama, ir išbandžius šią fizinio aktyvumo formą, nekyla abejonių, kad tai išties naudinga sveikatai. Kasmet šiaurietišku ėjimu susidomėjusiųjų gretos vis auga, todėl nenuostabu, kad Marijampolės krašto gyventojai gan aktyviai dalyvauja šiaurietiško ėjimo mokymuose ir kaskart į juos atsiveda ir draugus, ir antrąsias savo puses, ir net visą šeimą.

„Mūsų savaitei“ apie šiaurietišką ėjimą, jo subtilybes pasakojo ir tai išbandyti savo kailiu leido Marijampolėje jau bene ketverius metus šiaurietišką ėjimą propaguojantis Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas Mantas ČĖSNA.

Mantas Čėsna: „Mūsų tikslas – sveikatinti žmones“

Šiaurietiško ėjimo trenerio klasifikaciją turintis M. Čėsna tvirtina, kad pirmą kartą su šiaurietišku ėjimu susipažino viešėdamas Suomijoje. Iš pradžių jis į tai žiūrėjo skeptiškai, tačiau sužinojus, kad profesionalūs slidininkai ėjimą su lazdomis renkasi kaip alternatyvą treniruotis vasarą, iš karto kilo didžiulis susidomėjimas šia aktyvia veikla, mat pats Mantas – aistringas slidininkas. „Tai anaiptol nėra sporto šaka. Sporte svarbūs rezultatai, rekordai, žymūs pasiekimai, o šiaurietiškas ėjimas yra aktyvus laisvalaikis, kuris stiprina sveikatą, gerina nuotaiką“, – teigia Mantas. Vaikštant su lazdomis, dirba viršutiniai kūno raumenys – pečių, rankų, liemens srities. Skirtingai nei bėgiojant, sumažėja krūvis kojų sąnariams bei nugarai, o taisyklingai atliekami judesiai atpalaiduoja kaklo ir pečių raumenis. Taip pat vaikščiojimas su lazdomis gerina ir širdies ritmą, kadangi įkvepiama daugiau deguonies, gerėja kraujotaka. Vertėtų paminėti, kad ši fizinė veikla gerina ir medžiagų apykaitą, vaikščiojant išeikvojama daugiau energijos. O didžiausias šiaurietiško ėjimo privalumas, anot mūsų kalbinto specialisto, – tai greitai išmokstama veikla, tinkanti įvairaus amžiaus žmonėms. Šiaurietiškas ėjimas gerina emocinę žmogaus būklę, gana plačiai taikoma kaip reabilitacija po traumų.Tai naudinga žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą, bei tiems, kurie siekia atsikratyti antsvorio.

Ėjimo technika gana paprasta: einama natūraliai žengiant dešine koja, tuo pat metu statoma kaire ranka laikoma lazda, ir atvirkščiai. Treneris teigia, kad ėjimo greitį pasirenka kiekvienas, todėl nereikia vytis tų, kurie eina greičiau. Jis taip pat paminėjo dažną einančiųjų daromą klaidą – daugelis mano, kad lazdos jiems teduoda atramą, tačiau iš tikrųjų jos skirtos atsispirti ir taip žengti tolyn. Einant svarbu taisyklingai kvėpuoti pagal savo žingsnių ritmą, atlikti rankų mostus, kad dirbtų pečių raumenys.

Išbandę šį ėjimą, greitai perpratome pačią ėjimo techniką, o nueitas  ilgas atstumas pasirodė gana trumpas. Vaikščiojant su lazdomis, kyla jausmas, kad į žemę remiesi keturiomis kojomis, jauti, kaip dirba visas kūnas, o skųstis nuovargiu visiškai nereikia.

Žingsniuoja ir mokiniai

Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras šiaurietiško ėjimo užsiėmimus jau vykdo ketverius metus. Sulaukęs biuro direktorės Linos Laukaitienės pritarimo, Mantas Čėsna su kolegomis pirmieji Marijampolės mieste pradėjo šią veiklą. Šiaurietiško ėjimo trenerio specialybę įgijęs instruktorius pasakojo, kad pirmieji metai buvo nelengvi, kadangi tuo metu dar nebuvo labai didelio gyventojų susidomėjimo. Tačiau laikui bėgant, vedami noro ir pastangų, šiandien biuro darbuotojai turi nemažai veiklos organizuojant šiuos užsiėmimus.

