Vasarėlė, auksaplaukė vasarėlė
Kaip kasmet plačiai vartus atkėlė.
Vėl prie stalo, kvepiančio avietėm,
Ir paukščius, ir žmones pasikvietus,
Saulės šiluma visus vaišino,
Vėl taures pripylė pienių vyno.
Joninių žiedais stalus nuklojo,
Ryto rasomis visus viliojo.
Kažkodėl tik MEILĖ neskubėjo.
Gal kitu vardu ją šaukt reikėjo?..
Irenos Tamulynienės nuotrauka.
