Šeštadienis, 14 gruodžio, 2024
Daugiau
    PagrindinisNaujienosSusigrąžinti gerą regėjimą patiems? Kodėl gi ne!

    Susigrąžinti gerą regėjimą patiems? Kodėl gi ne!

     

    Tai skamba kaip XXI a. sensacija: negi įmanoma gerą regėjimą susigrąžinti pačiam? „Aiškus Matymas“ mokyklos įkūrėja, Natūralios regos terapijos instruktorė Jūratė ALEŠKEVIČIŪTĖ, šiuo metu rašanti būtent apie tai knygą, vienareikšmiškai atsako: „Taip“! Ir tai ne vien teorinėmis žiniomis grįstas atsakymas: tai ir praktiškai išbandyti veiksmingi metodai. J. Aleškevičiūtė, 13 metų dirbusi kaip optometrininkė (regėjimo specialistė, parenkanti akinius), susidomėjusi  JAV gydytojo oftalmologo V.H.Beitso metodu, mat pačios regėjimas buvo -2,5, ėmė vadovautis ta metodika, atlikinėti pratimus, pajuto: tai iš tikrųjų veikia. Ir ne tik veikia: ji sugebėjo taip sau atsistatyti regėjimą, jog akinių jau visiškai nereikia. Žingsnelis po žingsnelio, nesustojant prie to, kas jau pasiekta, ėmė dar labiau plėstis žinių, suvokimo laukas, be to, Jūratė savo patirtimi ėmė dalintis su kitais. Irgi – veiksmingai: per mėnesį, laikantis nurodymų bei dirbant su savimi, kiekvienam pavyksta 0,5 dioptrijos pasigerinti savo regėjimo kokybę.

    …Tai nėra nauja, tai tiesiog pamiršta sena. O gal ir nepamiršta visai, o tik nereklamuojama, nes tai nenaudinga nei pramonei, nei medicinos sistemai, nei vartotojiškos sąmonės žmonėms. Tai veikia, tačiau reikia  savo sveikata rūpintis pačiam.  Akiniai yra tapę mūsų kasdienybės dalimi, priimame juos kaip savaime suprantamą dalyką, kuris  padeda gerai matyti čia ir dabar. Tačiau ar visada yra taip, kaip priimta manyti?

    „Akiniai tėra protezai mūsų akims ir jie niekada regėjimo nepagerino“, – ši frazė Jūratės Aleškevičiūtės lūpose skamba ne kartą. Į Jūratės  organizuojamus mokymus „Susigrąžink regėjimą pats!“ gausiai renkasi žmonės, norintys išgirsti patarimų ir pasisemti žinių apie tai, kaip taisyklingai rūpintis savo akių sveikata, kaip patiems  natūraliomis priemonėmis susigrąžinti gerą regėjimą.

    Akiniai problemos neišsprendžia

    Garsiausi pasaulio akių gydytojai turi sukūrę savas regėjimo ir jo gerinimo teorijas. Vienos labai populiarios, kitos nerado atgarsio ir pasekėjų. Akių gydytojai siūlė ir siūlo ne tik medicininį akių gydymą – jie ragina regėjimą stiprinti įvairiais pratimais. Vienas iš tokių žmonių – amerikiečių oftalmologas Viljamas Horacijus Beitsas (William Horatio Bates, 1860–1931), 1920 metais išleistos knygos „Puikus regėjimas be akinių“ („Perfect Sight Without Glasses“) autorius. Šis akių gydytojas – prieš akinių nešiojimą, savo teiginiams pagrįsti pateikęs savitą, iš pirmo žvilgsnio šokiruojančią teoriją.