„Pats šiaurietiškas ėjimas galbūt ir neturi tikslios filosofijos. Mūsų pagrindinis tikslas – sveikatinti gyventojus. Per visus tuos metus mes išplėtėme savo veiklą, ir dabar vien tik Marijampolės mieste suskaičiuojame apie tūkstantį gyventojų, vaikščiojančių su lazdomis. Kiekvieną paskutinį mėnesio pirmadienį organizuojame jau tradiciniu tapusį pasivaikščiojimą, į kurį ateina vis naujų veidų. Žmonės aktyviai dalyvauja seminaruose, pateikia pasiūlymų. Pramokę vaikščioti, neretai vaikšto savarankiškai, prie jų prisijungia jų šeimos nariai, draugai, moko taisyklingai juos eiti. Mūsų biuras aktyviai bendradarbiauja  su Šiaurietiško ėjimo asociacija, jos lektoriais, viena iš  didžiausių šiaurietiškų lazdų gamintoja įmone „LEKI“, kurios atstovybė yra Lietuvoje, kitomis įmonėmis, kurios prekiauja lazdomis. Kartu vykdome bendrus renginius. Visgi labiausiai ryšį palaikome su kitų miestų visuomenės sveikatos biurais  – taip mes keičiamės informacija, patirtimis, rengiame ėjimus“, – apie savo biuro veiklą pasakoja instruktorius. Jis, be sveikatos stebėsenos specialisto pareigų biure, taip pat vykdo veiklą neoficialiame šiaurietiško ėjimo klube Marijampolėje „Šiaurietiškas žingsnis“. Šis klubas vykdo individualius mokymus ir pavieniams asmenims, ir grupelėms, prekiauja inventoriumi. Tačiau, pripažįsta, kad dėl didelio užimtumo sveikatos biure  veiklai klube lieka vis mažiau laiko.

Marijampolės visuomenės sveikatos biuras dažnai sulaukia skambučių iš gyventojų šiaurietiško ėjimo klausimais. Dažniausiai žmonės domisi, kokias lazdas reikia pasirinkti. Ėjimo instruktorius visada rekomenduoja rinktis reguliuojamo aukščio lazdas tam, kad būtų galima prisitaikyti individualiai pagal ūgį ir žingsnius. Jų kainos svyruoja nuo 10 iki 200 eurų (kaina turi įtakos prabangai ir patogumui, nors rezultatai bus tokie patys). Visgi prieš įsigyjant lazdas, visada rekomenduoja ateiti išbandyti. „Yra buvę atvejų, kai žmogus yra išbandęs ir įsitikinęs, kad tai ne jam. Su lazdomis vaikštant tikrai yra lengviau, tačiau fiziškai neaktyvus žmogus, pirmą kartą praėjęs tam tikrą atkarpą, neretai pavargsta, kadangi į darbą įsijungia viršutiniai raumenys. Dėl to žmogus praranda motyvaciją eiti toliau“, – sako instruktorius.

Paklaustas, kokia žmonių grupė dažniausiai renkasi šiaurietišką ėjimą, Mantas vienareikšmiškai atsako, kad tai vyresnio amžiaus moterys. Pasak jo, vyrai į ėjimą su lazdomis žiūri kiek skeptiškiau, o kalbėdamas apie jaunuolius, tikina, kad jiems reikia aktyvesnio, suteikiančio adrenalino užsiėmimo. „Jaunimas taip pat įsitraukia, bet jo yra kur kas mažiau. Visgi, siekiant jaunimą skatinti aktyviai, sveikai gyventi,  dažnai esu kviečiamas į mokyklas supažindinti mokinius su šiaurietišku ėjimu, pervesti juos vieną ar kitą ratą. Bendradarbiaujame su Rygiškių Jono, Sūduvos, Marijonų gimnazijomis, „Ryto“ pagrindine mokykla ir kitomis savivaldybės mokyklomis. Neseniai buvau pakviestas į Želsvos pagrindinę mokyklą. Ėjimus tenka organizuoti ir Marijampolės kolegijoje. Pastebiu, kad aktyviausi čia yra dėstytojai, kiti kolegijos darbuotojai.  Šiaurietišku ėjimu susidomi įvairios įmonės, sulaukiame kvietimų jų darbuotojams suorganizuoti žygį. Prie mūsų prisijungia ir visuomenėje žinomi asmenys: miesto taryboje esantys žmonės, savivaldybės administracijos darbuotojai. Neseniai didžiųjų metų švenčių proga Marijampolės sveikatos biuro vardu šiaurietiško ėjimo lazdas mes padovanojome mūsų miesto merui Vidmantui Braziui ir tikimės, kad jis vaikšto su jomis“, – apie savo veiklą pasakoja Mantas.

