Vilkaviškio kultūros centras vasaros koncertines programas pradėjo Pajevonyje prie šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Prieš koncertą Verslo ir turizmo centro gidė Alma Brazytė pakvietė į ekskursiją „Pasivaikščiojimai po Pajevonio kalnelius“. Grupelė keliautojų susitiko prie istorinės 16 amžių menančios bažnyčios. Yra prielaidų teigti, kad iki krikščionybės čia buvusi Žinyčia, kur buvo tikima, jog susitinkama su pagonių dievais. Bažnyčią juosia 10 ha ploto kapinės, vienos didžiausių Suvalkijoje. Kapinėse, Pajevonio kunigų panteone, palaidotas 1963 m. sukilimo dalyvis, tremtinys, literatas, kunigas Tamošius Senkus-Senkauskas. Savo kūriniuose apdainavęs Pajevonį , jį pavadino taip: Pjevonys – Žemės vidurys. Miestelio centre išlikęs 1931m. statytas Vytauto paminklas, neseniai atsiradęs dar vienas, skirtas 1963 m. sukilimui atminti. Pakilę į kalnelį, keliautojai išvydo kūrybingo Pajevonio vidurinės mokyklos direktoriaus Pauliaus Dausino sukurtus pažinimo ansamblius. Tai Saulės sistemos planetos, labirintas, žymuo su Lietuvos svarbiausiomis istorinėmis datomis ir įvykiais.
Stabtelėję prie V. Cikanos skulptūros ir miestelio centro su archeologų surastu akmeniu, žyminčiu Pajevonį kaip pasaulio centrą, keliautojai automobiliais nuvyko aplankyti Dabravolės piliakalnio su gamtos paminklu – daugiakamiene liepa. Sugrįžę į miestelį vėl kopė į Jotvingių karaliaus sostu įvardijamą Kunigiškių piliakalnį. Galingas Zanylos ir Skardupio upelių apjuostas piliakalnis – vienas didžiausių sūduvių piliakalnių. 1964 m. jį kasinėjo Vilniaus universiteto archeologas doc. Pranas Kulikauskas. „Tai tikras Užnemunės piliakalnių piliakalnis“, – rašė Pr. Kulikauskas. Jis ne tik didelis, įspūdingas, bet ir geriausiai išlikę pylimai ir griovių. Piliakalnio aikštelė 150 m ilgio ir apie 100 m pločio, apjuosta pylimu. Į vakarus ir pietryčius yra buvusi didžiulė gyvenvietė. Tyrinėjant aptikta akmeninių grindinių , židinių, ūkininkų duobių, keramikos, strėlių antgalių, metalo dirbinių, Romos imperijos Tiberijaus (14-37), Klaudijaus (41-54) ir Komodo (177-192) imperatorių monetų. Išsamius ir vaizdingus gidės Almos Brazytės pasakojimus lydėjo Pajevonio bendruomenės vaišingumas. Susėdę piliakalnio papėdėje, keliautojai skanavo Pajevonio moterų senovinės sriubos, vaišinosi sūriu ir medumi.
O vakare bažnyčios fasadas nušvito spalvomis, į vakaro dangų kilo dieviški Šopeno noktiurnų garsai.
Autoriaus nuotraukos.