    Beitsas, baigęs medicinos institutą, penkerius metus dirbo akių gydytoju ir nusivylė savo darbo vaisiais. Visų jo pacientų, kuriems išrašė akinius, regėjimas pablogėjo. Antra, į ką atkreipė dėmesį Beitsas, buvo tai, kad kai kurie jo pacientai vasarą išvykdavo į kaimą ir ten sudaužydavo ar pamesdavo akinius. Jiems tekdavo du ar tris mėnesius apsieiti be akinių. Kai sugrįždavo, gydytojas patikrindavo jų regėjimą ir pastebėdavo – kai kuriems žmonėms šis būdavo pagerėjęs. Beitsas ėmė ieškoti priežasčių. Jis 30 metų tyrė žmogaus akis. Gydytojas pasiūlė paprastą ir suprantamą metodiką regėjimui atstatyti.

    1901 m. Beitsas parašė darbą, kuriame parodė, kad visi keturi regėjimo sutrikimai – trumparegystė, toliaregystė, žvairumas ir astigmatizmas – yra susiję su akį judinančiais raumenimis. Kai kurie raumenys per daug įtempti, o kai kurie – per daug atpalaiduoti. Jis taip pat sukūrė pratimų sistemą, kuri padeda raumenis atpalaiduoti arba įtempti.

    Šiandien V. Beitso metodas nuolat tobulinamas, ir jo dėka tūkstančiai žmonių visame pasaulyje susigrąžina puikų regėjimą.

    Toliau pateikiame ištraukas iš Jūratės Aleškevičiūtės rašomos knygos „Sveikų akių vadovėlis“. 

    Mano akinių istorija

     „Būdama 16 metų, – sako Jūratė, – pastebėjau, jog mokykloje neprimatau lentoje rašomų raidžių (priežastis, kurią suvokiau tik po 20 metų, buvo paprasta: mano vidinis pasaulis man buvo įdomesnis už išorinį, todėl išorinį pasaulį matyti sekėsi truputį sunkiau). Nuėjus pas akių gydytoją,  man buvo nustatyta trumparegystė ir išrašyti akiniai -1,0 D. Mokyklą baigiau su -2,5 D akiniais.  Trylika metų, dirbdama optometriste optikos salone, nuolat keisdavau akinius, mėgavausi madingais akinių rėmeliais ir „gero“ matymo galimybėmis. Visą tą laiką ir kitiems koreguodavau  vienokias ar kitokias regėjimo ydas, padėdavau  prisitaikyti naujus akinių stiklus. Kartą į mano rankas pateko V. H. Beitso knyga apie tai, kaip galima pačiam  susigrąžinti gerą regėjimą. Be abejo, mano kritiškas protas ėmė prieštarauti ten išsakytoms tezėms, todėl šiek tiek paskaitinėjusi tą knygą padėjau  į šalį ir toliau sėkmingai sau ir kitiems parinkinėjau akinius, naudodamasi optikos pramonės siūlomais „stebuklais“ ir inovacijomis. Tačiau, kaip žinia, niekas mūsų gyvenime nevyksta atsitiktinai. Tad kartą, apie keturiasdešimtuosius savo gyvenimo metus,   ankstyvą pavasarį, mane aplankė  gyvenimo prasmės krizė. Tuomet, skaitinėdama V. Zelando „Realybės transferingą“ ir mėgindama rasti atsakymus į man rūpimus klausimus, aptikau ten vieną mintį, kuri surezonavo mano viduje. Autorius teigė, jog teisingas pasirinkimas yra tada, kai mūsų protas neprieštarauja, o siela dainuoja. „Mano gyvenimas rūpinasi manimi“ – ši frazė atsirado ant mano kambario sienų, darbo kalendoriuje ir svarbiausia – mano galvoje. Ilgai laukti rezultatų nereikėjo: suvokiau  atradusi savo pašaukimą ir nusprendžiau padėti žmonėms atgauti aiškaus matymo galimybę be medikamentų ir optinių ramentų akims. Kadangi esu tos nuomonės, kad visa, ko mokai kitus, turi išbandyti pats, ėmiausi gilintis į natūralios regos terapijos aspektus, rinkti medžiagą, domėtis šios metodikos pasiekimais pasaulyje ir svarbiausia visu tuo naudojausi ir pati, siekdama panaikinti savo trumparegystės ydą. Pati visą gyvenimą domėjausi ne vien vakarų, bet ir rytų medicina, esu holistinio požiūrio į žmogaus sveikatą šalininkė, mokiausi energetinės medicinos pas akademiką V. Bronikovą. Apjungusi gydytojo oftalmologo H. Beitso natūralios regos atstatymo pratimus su Tibeto energetinėmis praktikomis bei kinų medicinos žiniomis, aš sukūriau savą regos atstatymo metodiką, pagal kurią per 6 mėnesius pati susigrąžinau aiškų matymą. Šios metodikos dėka daugelis mano kursų lankytojų taip pat pasigerino savo regėjimą“.

