– Godotinas broli Jonai! Teko girdėti, kad šie metai Lietuvoje paskelbti kaip žydų istorijos ir kultūros metai. Pakalbėkime apie tai.
– I vė tu, Vincai, apie žydus, ar nepabodo, juk jau mano ,,Aušroje“, ma pavelinus (leidus) 1885 m. Nr. 6 publikavau tavo pirmą rašinį, eiliuotą vertimą ,,Kodėl žydai nevalgo kiaulienos.“ Juk kalbama, kad po šios rašliavos atsivertei iš lenko į lietuvį.
– Taip, po šio mano rašto koks armyderis (triukšmas) kilo. Iki šiol ma prikaišioja, visaip ambovina (šmeižia), ka aš žydų nemėgstąs. Agi aš tik nekaltą vertimą padariau, zobova (žaidimas) ir tiek. Iki šiolei i aš abydą (nuoskaudą) turiu prie širdies.
– Tai kaipgi tie žydeliai atkako mūsų Lietuvėlėn?
– Kai kas tėmina (randa, mato) žinių, kad jie šičionai atsikėlė jau Kryžiaus karų metu, XII amžiuje. Bet tikra žinia yra iš 1388 metų, kai Vytautas Brastos (Bresto) žydams suteikė privilegiją, t.y. daug teisių. Žydai galėjo išpažinti savo religiją, turėti kapines, balabones (skerdyklas), sinagogas, turėti savo kahalą (bendruomenę). Jų reikalus sprendė areibažničnykas (sinagogos vyresnysis rabinas). Jie galėjo laisvai verslauti, andeliuoti (prekiauti), nebuvo verčiami baudžiauninkais. Ypač suklestėjo žydų angliočiai (perpardavėjai).
– Girdėjau, kad panašią privilegiją turėjo ir Vilkaviškio žydai.
– Vilkaviškio žydams privilegija išduota 1679 metais. Tai galima įvardinti kaip žydų įsikūrimo Vilkaviškyje datą. Ir tai įvyko praėjus 59 metams po pirmos katalikų bažnyčios pastatymo 1620 metais. Ta privilegija skelbė, kad ,,leista statytis sinagogą ir tris pastatus, kurie, kaip įprasta, priklauso sinagogai, ir nemokėti už juos jokių in genere miesto ir valstybinių (publicznych) mokesčių, neatlikti jokių kitų prievolių.“ Pasak istorikės J. Šiaučiūnaitės-Verbickienės ,,ši privilegija ypatinga ir nežinia, ar turinti analogų. Jos originalas įrašytas lenkų kalba hebrajišku raidynu Vilkaviškio bendruomenės pinkase (kopija saugoma Centriniame Žydų tautos istorijos archyve Jeruzalėje, inv. Nr. 1043)“.
– I ma teko girdėti, ka Vilkaviškio žydų istorijos puoselėtojas Ralph Salinger turi šios privilegijos nuotrauką ir jos kopiją pavelys Paežerių dvaro muziejus.
– Joneli, ma mindomu, a privilegijoje kalbama apie žydų ir katalikų santykius. Būk katalikai bloznija (piktnaudžiauja), ka žydai macoms kepti naudoja katalikų berniukų kraują.
– Supratingi buvo LDK karaliai. Jie griežtai uždraudė apie tai kalbėti, bet liaudyje šis pasakojimas buvo gajus. Tik Vytautas, o ypač Žygimantas Augustas sugriežtino apkaltos ritualine žmogžudyste procedūrą (1566). Šioje privilegijoje buvo pakartotas ir draudimas kaltinti žydus šv. Komunijos niekinimu. Šie mitai viduramžiais ir netgi XX a. neretai tapdavo antižydiškų pogromų priežastimi.
– Atrodo, kad po Liublino unijos, žydai, gavę daug laisvių, paplito po visą Lietuvą, XVIII šimtmetyje miestuose ir miesteliuose gyveno per 150 tūkstančių žydų. Vien Vilniuje jie sudarė 40 nuošimčių gyventojų. Ir aš Šakius Žydpile pavadinau, nemenkai jų prašapo (įsikūrė) ir Vilkaviškyje, Pilviškiuose, Virbalyje, Vištytyje.
– Vilnius įvardijamas kaip Lietuvos žydų Jeruzale, jį ypač išgarsino išminčius rabinas Gaonas.
– Taip, tai buvo nemenko mokslo vyras. XVIII amžiuje gyvenęs Elijahu ben Solomon Zalman, arba Vilniaus Gaonas, yra pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentatorius. Dar tik šešerių metų būdamas, Torą jau aiškino sinagogijoje, žydų Šventąjį raštą mokėjo atmintinai. Kai vedė, paliko žmoną ir penkerius metus klajojo po Europą. Garsėjo neparasta erudicija, paliko 70 veikalų. Visi praktikuojantys pasaulio žydai žino Vilnių, Lietuvą ir Gaoną.
– O ar tokių išminčių buvo Vilkaviškyje?
– Kaipgi. Vienas žymiausių žydų – tai Talmudo žinovas Šabtajus ben Mejeris Ha-Kohenas, žinomas Šacho vardu, gyvenęs XVII amžiuje. Jis gimė 1621 metais netoli Vilkaviškio. Lietuvos žydai, litvakai, vienu talentingiausių XIX a. pabaigos poetų laiko Šlomo Bliumgarteną (Jehoaš). Jis gimė Virbalyje ir išgarsėjo kaip Senojo Testamento ir Korano vertėjas į jidiš kalbą. Tokių garsenybių iš Vilkaviškio krašto suskaičiuotume kelias dešimtis.
– Gal užteks mums postringauti! Veizėk, koks gražus rytas aušta mūsų aikštėje!
Pokalbį nugirdo istorikas Antanas Žilinskas