Vaikščiojimui svarbi danga

„Vienas užsiėmimas trunka apie 90 minučių, į tą laiką įeina ir instruktažas, kadangi kaskart ateina vis naujų žmonių, kuriems šiaurietiškas ėjimas yra naujiena. Stengiamės pravesti žmones kuo ilgesnį laiką, nes taip praktikuodamiesi jie išmoksta taisyklingai vaikščioti. Neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kada ėjimo dalyviai prašo tęsti ėjimą ilgiau. Šaltuoju metų laiku būna kitaip – dėl prastesnių oro sąlygų žmonių į ėjimus susirenka mažiau, o šiltuoju metų laiku jų skaičius taip išauga, kad į pagalbą tenka  pasikviesti savo koleges iš sveikatos biuro.Taip mums kartu lengviau dirbti, stebėti vaikščiojančių daromas klaidas bei gilinti žinias, tobulintis toliau“, – šypteli Mantas. Paklaustas, ar marijampoliečiai turi tam tikrą specifinę ėjimo trasą, jis nedvejodamas atsakė, kad  Pašešupio parkas mieste yra tinkamiausia vieta užsiėmimams.  Anot jo, čia galime vaikščioti ir žole, ir asfalto danga, o tai leidžia gyventojams pajusti skirtumą vaikščiojant skirtingu paviršiumi. Be Pašešupio parko, jis taip pat paminėjo ir Marijampolės kolegijos teritorijoje esančią trasą, kurios danga yra sudaryta iš skaldos. „Jos privalumas tas, kad drėgnu oru vaikščiojimas nesukelia diskomforto, nėra balų ar purvo, puikiai sminga lazdos. Deja, jis neilgas. Tačiau pačią geriausią trasą visame rajone, manau, turi Kazlų Rūda. Ten žmonės vaikšto pažintiniame miško take, kvėpuoja grynu oru, grožisi nuostabia miško aplinka. Mums taip pat tenka ten pasivaikščioti“, – sako instruktorius. Mantas atkreipė dėmesį į tai, kad danga labai svarbu. „Asfaltu vaikščioti kiek sudėtingiau nei žole – einant kietu paviršiumi mažesnis sukibimas, kitoks atsispyrimas, todėl norint vaikščioti kieta danga reikia pasipraktikuoti. Prie lazdų galime pridėti specialius guminius antgalius, skirtus vaikščioti ant asfalto, betono ir kitų kietų paviršių. Tuomet lazdos nepraslysta, jos neskleidžia triukšmo, neatkreipia praeivių dėmesio. Tačiau jei su uždėtais antgaliais mes vaikščiosime ant žolės – prarasime sukibimą, atramą“, – dėsto specialistas.

Meilę sportui paveldėjo iš tėčio

Mantą Čėsną sportas lydi nuo mažumės. Jau būdamas dešimties metų, pradėjo aktyviai bėgioti, o vėliau užsiimti orientaciniu sportu. Jis yra baigęs Lietuvos kūno kultūros akademiją, turi Sporto bakalauro laipsnį, studijavęs Kauno medicinos universitete ir apsigynęs Visuomenės sveikatos magistrantūros laipsnį. Dar besimokydamas Kauno medicinos universitete, susidomėjo slidinėjimu ir taip atrado naują, tuomet dar mažai kam žinomą šiaurietišką ėjimą. Prieš tapdamas šiaurietiško ėjimo instruktoriumi, 2011 m. VšĮ „Baltijos šiaurietiškojo ėjimo centre“ dalyvavo instruktorių  mokymuose, o 2012 m. Vokietijoje jam buvo suteiktas šiaurietiško ėjimo instruktoriaus sertifikatas NWI (angl. Nordic Walking International). Pašnekovas teigė, kad šiuo metu Marijampolėje jis esąs vienintelis, turintis šiaurietiško ėjimo trenerio sertifikatą ir akredituotas Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacijoje.