    Aiškaus matymo paslaptis

    Apie galimybę natūraliomis priemonėmis  koreguoti regėjimo ydas pirmasis prabilo gydytojas V. H. Beitsas.  Nors oficialiosios medicinos atstovai vis mėgindavo prieštarauti teigdami, kad  blogo regėjimo pagerinti neįmanoma, tačiau jie niekaip negalėdavo paneigti tų faktų, kad regėjimas  tiesiog atsistatydavo.  Taip gydytojas oftalmologas V. H. Beitsas suteikdavo pacientams galimybę puikiai matyti visais atstumais ir net išgydydavo kataraktą, glaukomą, tinklainės pažeidimus.

    Pagrindinė gyd. V. H. Beitso natūralaus regėjimo atstatymo mintis skelbė tai, jog svarbiausias aspektas, į kurį reikia atsižvelgti norint matyti aiškiai, yra žmogaus tikėjimas savo sėkme. Dirbant su pacientais galima pastebėti, jog kiekvienam regėjimo sutrikimui būdinga tam tikra specifinė mentalinė būsena. Tai, kaip žmogus gyvena, kaip žvelgia į pasaulį, kokias mintis skleidžia aplink save, toks jo ir regėjimas. Jeigu mintys skaidrios, pozityvios, žmogus regėjimas visada bus aiškus.  Kaip žmogaus sąmonės būsena įtakoja  jo regėjimą, tyrimais pagrindė daktaras  Č. Kellis.  Analizuodamas B. Reicho ir A. Loveno darbus jis padarė išvadą, kad  prastai matantis žmogus nemoka atvirai reikšti savo jausmų ir nuolat jaučia psichinę bei fizinę įtampą. Todėl viena iš rekomendacijų regėjimo gerinimui yra atsipalaidavimas – kūno ir sąmonės relaksacija.  Vizualizacija – gebėjimas mintimis sumodeliuoti vaizdinius, padedančius atsipalaiduoti, taip pat naudojama norint suteikti sau tobulą poilsį.

    Susijaudinus ir įsitempus žmogaus kvėpavimas visuomet padažnėja. M. D. Korbett, kuri buvo Beitso mokinė, pastebėjo, jog išmokus taisyklingai kvėpuoti galima pagerinti regėjimą ir atsisakyti akinių.

    Atsipalaidavimas, taisyklingas kvėpavimas yra gerai, tačiau tai dar ne viskas. Jeigu žmogus viduje laikys užspaudęs emocijas, neišreikš giluminių jausmų ir visa tai nuolat nešiosis savyje, jis anksčiau ar vėliau ims matyti prasčiau.

    Vis greitėjantis gyvenimo tempas ir tobulėjančios technologijos skatina susirūpinti savo fizine ir energetine sveikata. Apie fizinę sveikatą kalbama ir rašoma plačiai ir išsamiai, tačiau  rūpintis vien tik ja yra maža. Daug svarbesnė yra energetinė sveikatos būklė, apie kurią  rytų medicinoje žinoma jau nuo seniausių laikų. Vakarų  pasaulyje apie tai drąsiau prabilta praėjusio tūkstantmečio pabaigoje. Lietuvoje  prof. akademikas Jurgis Brėdikis yra išleidęs ne vieną knygą, primindamas mums apie tai, kad ligos prasideda energetiniame žmogaus kūne ir tik po to  pasireiškia fizinėje plotmėje. Tai, kad regi net ne mūsų akys, o smegenys, puikiai įrodo akademiko V. Bronikovo (jo mokine teko būti ir Jūratei) mokyklos mokiniai. Po keleto užsiėmimų užrištomis akimis išmokstama skaityti tekstą ir atpažinti daiktus, o nuo gimimo akli žmonės gali pamatyti aplink esančius objektus. Mūsų akių sveikata priklauso ne vien nuo žalingų įpročių, netaisyklingų matymo įgūdžių ar pernelyg dažno naudojimosi kompiuteriu. Žmogaus baimės, nerimas dėl ateities, nenoras matyti dabarties, savų idealų ir tikslų atsisakymas  gali pagreitintai iššaukti  tokius regėjimo negalavimus, kaip  trumparegystė, toliaregystė ar astigmatizmas.

    Taip pat gana mažai mes žinome apie Saulės šviesos nepakeičiamą naudą mūsų akims.

    Gydytojas O. Pankovas savo praktikoje plačiai taikė spalvų ir šviesos terapiją įrodydamas, jog trūkstant Saulės spektro spalvų vystosi vidaus organų ligos. O pritaikius spalvų terapiją įmanoma ištaisyti ne vieną regėjimo ydą. Jis gana įdomiai ir plačiai aprašo, kaip aprūpinti save ir savo akis Saulės spinduliais, šviesa ir spektro spalvomis atliekant pratimus, autorines meditacijas ir laikantis patarimų, kaip dirbti su brangiais ir pusiau brangiais akmenimis.

    Norėdami geriau suvokti šviesos naudą visai regėjimo sistemai, turėtume prisiminti  tai, kaip evoliucionavo mūsų akys. Seniau žmonės gyveno Saulės ritmu: keldavosi su ja ir darbus baigdavo Saulei nusileidus. Kiek vėliau, atsiradus žibalinėms lempoms, žmonių gyvenimo tempas ėmė keistis. Didžiausią įtaką regėjimo sistemai turėjo Edisono elektros lemputės išradimas. Evoliucijos eigoje žmogus išsiugdė gerą regėjimą, ypač gebėjimą matyti toli esančius daiktus, nes mūsų protėviai buvo medžiotojai ir kariai, kurių geras regėjimas lėmė jų išlikimą. Sutrikusio regėjimo žmonės negalėdavo sėkmingai medžioti ir žūdavo nuo priešų ar plėšriųjų žvėrių. Jie nesugebėdavo išlikti.

    Beveik visų gimusiųjų akys būna sveikos, ir tik mažiau negu 2 procentai vaikų turi pažeistas akis. Dauguma vaikų yra šiek tiek toliaregiai, ir tai taip pat įrodo, kad mūsų protėviai buvo medžiotojai ir kariai. Tai reikštų, kad žmogus biologiškai „apsidraudžia“ įgydamas sugebėjimą pastebėti toli esančius priešus ar plėšrūnus, net jei jo akių obuoliai ir nėra tobuli.

    Dabar  žmogui vis mažiau reikia gero matymo tolyn ir vis dažniau jo akys prisitaiko matyti nenatūraliai – iš arti.  Šiuolaikinė civilizacija kardinaliai pakeitė žmogaus įpročius. Mes greitai pamiršome, kad mūsų regėjimo sistema savo evoliucijos eigoje vystėsi pagal šiuos 4 natūralius gamtos principus:

    • Žiūrėti į tolį
    • Smulkius darbus, reikalaujančius gero matomumo, atlikti tik esant geram, ryškiam apšvietimui
    • Naudotis akimis gyvenant Saulės paros ritmu
    • Nesukelti akims įtampos

    Ir tik visai neseniai mes dirbtinai prailginome savo darbo dieną, o mūsų gyvenimas prateka esant skurdžiam dirbtiniam apšvietimui, dirbtinėse gyvenimo sąlygose. Nuolat fokusuojant žvilgsnį  ties arti esančiais objektais, visa regėjimo sistema patiria didelę įtampą.

    Akys – stebuklingas žmogaus kūno organas. Tačiau jos nesutvertos tokiam dideliam nūdienos gyvenimo tempui, ilgam ir įtemptam artimų objektų stebėjimui esant  dirbtiniam apšvietimui.  Galbūt būtent todėl šiandien  mes susiduriame su tokia  gausa vienokių ar kitokių regėjimo ydų.

    Juk  dar prieš  kelis dešimtmečius niekas net negalėjo įsivaizduoti, kad žmogus taip išnaudos savo akis knygų skaitymui, dirbant kompiuteriu, žaidžiant kompiuterinius žaidimus, atliekant kitus smulkius darbus. Todėl visiškai nestebina, kad  beveik 75 procentai žmonių, vyresnių nei 15 metų, skundžiasi prastu matymu. Regėjimo sutrikimai vis dažniau pastebimi jau ir pradinėse klasėse.

    Ir nors yra sukurta nemažai akių treniravimo metodikų, skelbiančių, kad  reguliariai atliekant fizinius pratimus akims galima pasigerinti regėjimą, tačiau man tenka susidurti su žmonėmis, kurie vien tik tokiu būdu mėginę susigrąžinti gerą regėjimą klausia, kodėl jie nepasiekia 100 %  rezultato. Taip yra todėl, kad į regėjimą negalima žvelgti vienpusiškai. Neužtenka vadovautis vien tik  fiziniais patarimais, negana tik treniruoti akių obuolių raumenis ir stengtis sulaukti norimo rezultato.  Sėkmė aplanko tik tada, kai žmogus sąmoningai nori  pakoreguoti savo pasaulėžiūrą, pasaulėjautą, atsisako senų  negatyvių įsitikimų  ir priima į save naujus, pozityvius.  Būtent  tai pagerina  visą  jo sveikatą. O regėjimo aiškumas sugrįžta tarsi savaime, kartu su visos organizmo būklės pagėrėjimu. Sveikas žmogus yra laimingas žmogus.

    Tačiau dauguma žmonių į savo sveikatą  ir regėjimo gerinimą žiūri labai formaliai ir mechaniškai. Ir nors  natūralaus regėjimo atstatymo metode  teigiama, jog išgijimo procesai visų pirma įvyksta mūsų sąmonėje, žmonės dažnai tai ignoruoja. Jie koncentruojasi tik į  metodikos fizinį lygmenį, atlikinėdami mechaninius pratimus, tikisi sulaukti greito rezultato. Ir sulaukia, tam kartui. O kai po keleto mėnesių regėjimas vėl ima prastėti, labai nusivilia, lieka nepatenkinti ir nelaimingi. Taip atsitinka tada, kai  žmogaus sąmonėje  lieka nepanaikinta blogo regėjimo priežastis. O ji lieka todėl, kad į  procesą einama mechaniškai, be sąmonės keitimo, be vidinio nusiteikimo tapti laimingu. Žmogus nori būti sveikas, bet ar jis siekia būti laimingu?

    Kaip netenkame aiškaus matymo? 

    Nors regėjimo refleksai būna įgimti, tačiau  mes patys išmokstame, kaip naudotis akimis.

    R. Kaplanas knygoje „Sąmoningas regėjimas“ rašo, kad regėjimas – tai procesas, apimantis apie 20 suderintų veiksmų. Regos sistema ne tik formuoja vaizdą, bet ir padeda nustatyti objekto dydį, padėtį, atstumą iki jo, greitį, objekto sudėtį, struktūrą, svorį, tikslą ir amžių, neprisiliečiant prie jo; palyginti jį su kitais objektais; išlaikyti kūno pusiausvyrą, pozą, kryptį; skaityti ir interpretuoti parašytus žodžius, ženklus ir simbolius. To mes paprastai išmokstame dar vaikystėje ir šiais gebėjimais operuojame didžiąją savo gyvenimo dalį. Vieni vaikai paprastai išsiugdo gerus regėjimo įgūdžius, o kiti netinkamus, tokius, kurie trukdo jiems tobulėti, gerai mokytis ar sėkmingai dirbti, atskleisti visus savo sugebėjimus.

    Augdami vaikai kopijuoja suaugusius.  Jie labai anksti perima tėvų  mitybos  ir gyvenimo būdo tradicijas, tampa vis mažiau judresni, daug laiko praleidžia uždarose patalpose  žiūrėdami televizorių arba  žaisdami kompiuterinius žaidimus.  Vėliau, jau paaugę,  tampa dietų ir reklamos aukomis.

    Viskas paremta vartojimu

    Nuo pat vaikystės vaikus moko, kad reikia plauti rankas, valytis dantis, o kaip prižiūrėti akis, dauguma tėvų net nežino.  Akių higiena, kaip privalomas dalykas, turėtų būti įtraukta į vidurinių mokyklų ugdymo programas.

    Paradoksali situacija: protingas žmogus, teigiantis, jog sveikata yra brangiausias turtas,  yra visiškai abejingas jai. Kas gi valdo  žmogaus sąmonę ir poelgius? Kodėl iš išorės primestus teiginius  jis priima kaip savo paties?

    Kai Tibeto budizmo dvasinio vadovo Dalai Lamos paklausė, kas jį labiausiai stebina žmonijoje, jis atsakė: ,,Žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Po to jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada jis taip rūpinasi savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas yra tas, kad žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. O tada numiršta taip ir negyvenęs.”  Tad kodėl žmonės, žinodami, kaip reikia elgtis savo gerovės vardan, vis tiek sau kenkia? Todėl, kad  jie nežino svarbiausio dalyko, kad tik per vidinius pokyčius, per savo asmenybės transformaciją galimi išoriniai pokyčiai.  Ir norint matyti aiškiai,  reikia pradėti tikėti savimi, pasitikėti savo kūnu, prisiimti atsakomybę už savo sveikatą  ir išsilaisvinti iš šiuolaikinės propagandos priemonių brukamų prietarų ir klaidingų pažiūrų. 

    Vadimas Zelandas,  garsus psichologas ir transerfingo žinovas (transerfingas – tai galimybė valdyti savo likimą), teigia, jog mintys kuria realybę. Tad žmogus gali pats pasirinkti savo individualų vizualinį stilių, tai kaip jis nori matyti, vadovaujantis sveiku protu, asmenine praktine patirtimi ir vidiniu išminties balsu.

    Kaip susigrąžinti regą?

    Norėdami susigrąžinti harmoningą ir aiškų matymą, visų pirma prisiminkime, kad mes turime dvi akis ir kad privalome jomis rūpintis. Tai įmanoma tik įnešus darnos į  savo gyvenimo būdą, kadangi tik įgavus pusiausvyrą ir pradėjus gyventi harmoningą gyvenimą, susinormalizuoja ir akies obuolių raumenų veikla. Minėjau, jog mūsų regėjimas priklauso nuo to, kaip mes žvelgiame į pasaulį. Kokias mintis mes siunčiame pasauliui, toks atspindys ir susifokusuoja mūsų akyse. Be abejo, tai metafora, tačiau ji turi labai gilias šaknis. Mūsų regėjimas yra susijęs su mūsų asmeninėmis savybėmis. Todėl norint vėl pradėti matyti aiškiai, būtina  atrasti savyje tas būdo ir charakterio savybes bei giluminių įsitikinimų programas, kurios neleidžia matyti puikiai. O jas atradus – transformuoti  ir perkeisti pozityviomis.  Kai tik dings įtampa sąmonėje, akies raumenys savaime atsipalaiduos ir akys įgaus joms tokią natūralią, rutulio formą. Tokios  atsipalaidavusios akys kuo puikiausiai matys objektus tolumoje, o esant reikalui skersiniai akies obuolio raumenys susitrauks, suteikdami mums galimybę pamatyti objektus iš arti.

    Regėjimo atstatymo metodikos,  orientuotos vien tik į fizines pratybas,  akies obuolio raumenų treniruotes, nekreipiant dėmesio į sąmonės plėtrą, atneša sėkmę vien tik organiniame lygmenyje. Galima iki begalybės treniruoti akies obuolių  raumenis,  tačiau tai tebus raumenų treniruotės. Be abejo, jie sustiprės, teisingai vykdys savo funkcijas, tačiau anksčiau ar vėliau žmogui pabos užsiiminėti nuobodžiomis, mechaniškomis treniruotėmis ir tada, raumenims nusilpus, regėjimas vėl ims prastėti.

    Būna atvejų, kai žmogus laikosi sveikos mitybos principų, darbo ir poilsio režimo, masažuoja ir treniruoja akis, o regėjimas  nei gėrėja, nei prastėja. Kodėl? Priežastis labai paprasta: toks žmogus nežino, ką reiškia gerai matyti ir jo sąmonė nėra pasirengusi priimti aiškaus matymo galimybės. Tuomet reikia dirbti su giluminėmis įsitikinimų programomis ir, padedant mokytojui, stengtis atrasti  pasąmonėje slypinčias priežastis, stabdančias išgijimo procesą. Regėjimo atsistatymo laipsnis ir greitis priklauso nuo  žmogaus pasirengimo priimti šiuos pasikeitimus, nuo noro tapti kitu žmogumi, suvokus, jog tas kitas žmogus  yra jis pats, tikrasis.

    Pagal Jūratės ALEŠKEVIČIŪTĖS pateiktą informaciją parengė Laima GRIGAITYTĖ

    Jūratės Aleškevičiūtės asmeninio albumo nuotraukos.

     

    Jūratė Aleškevičiūtė. Jūratė Aleškevičiūtė. Jūratė Aleškevičiūtė rūpintis savo regėjimu moko vaikus. Jūratė Aleškevičiūtė rūpintis savo regėjimu moko vaikus. Jūratė Aleškevičiūtė rūpintis savo regėjimu moko vaikus. Jūratė Aleškevičiūtė rūpintis savo regėjimu moko vaikus. Jūratė Aleškevičiūtė rūpintis savo regėjimu moko vaikus. lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    2 KOMENTARAI

    1. Nu zodziu, labai sunku pasirode, ir nelabai aisku ka konkreciai daryt… Be to, Jurate Aleskeviciute issigyde tik -2,5 dioptrijas, o pas mane -9 desine akis ir -15 kaire akis, nenesioju akiniu, nenoriu dar labiau susigadinti akiu, nezinau ar tokiu budu galim issigydit tokias silpnas akis? nezinau ka daryt..:(
      Beje, man tik 14 metu. Negaliu apsakyt kaip pavydziu zmonems kurie turi puiku regejima..
      As irgi maciau idealiai iki 7m. Maciau dvigubai geriau nei norma. Bet dabar nublogejo stai iki kiek..:-( Siaip mano seimoj visi blogai mato, kai kurie dar blogiau nei as, tad jei tai igimta, arisvis imanoma atgauti regejima???

    PARAŠYKITE KOMENTARĄ

    Prašome parašykite savo komentarą
    Prašome parašykite savo vardą

    SAVAITĖS SKAITOMIAUSI

    spot_img

    SAVAITĖS CITATA

    Frydrichas Nyčė

     „Kuo aukščiau skrendame, tuo mažesni atrodome tiems, kurie nemoka skristi." Laimos Grigaitytės nuotrauka.

    RENGINIAI

    spot_img
    spot_img
    spot_img