Visai neseniai pradėjau dirbti Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre. Baigusi istorijos bakalauro studijas, mokslus toliau tęsiu politikos srityje. Domiuosi savo krašto istorija, tad darbas Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre motyvuoja mane ieškoti naujų, įdomių praeities istorijų. Viena iš tokių – apie tai, kokią reikšmę turėjo namų ruošos kursai pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu Vilkaviškio apskrityje.
Lietuva 1919-1940 m. buvo agrarinė valstybė, todėl ūkininkų švietimo ir žemės ūkio kultūros kėlimo klausimams skirtas didelis dėmesys. Per du nepriklausomybės dešimtmečius buvo nuveikta išties nemažai. Susiformavo įvairių pakopų specializuotų mokyklų tinklas – nuo Žemės ūkio akademijos Dotnuvoje iki aukštesniųjų ir žemesniųjų žemės ūkio mokyklų įvairiuose šalies regionuose. Labai svarbų vaidmenį atliko ir XX a. ketvirtajame dešimtmetyje išplėtotas įvairių kursų kaimo jaunimui tinklas. Jis buvo neatsiejamas ir nuo Vilkaviškio apskrities gyventojų – iš lėto, bet užtikrintai klojo pagrindus ateities lietuvių visuomenės pažangai.
Žemiausią žemės ūkio švietimo grandį sudarė nuo 1929 m. Žemės ūkio rūmų organizuoti namų ruošos kursai, kurie neabejotinai buvo vieni iš labiausiai prisidėjusių prie kaimo žemės ūkio ir namų ūkio kultūrinio lygio kėlimo Vilkaviškio apskrityje. Šie kursai buvo trumpalaikiai ir ilgalaikiai, skirti kaimo merginoms bei moterims mokyti ir suteikti patarimų įvairiais namų ūkio klausimais. Joms tai buvo vienintelė galimybė įgauti pažangesnių namų ruošos žinių. Šis mokslas buvęs nemokamas, o žemės ūkio mokyklose jis buvo gana brangus.
Kurį laiką (1929-1934 m.) kursai nebuvo rengiami Vilkaviškio apskrityje. Tam trūko ne tik kvalifikuotų namų ūkio darbuotojų, bet ir planingos programos. Mūsų krašte kursai pradėti organizuoti nuo 1934 m., kai šalyje buvo suformuotas visą Lietuvą apimantis namų ruošos kursų tinklas. Vilkaviškio apskrityje buvo paskirta nuolatinė namų ūkio instruktorė Genė Marcinkevičiūtė. 1937 m. Vilkaviškio apskrities namų ūkio instruktorės darbą dirbo Genė Kraniauskienė, o nuo 1938 m. – Filomena Juškevičiūtė. Joms buvo paskirti šie apskrities valsčiai: Vilkaviškio, Alvito, Žaliosios, Kybartų, Lankeliškių, Keturvalakių, Gižų, Pilviškių, Vištyčio, Gražiškių, Pajevonio ir Bartninkų.
Namų ruošos kursai buvo organizuojami įvairiuose apskrities kaimuose, miesteliuose. 1934 m. dvi savaites trunkantys mokslai vyko šešiose apskrities vietose: Bartninkuose, Pūstapėdžiuose, Trilaukyje, Kebeikių kaime, Kybartų valsčiuje, Alksnėnų kaime, Parausių kaime. Juos lankė 108 klausytojos.
Kur kas mažiau Vilkaviškio apskrityje buvo suruošta ilgalaikių namų ruošos kursų. Tai lėmė tinkamų patalpų trūkumas, dėl darbų namuose moterys negalėjo ilgesnį laiką jų lankyti. 1935 m. tris mėnesius trunkantys kursai buvo suorganizuoti Gižų kaime. Juos lankė 21 klausytoja. Pakartotinai tokie mokymai Gižuose buvo surengti 1936 m. Būtent tais metais aštuoniose apskrities vietose taip pat buvo suruošti ir dvi savaites trunkantys kursai. Jie vyko Pilviškiuose, Didvyrių kaime, Vidgiriuose, Starkuose, Varpučiuose, Opšrūtuose ir Gižuose. 1938 m. kulinarijos kursai buvo suruošti Keturvalakiuose.
Namų ruošos kursai buvo skirti kaimo mergaičių ir suaugusių moterų profesiniam paruošimui. Didžiąją lankytojų dalį Vilkaviškio apskrityje sudarė ūkininkės. Taip pat kursus lankė ir kitų profesijų moterys (siuvėjos, kasininkės, tarnaitės, akušerės ir kt.), tačiau jų pasitaikydavo retai. Didžiąją kursančių dalį sudarė jaunos moterys nuo 20 iki 30 metų.
Namų ruošos kursuose Vilkaviškio krašto moterys buvo mokomos elementarių, kasdieniniame gyvenime reikalingiausių dalykų. Daugiausia dėmesio skirta maisto gaminimui. Taip pat buvo mokoma bendros virtuvės tvarkos, maisto medžiagų ir jų sudėties, maisto suderinimo ir maisto svarbos žmogaus sveikatai palaikyti žinių. Daug dėmesio skirta maisto įvairinimui, pagardinimui. Kepimo užsiėmimuose buvo gilinamasi į duonos, pyragų, tortų, pyragaičių, sausainių ir kitų kepinių gamybą. Konservavimo užsiėmimai kaimo moterims suteikdavo žinių apie uogų, daržovių, mėsos, grybų konservavimą, įvairių naminių gėrimų gaminimą, maisto sandėliavimą. Kursuose klausytojos įgydavo ir maisto ruošimo higienos, patiekalų serviravimo estetikos, maisto produktų pažinimo, proporcingumo, laikymo ir taupymo žinių.
Kaimo merginos namų ruošos kursuose buvo mokomos tvarkos, rūbų priežiūros bei higienos disciplinų: kambarių, langų, baldų, grindų, lempų, krosnių, namų apyvokos daiktų valymo bei priežiūros. Merginos buvo supažindinamos su namų šeimininkų pareigomis ir namų tvarkymo darbais. Į programą buvo įtraukti ir namų kenkėjų bei parazitų naikinimo būdai. Buvo pateikiama informacija apie gyvenamuosius namus, jų šildymą, apšvietimą, įvairias ligas, pirmosios pagalbos teikimą, ligonių slaugymą ir priežiūrą. Didelis dėmesys skirtas kūdikių ir vaikų higienai.
Namų ruošos kursuose kaimo moterys buvo mokomos naminių gyvulių ir paukščių priežiūros, pienininkystės bei daržininkystės paslapčių.
Vilkaviškio apskrityje tokie kursai sulaukė didelio pasisekimo, juos lankė gausus būrys kaimo moterų. Dažnai to meto kaimo merginai namų ruošos kursai (po keturklasės pradinės mokyklos) buvo vienintelė galimybė toliau mokytis. Kursų rengimas buvęs ypač svarbus vietovėse, kur merginoms buvo sunkiai prieinamas žemės ūkio ir namų ūkio mokslas.
Monika ALAVOČIŪTĖ
Nuotraukoje – kulinarinių kursų pabaigtuvės apie 1938 m. Keturvalakiuose, Vinco Palioko troboje.
ėjau aš irgi į visokius mokymus, bet vis tiek man profesionalai geriau namus išvalo ir peles išnaikina nei aš pati savo laiką geriau skiriu šeimai, tobulėjimui..ech.