Mantas pasakojo, kad jo tėtis savo laiku taip pat aktyviai sportavo, buvo dviratininkas. Jis skatino Mantą sportuoti, ir jis, kitaip nei jo tuometiniai bendraamžiai, nuolatos liedavo prakaitą sporto salėje. Jis nesistebi: augo tokioje aplinkoje, kur sportas šeimoje buvo viena didžiausių vertybių. Neseniai pats pašnekovas sulaukė šeimos pagausėjimo ir tiki, kad sūnus paseks jo pėdomis. Nors sukūrus šeimą laiko lieka vis mažiau, Mantas randa laiko sportuoti. Vienas mėgstamiausių jo užsiėmimų yra „speed-hikingas“ –  tai greitas žygiavimas su šiaurietiško ėjimo lazdomis įkalnėse.

Šiaurietiško ėjimo instruktorius domisi ir alternatyviais sveiko gyvenimo judėjimais. Yra išbandęs jogą, aerobiką, domisi liaudies medicina ir apie tai dažnai diskutuoja su kolegėmis iš visuomenės sveikatos biuro. Jis sveikina tuos žmones, kurie konkrečiai specializuojasi panašaus pobūdžio srityse ir jas propaguoja, pridurdamas, kad sveikata yra vienas didžiausių turtų mums patiems.

Tiems, kurie abejoja, ar verta lankyti tiek šiaurietiško ėjimo, tiek kitokius užsiėmimus, pataria įsiklausyti į savo vidinius norus, rūpintis savo sveikata, nebijoti žengti ryžtingai bei stengtis gyventi sveikai. „Neretai šiandieninis mūsų gyvenimo tempas, darbas, mokslai išmuša žmogų iš vėžių. Fizinis aktyvus yra viena iš priemonių, kuri mus gali atstatyti tiek fiziškai, tiek psichologiškai“, – teigia Mantas. Ateityje jis planuoja suburti daugiau šiaurietiškam ėjimui neabejingų žmonių, perduoti savo žinias kitiems, įgyti daugiau patirties bei plėsti savo veiklą visuomenės sveikatos biure.

Mantas Čėsna Marijampolės visuomenės sveikatos biuro vardu nori padėkoti Marijampolės savivaldybei, kurios dėka jie gali skleisti visuomenei naudingą informaciją, vykdyti užsiėmimus. Susidomėjusieji šiaurietišku ėjimu visada gali kreiptis į  biurą, kurio darbuotojai atsakys į visus rūpimus klausimus.

Artimiausias susitikimas vyks kovo 30 d. 15.00 val. prie Marijampolės Sūduvos gimnazijos stadiono (R. Juknevičiaus g. 32, Marijampolė). Daugiau informacijos apie šiaurietišką ėjimą rasite  www.marijampolesvsb.lt.

Paulius KULBIS

Autoriaus nuotraukos.

Šiaurietiško ėjimo instruktorius Mantas Čėsna. Manto rankoje – specialus guminis antgalis. Iš pirmo žvilgsnio panašu į slidinėjimo lazdas, tačiau tai yra skirtos šiaurietiškam ėjimui. Tokiomis lazdomis vaikščioja šiaurietišku ėjimu užsiimantys žmonės. LEKI firmos lazdų rinkinys. Mantas Čėsna moko naujai atėjusius į mokymus. Mantas Čėsna veda šiaurietiško ėjimo instruktažą dalyviams.  Mantas Čėsna demonstruoja kaip reikia taisyklingai atlikti mostus. Vyresnieji miesto gyventojai sudaro visą dalyvių daugumą. Ėjimo dalyviai diskutuoja su instruktoriumi Mantu Čėsna. Mokymų dalyviai ėjimo metu. jquery photo viewerby VisualLightBox.com v6.1

2 komentarai(-ų) “Šiaurietiškas ėjimas – geros savijautos šaltinis

  1. You should also factor in the authenticity of the essay paper writing professional you want to employ. Most of these professionals will get another person contents and present it to you as their authentic research work. You will be expected to pay heavily for this custom essay writing service work that is done by another person. The painful thing about this is that it is after you have received the completed job that you will find out about the fraud that has been committed.

    essay writing checklist

  2. Labai jau mažai dalyvių šiame ėjime sudalyvavo.Mūsų krašte dar mažokai matosi tokių ėjikų, bet Skandinavijoje,tai labai populiarus sportas.Pagyvenę žmonės šią sporto rūšį labai mėgsta.

Komentuoti: Viktorija Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE